Tai daugiametis pailgas, pūkuotais lapais ir geltonais žiedais 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pakrantės.
Maistui vartojamos šaknys. Jos užauga iki 30 cm ilgio, 3-4 cm storio. Šaknies žievė juoda, vidus gelsvas. Šaknys per žiemą gerai išsilaiko dirvoje. Maistui tinka vartoti rudenį, žiemą ir anksti pavasarį.
Valgiui gelteklės ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai. Džiovintos gelteklių šaknys dedamos į kepinius vietoj riešutų arba migdolų.
Mūsų Respublikoje auginama derlinga veislė ‘Rusų milžinai. Šaknys išauga iki 30-35 cm ilgio.
Gelteklės geriausiai auga priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje. Joms netinka rūgščios, taip pat šviežiai kalkintos dirvos. Gausiai dera giliai įdirbtoje (30-40 cm gyliu) ir gausiai patręštoje, ypač organinėmis trąšomis, dirvoje. Rudenį krečiama 30-40 t/ha perpuvusio mėšlo, tręšiama fosforo (100 kg/ha P,O) ir kalio (240 kg/ha K,O) trąšomis.
Sudygusios gelteklės tręšiamos papildomai 2 kartus azoto trąšomis (90 kg/ha N).
Gelteklių sėklos cilindriškos, 12-17 mm ilgio ir 1-1,5. Valgomosios gelteklės mm storio. 1 g yra 70-100 sėklų. Hektarui apsėti reikia apie 10-12 kg sėklos.
Sėjama eilėmis arba juostomis po 2-4 eiles juostoje, 20-30 cm atstumu tarp eilių juostoje 1-2 cm gyliu.
Pasėliui sudygus, purenami tarpueiliai, per sausrą laistoma. Paūgėję daigai praretinami 8-10 cm atstumu. Nuolat naikinamos piktžolės, laistoma mineralinių trąšų tirpalu. Gelteklės vešliau auga kompostu arba durpėmis mulčiuotoje dirvoje. Vienoje vietoje gelteklės gali augti 2-3 metus, tačiau skaniausios vienametės (senesnės sumedėja).
Norint geltekles vartoti maistui žiemą, rudenį reikia iškasti šaknis jų nepažeidžiant (pažeidus išteka dalis sulčių). Iškastos šaknys sluoksniuojamos su žemėmis ir pridengiamos lapais ar mėšlu, kad žemė neįšaltų. Galima jas susluoksniuoti ir su drėgnu smėliu rūsyje.
