Ką ir kaip daryti daržininkui Lauke.
Pagrindinis darbas darže birželio mėnesį yra laiku prižiūrėti bulves ir daržoves. Tam tikslui žemė valgomųjų burokėlių, kurių šaknys eina ariamojo sluoksnio gilumą, tarpueiliuose iš pradžių purenama 3-5 cm gyliu, o kai augalai paauga — purenama 12— 14 cm gyliu.
Kopūstų, pomidorų, agurkų tarpueiliai atvirkščiai iš pradžių purenami giliai, o augalams augant, purenama vis sekliau, kad nebūtų pažeidžiamos arčiau paviršiaus esančios šaknys. Bulvių tarpueiliai iš pradžių tik purenami, o kai užauga iki 10-12 cm — jos kaupiamos. Purenama ir kaupiama paprastai po lietaus arba laistymo. Esant sausam orui tarpueilių geriau nepurenti.
Laiku ravimos piktžolės, augalai purškiami nuo ligų ir kenkėjų.
Kolorado vabalas. Turbūt nesuklysime parašę, kad visiems daržininkams mėgėjams didžiausią nerimą kelia problema: kaip apsaugoti bulves nuo Kolorado vabalo. Problema yra sudėtingesnė dar ir dėl to, kad neišrasta efektyvių priemonių Kolorado vabalui naikinti nedideliuose bulvių plotuose. Todėl mes čia aprašome tik kai kurias kenkėjo vystymosi biologijos smulkmenas, patikrintas mokslo ir aprašytas žemės ūkio mokslų kandidato. Kolorado vabalo skaičiaus mažinimo priemonės, taip pat jo naikinimas liaudies priemonėmis, kurias naudoja kai kurie daržininkai mėgėjai.
Vabalai žiemoja žemėje. Šalies pietiniuose rajonuose nuo balandžio iki birželio pirmos pusės, o mūsų respublikoje 20-30 dienų vėliau jie išlenda iš žemės ir po kelių dienų ima dėti kiaušinius apatinėje bulvių, pomidorų, baklažanų lapų pusėje. Po savaitės iš kiaušinių išrieda pirmojo amžiaus 1,5-2 mm ilgio lervos. Po 3-4 dienų, išsinėrusios, jos pereina j antrą, trečią, o paskui ir ketvirtą amžių. 1-3 amžių lervos yra rudai raudonos, ketvirto amžiaus — rausvai oranžinės. Po 20-28 dienų nuo išsiritimo lervos sulenda į žemę, virsta lėliukėmis ir po dviejų savaičių iš žemės išlenda jauni vabalai. Šioje stadijoje jie yra labiausiai pažeidžiami nuodingųjų chemikalų. Jeigu jų nesunaikinsime, tai po 10-15 dienų jie ims dėti kiaušinius. Suaugę vabalai turi geltonus antsparnius su 10 juodų išilginių linijų, galvoje — juodą išilginę dėmę. Per vasarą išaugina iki dviejų kartų. Vabalai labiau pažeidžia silpnus augalus. Todėl viena iš kovos priemonių yra visi agrotechnikos veiksmai, kad augalai būtų stiprūs ir sveiki, ir kaitalioti auginimo vietas. Kiaušinių dėjimo laikotarpiu augalai aukštai apkaupiami, dėl to kiaušiniai ir lervos ant apatinių lapų užpilamos žemėmis ir žūsta. Bulves kasant žali bulvienojai išnešami iš lauko arba sunaikinami vietoje. Dirva perkasama arba suariama 25-30 cm gyliu. Iš cheminių preparatų Kolorado vabalui naikinti sodybiniuose sklypuose vartojamas chlorofosas (10 g į 10 1 vandens), dibromas (10% emulguojantis koncentratas: 70-100 g 10 1 vandens), diloras (80% šlampantys milteliai: 15-20 g 10 1 vandens) ir foksimas (5% emulguojantis koncentratas: 100-200 g 10 1 vandens). Kibiru tirpalo apipurškiama 100-150 m2 pasėlio.
Šluotele taškyti nerekomenduojama, nes stambūs lašai greitai nuteka nuo lapų ir užteršia dirvą. Ankstyvųjų veislių bulvės purškiamos aptikus kiaušinius ir po 3-4 savaičių, kai išrieda lervos; vidutinių ir vėlyvųjų veislių — atsiradus lervų ir kai vabalai masiškai lenda iš žemės. Purkšti baigiama likus 20 dienų iki bulvių kasimo laikantis visų saugumo technikos taisyklių. Iš biologinių priemonių Kolorado vabalui naikinti vartojamas entobakterinas ir boverinas. Pirmojo imama 80-100 g, antrojo — 30-50 g į kibirą vandens, įpilama 2-5 g chlorofoso. Šiuo tirpalu bulvės purškiamos tuojau pat atsiradus lervų. Daugelis daržininkų mėgėjų bulves purškia daugiadiene stipria pelynų ištrauka. Ir paskui kenkėjai neliečia. Apibarsčius bulves medžio pelenais po dienos kitos žūsta ne tik Kolorado vabalo lervos, bet ir daugelis suaugėlių. Svarbiausias šių kenkėjų naikinimo būdas yra mechaninis suaugusių vabalų rinkimas ir deginimas, taip pat rudenų paliktų nukasus bulves žalių bulvienojų krūvos, kurioje kaupiasi vabalai, purškimas chlorofoso tirpalu.
Daržovių apsauga be chemikalų. Birželio mėnesį auga ir bręsta daržovių derlius, auga ir [the_ad id=”2059″]vystosi ir jų kenkėjai. Jeigu sode ir sodybiniame sklype galima tam tikru laikotarpiu vartoti chemikalus, tai darže arba mažame vasarvietės sklype šito daryti negalima. Daugelis daržininkų mėgėjų derlių sėkmingai saugo nuo kenkėjų, naudodami kai kuriuos augalus. Pavyzdžiui, bulvienojai padeda apsaugoti augalus nuo kopūstinio baltuko, kopūstinio pelėdgalvio lervų ir kandžių, amarų ir erkių. Smulkiai supjaustoma 1,2 kg žalių arba 800 g išdžiovintų augalų, užpilama 10 1 šilto vandens, paliekama nusistoti 2-3 val, tirpalas nukošiamas ir vakare purškiami augalai. Tirpalo koncentracijos didinti negalima, kad neapdegintų purškiamų augalų lapų. Visiems žinoma piktžolė varnalėša taip pat gali labai padėti daržininkams. Pridedama pusė kibiro varnalėšos lapų, pripilama iki viršaus vandens ir paliekama nusistoti tris paras. Paskui nukošiama ir šia ištrauka purškiami visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ridikai ir kitos daržovės nuo kopūstinio baltuko, pelėdgalvio ir kandžių lervų. Šia ištrauka purškiama drugių išskridimo ir vikšrų atgijimo laikotarpiu. Nupurškus augalus 3-4 kartus su 7-8 dienų intervalu, galima visiškai atsikratyti kenkėjų.
Sklypuose, kur yra šliužų, primėtoma varnalėšos lapų, po kuriais kenkejai slepiasi dieną. Tada jie ir surenkami. Pomidorų pažastinių ūglių arba stiebų nuoviru naikinami čiulpiantys kenkėjai: erkės, amarai, blakės, taip pat kopūstinio baltuko vikšrai, kandys, ugniukas, rapsinis pjūklelis, o daigų sodinimo į lauką laikotarpiu pomidorų nuoviras vartojamas nuo kryžmažiedinių spragių. Imama 4 kg smulkiai supjaustytų pomidorų pažastinių ūglių arba stiebų, užpilama 10 1 vandens ir virinama ant silpnos ugnies 30 min. Kai nuoviras ataušta, jis nukošiainas, praskiedžiamas vandeniu 1:3, į kibirą įdedama 30 g ištirpinto ūkinio muilo ir vakare purškiami augalai.
Pomidorų lapų ir česnako skiltelių išdėliojama ir ant skruzdėlių takelių; skruzdėlės kenkia daržovėms ir įsiveisia butuose. Nuodinga yra ir tokia piktžolė kaip paprastoji durnaropė. Imama 1 kg susmulkintų lapų, butonų ir žiedų, užpilama kibiru vandens, paliekama nusistoti 12 val, ištrauka nukošiama, j ją įdedama 40 g muilo ir augalai purškiami nuo amarų, erkių, kryžmažiedinių blakių. Arkliarūgštės, kuri auga šalikelėse, šlaituose, ištrauka vartojama nuo amarų, erkių, taip pat kryžmažiedinių blakių ant kopūstų, ridikėlių sėklojų. 300 g rūgštynių šaknų susmulkinama, užpilama 10 1 vandens, paliekama nusistoti 2-3 val, nukošiama ir purškiami augalai.
Kopūstinės kandies ir pelėdgalvio vikšrus gerai naikina maltų raudonųjų karčiųjų pipirų ištrauka. 100 g užpilama 10 1 vandens, paliekama nusistoti 2 val, nukošiama ir vakare purškiami kopūstai ir agurkai. Ištrauką galima pagaminti iš anksto ir laikyti stikliniame inde. Svogūnų lukštų ištrauka vartojama nuo čiulpiančių kenkėjų ant kryžmažiedžių augalų sėklojų. Pusė kibiro lukštų iki kraštų užpilama karštu vandeniu, paliekama parą nusistoti, nukošiama, praskiedžiama dvigubu kiekiu vandens ir purškiami augalai. Labai efektyvi priemonė kopūstiniam baltukui, kopūstiniam pelėdgalviui, kopūstinėms kandims naikinti yra paplitusios piktžolės karpažolės ištrauka. Susmulkinama 1 kg karpažolės lapų ir stiebų, užpilama 3-5 1 vandens, virinama 2-3 val, nukošiama, praskiedžiama 2-3 kartus vandeniu ir purškiami augalai. Susmulkintų žalių pienės lapų (400 g užpilama 10 1 vandens, paliekama nusistoti 2-3 val) ištrauka purškiami kopūstai, agurkai ir kitos daržovės nuo amarų ir erkių. Nuo tų pačių kenkėjų vartojama ir daržinės arba laukinės ramunės ištrauka. 3 kg susmulkintų lapų ir žiedų užpilama 10 1 karšto vandens, paliekama nusistoti 12-14 val, nukošiama, praskiedžiama vandeniu santykiu 1:3 ir purškiami augalai. Kraujažolės lapų, stiebų ir žiedų nuoviras — gera priemonė nuo čiulpiančių ir lapus graužiančių daržovių kenkėjų. Imama 2,5 kg’ ‘žydinčių augalų, užpilama 10 1 vandens, virinama 30 min, ataušinama, nukošiama, įdedama 20 g muilo, suplakama ir purškiamos dar-žovės.
Amarai, erkės ir kiti kenkėjai ant agurkų, melionų ir moliūgų naikinami česnakų ištrauka. Norint pagaminti ištrauką, 150-200 g česnakų susmulkinama mėsmale, užpilama 10 1 vandens ir iš karto augalai purškiami, kad neišgaruotų fitoncidai. Keturis penkis kartus mažesnės koncentracijos česnakų ištrauka purškia-mos bulvės ir pomidorai nuo fitoftoros (maro). Bulvės purškiamos žydėjimo laikotarpiu, o pomidorai — užsimezgus užuomazgoms. Sutrūnijusio šieno ištrauka purškiami agurkai, moliūgai, melionai, agrastai ir kiti augalai nuo miltligės. Imama 1 kg sutrūnijusio šieno, užpilama 3 1 vandens, paliekama nusistoti tris paras, tirpalas nukošiamas, atskiedžiamas 3 kartus ir vakarais purškiami augalai iki atsirandant miltiniam apnašui. Purškimas pakartojamas po 7–8 dienų. Vartojamos taip pat čemerio, juodosios drignės, karčiosios šerpetos, ugniažolės ištraukos. Tačiau rasti šių augalų ne taip dažnai tenka. Todėl ištraukų gaminimo būdų neaprašome. Daržovėms dažnai kenkia kurklys — vabzdys, panašus į mažą vėžį. Kenkia visiems augalams. Plačiomis letenomis kurklys kasa urvus žemėje ir graužia augalų šaknis, stiebus, pažeidžia gumbus, sėklas, šakniavaisius. Turklių susikaupimo vietose daromos priedangos iš lentų, faneros apverstų pavidalo ir vabzdžiai išgaudomi. O geriausia lysvių kraštuose įsmeigti šviežias alksnio šakas per pusantro du metrus viena nuo kitos. Ir kurkliai nedelsdami išeis iš sodo. Jie nepakenčia šviežio alksnio kvapo.
Jei nėra alksnio, kurklio vaikščiojamuose takuose kasami nedideli grioveliai ir pripilami žibalu sumirkyto smėlio. Tai taip pat atbaido kurklius.
Svarbus augalų priežiūros darže veiksmas yra retinimas. Jis padeda greitai formuotis ir [the_ad id=”2059″]vystytis šakniavaisiams, svogūnams, lapų rozetėms, augalai gauna daugiau šviesos. Pirmą kartą retinama, kai augalai turi du tikruosius lapus. Tada augalas nuo augalo paliekamas per 3-6 cm. Išretinti augalai palaistomi. Antrą kartą retinama tada, kai smulkūs šakniavaisiai arba svogūnai tinka ankstyvam vartojimui. Po šio retinimo tarpai tarp augalų paliekami tokie, kokie jie turi būti iki derliaus nuėmimo. Birželio mėnesį pradedamos rinkti ir kompostuoti vietinės trąšos, augalų liekanos, lapai, piktžolės. Tik svarbu kad augalų atliekose nebūtų ir kenkėjų šaltinių.
Ligų pažeistos liekanos sudeginamos.
Šiltadaržyje. Birželio mėnesį toliau prižiūrimi agurkai ir pomidorai šiltnamiuose ir inspektuose, plėvelinėse ir kitokiose priedangose. Į atsilaisvinusius nuo daigų ir žalumynų inspektus ir kitus šiltadaržius sodinami pipirai,.baklažanai, pomidorai. Senesnių pomidorų šiltadaržiuose nugnaibomi visi pažastiniai ūgliai. Jeigu galima ir yrą didesnių molinių puodelių (15— 16 cm skersmens), į juos galima pasodinti po 2-3 pipirų sėklas ir padėti į rūsį, o kai sudygs, perkelti ant langų. Jie užaugins gerą derlių. Jeigu gegužė buvo labai šalta ir neryžtingi daržininkai mėgėjai dar neapsėjo savo daržų, nepasodino lauke agurkų ir pomidorų daigų, tai birželio pradžioje reikia tai padaryti.
Pirmomis mėnesio dienomis sėjamos visos daržovės, o po birželio 10 dienos, kai jau šalnos mažai tikėtinos, drąsiai sodinami i lauką agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių kultūrų daigai. Pirmomis birželio dienomis nuimamos žalumyninės daržovės: salotos, ridikėliai, svogūnai, krapai ir kitos. Jų vietoje sodinami vidutinio—ankstyvumo kopūstai, sėjami aguročiai, ropės, ridikai, burokėliai arba sodinami pomidorų daigai, sėjami žieminių veislių ridikai.