Šios daržovės Lietuvoje gerai žinomos ir plačiai vartojamos maistui. Jos valgomos žalios (ridikėliai, ridikai, kartais ropės, griežčiai, morkos), virtos, keptos ir konservuotos. Burokėlių, petražolių, salierų maistui vartojami ne tiktai šakniavaisiai, bet ir lapai. Salierinių šeimos daržovių (salierų, morkų, petražolių) šakniavaisiai ir burokėliai plačiai vartojami konservų pramonėje. Šakniavaisinėse daržovėse gausu angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų (žr. 1.1 lentelę). Išskyrus ridikėlius, gerai laikosi per žiemą, todėl jų vartojimo laikas gana ilgas.
Šakniavaisinės daržovės, išskyrus ridikėlius, yra dvimečiai augalai.
Botaninės ir biologinės savybės.
Pirmaisiais metais išauga lapai ir šakniavaisiai, o antraisiais – stiebai, žiedai ir sėklos. Šios daržovės priklauso skirtingoms šeimoms: balandinių (Chenopodiaceae) šeimai – burokėliai, salierinių, arba skėtinių, (Appiaceae, Umbeliferae) – morkos, petražolės, salierai, pastarnokai, kryžmažiedžių, arba bastutinių, (Cruciferae, Brassicaceae) – ridikėliai, ridikai, griežčiai, astrinių (Asteraceae) – gelteklės. Dėl to joms reikia skirtingos dirvos bei skirtingos priežiūros.
Nesukultūrintose dirvose šakniavaisinės daržovės nesuformuoja kokybiškų šakniavaisių. Morkos būna šakotos, burokėliai – gysloti su šviesiais žiedais (šakniavaisiai). Nepuveningoje ir sausoje dirvoje ridikėlių šakniavaisiai būna netipiškos formos. Sunkioje dirvoje morkos taip pat būna netipiškos formos.
Šios grupės daržovės atsparios žemai temperatūrai.
