Pavasarinė sėja ir sodinimas
Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]
Tag: daržininkystė
-
-
Sėjomaina – paprastai.
Kultūrų kaita Žemė tvarkingai naudojama, kai taikomos sėjomainos. Jomis iš karto išsprendžiami trys svarbūs dalykai: ariamoji žemė padalijama masyvais, nustatoma […]
-
Kaip nuo kenkėjų apsaugoti baziliką, petražoles, salierus, krapus, kalendrą
Žaliųjų kultūrų negalima purkšti chemikalais ir organinių trąšų tirpalu. Jeigu ant augalų atsiranda amarų, vis dėlto juos reikia naikinti. Pirmas […]
-
SAPROPELIS: Viskas ką būtina žinoti
Tai stovinčių vandenų – pelkių, tvenkinių, kūdrų mikroorganizmų, žolių, žuvų liekanos, nugrimzdusios į dugną. Jos kaupiasi kasmet, sudaro sluoksnius ir […]
-
Paprika (Capsicum annuum L.)
Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C . Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją (aitriąją) […]
-
Nitratai ir nitritai
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nitratus ir nitritus. Nitratai – tai svarbios, augalams reikalingos maisto medžiagos, kurių jie gauna […]
-
Soja (Glycine hispida Moench.)
Tai vienmetis ankštinių šeimos augalas. Ant šaknų yra gumbelių, kuriuose būna oro azotą įsisavinančių bakterijų. Stiebas – stačias, tvirtas, aiškiai […]
-
Rūgštynės ir jų auginimas (Rumex acetosa L.)
Kelių atmainų laukinės rūgštynės auga Europoje ir Lietuvoje. Manoma, kad rūgštynės yra vienos iš seniausiai maistui vartojamų augalų. Jos minimos […]
-
Dirvos Serbentams dirbimas ir tręšimas
Pirmiausiai reikia ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Dirvos pavyzdys imamas iš 0-20cm ariamojo ir 21-40cm poarmeninio sluoksnio iš keliolikos vietų. Agrocheminių […]
-
EKOLOGIŠKAS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS
Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekį galima riboti taisyklinga sėjomaina arba dengiant dirvą organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu, smulkintais šiaudais, nupjautais žaliosioms trąšoms […]
-
Serbentų sodinukai
Serbentynui parenkamos nepiktžolėtos dirvos. Geriausias priešsėlis yra lauko ir daržo kaupiamieji augalai (šakniavaisinės daržovės, ankstyvieji kopūstai), sideratai arba mišinys žaliajam […]
-
Ridikėliai (Raphanus sativus var. radicula Pers.)
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
-
Cheminė pelenų sudėtis
Mūsų protėviai net prieš 5 000 metų pelenais tręšė savo dirvas visai nesuvokdami, kad tai trąša. Plėsdami savo dirvas, jie […]
-
Valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica L.)
Tai daugiametis pailgas, pūkuotais lapais ir geltonais žiedais 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pakrantės. Maistui vartojamos šaknys. […]
-
Kodėl išauga kreivos paprikos ir baklažanai
Kreivi vaisiai – nepakankamo apdulkinimo rezultatas. Tuomet augalas apdulkinamas papildomai – karštą saulėtą dieną augalus reikia krestelėti.
-
Žiedinių kopūstų ir brokolių sėklų auginimas
Sėklinių žiedinių kopūstų vegetacijos periodas yra gana ilgas: nuo sėjos iki sėklos subrendimo praeina 200-240 dienų. Lietuvoje augintinos tik ankstyvųjų […]
-
Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
-
Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum L)
Tai daug šilumos reikalaujantis augalas, todėl plačiai paplitęs pietiniuose Europos kraštuose. Bazilikas – vienmetis 20-45 cm aukščio augalas. Lietuvoje auginamas […]
-
Griežčiai (Brassica napus var. rapifera f. flava Sn.)
Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Maistui vartojami šakniavaisiai; valgomi žali ir virti. Juose nemaža […]
-
Kopūstai: kilmė, auginimas ir biologinės savybės
Kopūstai – viena iš seniausių europietiškos kilmės daržovių. Jie kilę iš laukinių krūminių kopūstų (Brassica silvestris Mill.), kurie ir dabar […]
-
Baklažanai (Solanum melongena L.)
Jie kilę iš Indijos. Tai vienmetė daržovė. Maistui vartojami neperaugę minkštomis sėklomis vaisiai: kepti, troškinti, įdaryti. Nelygu veislė, vaisiai būna […]
-
Špinatai (Spinacia oleracea L.)
Jie kilę iš Persijos. Europoje špinatus pradėta auginti XII-XIII amžiuje. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Maistui vartojami lapai. Lietuvoje špinatų, palyginti […]
-
Salotos (Lactuca sativa L.)
Tai vienmetė daržovė, priklausanti astrinių (Astoraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos lapinės, gūžinės ir romėnų salotos. Jos valgomos žalios. Sultinguose (91-95% vandens) […]
-
11 TAISYKLIŲ, KAIP PAGAMINTI GERĄ KOMPOSTĄ
1.Kompostuojamos medžiagos niekada nepilti į duobę, nes ji negaus oro. Kompostas be oro- tai puvimas ir smarvė. 2.Nekompostuoti į uždaras […]
-
Aguročiai (Cucurbita pepo L. var. giraumontia D.)
Tai paprastųjų moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos, vaisiai pailgi, šviesiai žalios arba baltos spalvos. Jaunos vaisių […]
-
LYSVĖS: nuo A iki Z
Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]
-
Ridikai (Raphanus sativus L.)
Jie kilę iš Kinijos. Plačiai auginama dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos vitamininga daržovė. Valgiui vartojami žali šakniavaisiai. Pagal vegetacijos periodą skirstomi […]
-
Žieminiai svogūnai (Allium fistulosum K.).
Žieminiai svogūnai (botaniškai jie vadinami tuščialaiškiais česnakais) – daugiamečiai augalai. Anksti pavasarį, beveik iš po sniego, jie pradeda leisti laiškus, […]
-
Teisingas daržovių laistymas karštomis dienomis
Laistyti reikia kelis kartus nedideliais vandens kiekiais visas lysves paeiliui, – tai daroma 3 kartus. Kiekvienam kvadratiniam metrui reikia 12-15 […]
-
Krienai (Armoracia rusticana Gaert.)
Jie kilę iš Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Auginami visoje Europoje. Tai daugiamečiai kryžmažiedžių, arba bastutinių (Cruciferae, Brassicaceae), šeimos augalai. […]