Gluosninių Kreivabudžių auginimas
Gluosninės kreivabudės – Pleurotus ostreatus (Jaeg.:F,) Kumm. – dideli lakštabūdiniai grybai. Jų kepurėlė 10-15 cm skersmens, mėsinga, išgaubta arba piltuvėlio […]
Category: Daržas ir sodas
-
-
AVIETĖS – Veislės ir rūšys
AVIETĖS (RubuS L.) Kilmė. Avietės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties augalai. Gentyje yra apie 450 rūšių. Gentis turi […]
-
Gūžiniai raudonieji kopūstai
(Brassica coleracea L. var. capitate L. f. rubra). Jie nuo baltųjų skiriasi lapų spalva: yra rausvo atspalvio tamsiai violetiniai. Gūžės […]
-
Kukurūzai (Zea mays saccharata Sturt.)
Jie kilę iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Į Europą pateko XV a. ir paplito po įvairias šalis. XVIII a. daržo […]
-
Mėnulio įtaka augalams
Apie Mėnulio įtaką žemei mūsų senoliai gerai žinojo, tad dirbdami žemės ūkio ar namų ruošos darbus, vis žvelgdavo į Mėnulio […]
-
Aktinidijų priežiūra ir dauginimas
Aktinidijų priežiūra Aktinidijų priežiūra šiek tiek sudėtingesnė tol, kol augalai yra jauni. Jei pasodinti eilėmis, aplink juos reikia nuolat ravėti. Paprastai […]
-
Patisonai (Cucurbita pepo L. var. patisson D.)
Tai paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo L). atmaina. Augalai krūminės formos, vaisiai lėkštelės pavidalo, dantytais krašteliais. Jaunos vaisių užuomazgos (4-5 cm […]
-
Daržovių klasifikacija
Daržovėms gali būti priskirta daugiau kaip 1200 rūšių augalų, kurie priklauso 78 šeimoms. Iš jų 860 rūšių (59 šeimos) vienaskilčiai […]
-
Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
-
Spanguolės
Stambiauogės Spanguolės – labai vertingos uogos, turinčios daug biologiškai aktyvių medžiagų, skanios. Tai netradicinė ir ilgaamžė sodo kultūra, auganti rūgščioje […]
-
Špinatai (Spinacia oleracea L.)
Jie kilę iš Persijos. Europoje špinatus pradėta auginti XII-XIII amžiuje. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Maistui vartojami lapai. Lietuvoje špinatų, palyginti […]
-
POMIDORŲ DAIGŲ SODINIMAS ŠILTNAMYJE
Pomidorams sodinti nešildomo šiltnamio gruntas 10 cm gylyje turi būti įšilęs iki 15–16 °C. Pomidorai nelabai bijo atsėliavimo. Anksčiau įrengtuose […]
-
Daržovių tręšimas
Daržovių derliaus kokybei trąšos turi daug mažiau įtakos negu atskirų metų meteorologinės sąlygos, veislės ir dirvos skirtingumai. Tačiau tręšiant […]
-
Bruknių auginimas sode
Bruknių Veislės Uogyno derlingumas labai priklauso nuo veislės. Parenkant bruknės veisles svarbus ne tik derliaus dydis, bet ir uogų pasiskirstymas: […]
-
Aktinidijų derliaus nuėmimas, laikymas ir perdirbimas
Uogų skynimas. Margalapių aktinidijų uogos Lietuvoje noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio. Nokdamos tamsėja, minkštėja ir tampa malonaus saldžiarūgščio […]
-
Kaip užsiauginti labai didelius moliūgus?
Svarbiausia, kad būtų tinkama dirva. Moliūgai yra visiškai minimaliai priežiūros reikalaujantys augalai. Įkaskite į dirvą paruošto komposto arba susistovėjusio […]
-
NE GAISRAMS!
Nerastume rudenį ir pavasarį tokio kampelio, kur nesiplaikstytų laužai iš nukritusių lapų, kukurūzų, saulėgrąžų stiebų, sausų daržo atliekų ar piktžolių. […]
-
Vaistinis kietis (peletrūnas) (Artemisia dracunculus L.)
Tai daugiametis augalas, dauginamas kero dalijimu, atlankomis, auginiais ir sėklomis. Gerai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, normalaus drėgnumo priemolio arba humusingoje […]
-
Braškių daigų laikymas žiemą
Paprastai braškių daigai kasami prieš įveisiant braškyną. Tačiau, norint braškes sodinti įvairiu žiemos metu šiltnamiuose, reikia turėti vegetacijos pabaigoje iškastų […]
-
EKOLOGIŠKAS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS
Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekį galima riboti taisyklinga sėjomaina arba dengiant dirvą organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu, smulkintais šiaudais, nupjautais žaliosioms trąšoms […]
-
Ridikėlių sėklų auginimas
Pasodams auginamų ridikėlių sėjos laikas priklauso nuo veislės. Vėlyvųjų veislių ridikėlių beicuota sėkla sėjama kovo 15-20 d., vidutinio ankstyvumo ir […]
-
ŽEMUOGINĖS AVIETĖS (Rubus illecebrosus)
Dėl puošnių, didelių, baltų ar gelsvų žiedų ir gražių uogų šias avietes galima auginti Sode kaip retus Sodo bei dekoratyvius […]
-
AKTINDIJOS (Actinidia Lindl.)
AKTINDIJOS (Actinidia Lindl.) Kilmė. Aktinidijos priklauso gaubtasėklių (Magnoliophyta) skyriui, dviskilčių Magnoliopsida) klasei, aktinidinių (Actinidiacea) šeimai, aktinidijų (Actinidia) genčiai. Tai sumedėjusios lianos […]
-
Augalams būtiniausios maisto medžiagos ir trąšos
Augalas mineralines maisto medžiagas savo šaknimis ima iš dirvos tirpalų pavidalo. Todėl augalo pasisavinamų maisto medžiagų kiekis dirvoje visada labai […]
-
Pomidorų ligos ir augimo sutrikimai
Pomidorų ligos ir augimo sutrikimai Pomidorų ligos ir augimo sutrikimai Pomidorų ligos ir augimo sutrikimai
-
Vynuogių dauginimas
Kiekvienas, auginantis nors vieną vynmedį, gali ji dauginti. Tai labai paprasta. Vynmedžiai greitai įsišaknija, šakomis palietę drėgną, purią žemę. Tvarkingo […]
-
Braškių laistymas
bBraškės –jautriausi sausrai sodo augalai. Normaliam braškių derliui gauti permetus turėtų būti 680-725 mm kritulių. Drėgmė papildoma braškes laistant, o […]
-
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS LIGOS IR APSAUGA NUO JŲ
Jei meteorologinės sąlygos palankios ir laikomasi pomidorų augunumo technologijos, ligos daug žalos pomidorams nepadaro. Ta C1 a Ll dėl ivalriվ […]
-
Gūžiniai kopūstai ir jų auginimas (Brassica oleracea)
Gūžiniai baltieji kopūstai – sena daržovė, jie buvo žinomi ir valgomi 4000 m. pr. m. e. Yra nuomonių, kad Pietų […]
-
Krienai (Armoracia rusticana Gaert.)
Jie kilę iš Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Auginami visoje Europoje. Tai daugiamečiai kryžmažiedžių, arba bastutinių (Cruciferae, Brassicaceae), šeimos augalai. […]