Braškių maistinė vertė

Braškės yra vienos vertingiausių uoginių augalų. Mūsų šalyje tuo metu, kai beveik nėra kitų uogų ir vaisių, prinoksta braškės. Be to, braškių derėjimą galima paankstinti ir auginti jas žieminiuose bei pavasariniuose šiltnamiuose ar po plėvelėmis. Perdirbtas bei šaldytas braškių uogas galima valgyti ištisus metu. Braškės pranašesnės už kitus sodo augalus, nes greičiausiai pradeda derėti. Tai ypač naudinga tiems ūkininkams, kurie jas augina derindami su kitais sodo augalais. Iš naujo sodo ar uogyno pajamų galima tikėtis tik po kelerių metų, o braškės dera jau kitą vasarą. 1998 m. braškės per trejus metus iš dviejų uogų derlių davė 25 tūkst. Lt/ha pelną. Iš ankstyvo desertinių uogų derliaus pelnas gali būti daug didesnis.

Šiuo metu Lietuvoje ryškėja dvi braškininkystės kryptys:

Pirmoji kryptis, tai perdirbti ir giliai užšaldyti skirtų uogų auginimas. Šalyje veikia penkios uogas giliai užšaldančios įmonės, kurių šaldytos uogos paklausios Europos Sąjungos šalyse.

Antroji kryptis – desertinių uogų auginimas. Desertinių uogų, ypač ne sezono metu, šalies rinkoje dar trūksta. Be to, ankstyvos, geros kokybės desertines uogos noriai perkamos didžiuosiuose Latvijos ir Estijos miestuose. Dar neseniai buvusiuose specializuotuose sodininkystės ūkiuose, kurie augino prekinę produkcija, braškių derlius buvo apie 5 t/ha.

Pažangesnieji ūkiai išaugina po 10-13 t/ha. Bandymai ir praktinis patyrimas parodė, kad, parinkus tinkamas veisles ir griežtai laikantis auginimo technologijos, didesniuose braškynuose galima priskinti po 10-18 t/ha uogų. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto agrotechniniuose bandymuose gautas rekordinis “Senga Sengana” braškių derlius – 33 t/ha. Taigi padidinti braškių derlių yra daug galimybių.

Braškių uogų gera cheminė sudėtis: 100 g uogų yra 250-500 mg aktyviųjų medžiagų: 5 mg azoto junginių, 0,3-1,6 mg pektinų, 1 mg organinių rūgščių, 8g Cukraus, 50-70 mg vitamino C; 0,2-0,4 mg vitamino B, 0,3 mg vitamino B. 0,1 mg vitamino K, 8 mg kumarino, 2-8 mg jodo.

Braškės turi daug gydomųjų savybių: stimuliuoja virškinimą, gydo inkstų ir kepenų ligas, tinka nuo širdies negalavimu, podagros, avitaminozės, skatina šlapimo išsiskyrimą. Iš braškių galima pagaminti skanių uogienių, sirupu, sulčių, marmelado, vyno. Užšaldytos uogos bet kuriuo metų laiku vartojamos kaip šviežios.

[the_ad id=”2062″]

  • Gudobelių gyvatvorės Plius — Crataegus L.

    Gudobelės — Crataegus L. Erškėtinių šeima — Rosaceae Juss. Savaime Lietuvoje augančių ir introdukuotų gudobelių rūšių ir kultivarų gana daug. […]

  • Plaštakiškieji klevai (Acer palmatum)

    Plaštakiškieji klevai (lot. Acer palamtum) – labai dekoratyvūs medžiai. Pavyzdžiui “Crimson Queen” veislės klevai turi ryškius raudonus lapus. Ryški spalva […]

  • Ar skystomis trąšomis pradėti tręšti sudygusias sėklas?

      Ar reikia pradėti tręšti sudygusias sėklas skystomis trąšomis?   Seklos turi užtektinai maistingųjų medžiagų, kols pasirodo tikrieji lapeliai, besiskiriantys […]

  • Kur įsigyti kalkių?

    Kalkių galima įsigyti sodininkų draugijoje arba sodininkams skirtose parduotuvėse. Kalkes galima pakeisti pelenais arba kreida. Kada geriausia dirvą pildyti kompostu?Ar […]