Gegužės mėnesį vis daugiau ir daugiau jaunų bičių išsirita iš vaškinių akelių. Suaugusios darbininkės bitės nenuilstamai neša avilius šviežią nektarą ir žiedadulkes, aktyviai siuva naujus korius. Atgyja sodų, o vėliau ir lauko žiedų medingasis konvejeris. Tačiau pačioje mėnesio pradžioje bitės papildomai maitinamos cukraus sirupu (1:1). Šilto sirupo duodama kas antra diena nakčiai, siekiant apsaugoti nuo vagiliavimo. Į papildomą maitinimą reikia žiūrėti labai atsargiai, kad nebūtų per daug.
Kai bitės gauna papildomo maisto perteklių, jos juo užpila akeles ir trukdo dėti kiaušinius. Kai lizduose trūksta duonos, bitės papildomai maitinamos separuotu pienu. Iš jo lygiai kaip ir vandens daromas cukraus sirupas santykiu 1:1, pašildomas ir porcijomis nuo 50 iki 500 g dedamas ant rėmų. Kai gausiai žydi vaisiniai ir uoginiai augalai ir pastebimai papildomos nektaro ir žiedadulkių atsargos, lizdai plečiami. Mėnesio pirmoje pusėje įdedami rėmai perams su šviesiai rudais koriais, o antroje — nauji, kuriuose perų dar nebuvo. Kai žydi sodai ir bitės ima balinti senus korius, įdedami rėmai su dirbtiniais koriais. Dvylikos rėmų aviliuose ir gulsčiuose aviliuose šviesiai rudi koriai dedami tarp kraštinių rėmų su perais, o dirbtiniai koriai — lizdo viduryje. Daugiaaukščiuose aviliuose (dviejų korpusų) korpusai keičiami vietomis: viršutinis dedamas apačią, o apatinis — viršų.
Pakeltame korpuse rėmai su perais arba medumi pakeičiami rėmais su dirbtiniais koriais, bet ne daugiau kaip penki. Trys iš jų dedami viduryje, po du kraštuose, o kiti turi būti rėmai su medumi. Apatinio korpuso centre dedami rėmai su perais, o kraštuose — rėmai su medumi. Spietimo priežastis gali būti ne tik ankštuma avilyje, bet ir avilių perkaitimas. Todėl jie dažomi šviesiomis spalvomis, statomi apsaugotoje nuo pusiaudienio saulės vietoje. Avilių stogai užpavėsinami žole, skydais, padidinamas vėdinimas pro lakas, tarp dugno ir korpuso įdedami nedideli tašeliai.
Kai medaus surenkama daugiau ir atsiranda uždengtų tranų perus dirbtiniu būdu išvedamos motinos, formuojami nukleusai.
Šeimelės — savotiški dirbtiniai spiečiai daromi tokie, kad galėtų savarankiškai vystytis. Daugiaaukščiuose aviliuose šeimelėms atiduodamas vienas iš korpusų, kuriame nėra motinos. Kitų tipų aviliuose šeimelės įkurdinamos greta motininių. Kartais spietimo šeimelėmis sustiprinamos pagrindinės šeimos. Gegužė — tinkamiausias mėnuo ir bičių šeimų stiprumui išlyginti. Tuo tikslu atviri perai perduoti auklėti stiprioms šeimoms, o subrendusiais perais stipri-namos silpnos šeimos. Į silpnos šeimos lizdą kas 8-10 dienų įdedama po vieną rėmą su subrendusiais uždengtais perais, o rėmas su atvirais perais perduodamas stipriai šeimai auginti. Šeimų stiprumas taip lyginamas tik esant sveikoms bitėms. Kaip žinoma, išėjus kelioms kartoms, koriai pasidaro rudi, o paskui tamsūs, akelės sumažėja, koriuose įsiveisia Įvairių mikroorganizmų — bičių sukėlėjų. Todėl koriai apytikriai kas dveji metai išbrokuojami ir pakeičiami naujais. Apytikriai 40-50% korių kasmet gegužės mėnesį pakeičiami naujais. Seni koriai, net jei juose yra medaus ir perų, paliekami avilio krašte, kad motina į juos nedėtų kiaušinių, vėliau šie koriai iš avilio išimami. Imamasi įvairių priemonių prieš bičių vagiliavimą. Jeigu bitininko mėgėjo bitynas yra didelis ir jis nori sužinoti, kuri šeima vagiliauja, tai nesunku padaryti. Reikia uždaryti apvaginėjamos šeimos avilio laką ir atskridusias ant prielakio bites apibarstyti miltais arba kreida. Jeigu pasirodys, kad žymėtosios bitės vagilės yra savame bityne, tai jos papildomai maitinamos sirupu, išplečiamas lizdas, praplatinama laka. Kai kurie bitininkai net pabarsto virš rėmų pjuvenų. Bitės užuot vagiliavusios ima valyti avilį. Gegužės mėnesį bitininkai dirba daugelį darbų savo nuožiūra.
Naudinga žinoti
Bitininkui.
Mokslo įrodyta ir praktikos patvirtinta, kad dažnai apžiūrint bičių šeimas daroma ne nauda, o žala, nepalankiai veikia bičių gyvybingumą ir jų produktyvumą. Pavyzdžiui, apžiūrint bites pavasarį, pažeidžiamas lizdo mikroklimatas, prarandama brangi tuo laiku šiluma. Todėl tikslinga bičių šeimą detaliai apžiūrėti ne daugiau kaip penkis kartus per metus: pavasarinės revizijos laikotarpiu, prieš uždedant antrus korpusus arba komplektuojant lizdus, prieš pagrindinį medunešį, darant šeimų reviziją po medunešio, renkant lizdus žiemojimui.