Morkų laikymas žiemą

Morkas reikia sandėliuoti sveikas, nesutrūkinėjusias, nepakenktas graužikų, vabzdžių, lervų ir nuo jų neapžėlusiomis „barzdomis“. Ypač morkoms pavojingas baltasis puvinys, kuriuo morkos apsikrečia augdamos dirvoje. Baltojo puvinio sukėlėjai, perėję per gyvulių virškinamąjį traktą, nežūsta, o užkrečia dirvą, o per ją ir morkas. Todėl dirvą reikia tręšti kelis metus pūdytu mėšlu ar kompostu. Baltasis puvinys labiau pažeidžia smulkesnes morkas nei stambiąsias. Yra morkų rūšių, atsparių šiam puviniui. Gerai išsilaiko morkos, augusios gausiai kaliu ir fosforu patręštoje dirvoje. Drėgnu oru ilgai nenukastos morkos ima skilinėti, užsikrečia ligomis. Morkų žievelė plona, tad jos greitai vysta, todėl reikia iškastas susluoksniuoti su švariu drėgnu smėliu ar kraikinėmis durpėmis, kiminais, ar apiberti kreida bekalkių (10 kg morkų — 120-200 g kreidos). Galima susluoksniuoti su džiovintais svogūnų ar česnakų lukštais, arba prieš sluoksniuojant apipurkšti svogūnų lukštų tirpalu. Galima laikyti aukštapelkių samanose — 100 kg morkų užtenka 1 kg samanų. Tinka užpilti ir pušų pjuvenomis, kuriose yra dezinfekuojamosios medžiagos — terpentino. Morkos gerai laikosi neužrištuose plastmasiniuose ar popieriniuose maišuose. Morkų rūsyje geriausia temperatūra yra 0 °C, ne daugiau nei 95 proc. drėgmės.