Lauke. Pagrindiniai daržininko mėgėjo darbai šį mėnesi dirbami lauke. Galutinai išretinamos šakniavaisinės daržovės, kaupiamos ir ravimos bulvės, sodinami vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji kopūstai.
Nuimami žiediniai, ropiniai ir ankstyvieji gūžiniai baltieji kopūstai. Jeigu šie kopūstai nebuvo pažeisti šaknų gumbo ir sklypas neinfekuotas, tai jo dalis apsodinama antrojo naudojimo laiko žiediniais kopūstais, o laisvas plotas apsėjamas žalumyninėmis daržovėmis: krapais, salotomis, špinatais, svogūnais laiškams. Kad greičiau sudygtų, daržovių sėklos bet kuriam sėjos laikui kruopščiai paruošiamos: šildomos, brinkinamos, daiginamos, kaip buvo aprašyta patarimuose kovo ir balandžio mėnesį. Sėjant pakartotinai, visuomet laikomasi kultūrų kaitaliojimo taisyklių. Pavyzdžiui, po ridikėlių stengiamasi nesėti kopūstų, ridikėlių, o po žirnių nesėjamos pupelės ir pupos. Kultūros pakartotinei sėjai parenkamos atsižvelgiant tai, ar jos ir priešsėlis neserga vienodomis ligomis ir nepuolamos tų pačių kenkėjų. Taigi nuimant priešsėlio derlių iš sklypo kruopščiai išrenkami krituoliai ir kitos augalų dalys, taip pat piktžolės.
Nukasus liepos pabaigoje ankstyvąsias bulves, taip pat sėjamos žalumyninės daržovės. Šį mėnesį augalams daugiausia trūksta vandens. Jų nelaistant, šakniavaisiai arba agurkai užauga smulkūs, kartoki, o žiedinių kopūstų galvutės būna smulkios ir nestandžios. Todėl karštomis dienomis daržovės laistomos kas 2-3 dienos, paprastai vakare. Atšalus laistoma ryte arba vidurdienį. Laistoma tik 5-6 valandas statinėse arba kibiruose saulės pašildytu vandeniu.
Palaisčius šaltu vandeniu, taip pat kai būna drėgmės perteklius, dalis augalų šaknelių žūsta. Karštomis dienomis, ypač pietiniuose rajonuose, palaistytos vietos apibarstomos sausomis žemėmis (mulčiuojamos). Karštomis dienomis augalų negalima laistyti taip, kad ant lapų liktų stambių vandens lašų. Šie lašai gali sukoncentruoti saulės spindulius ir lapus pradeginti. Dar labiau reikia augalus laistyti šiltnamiuose. Kartu su vandeniu kai kurie daržininkai ir patręšia reikiamomis trąšomis. Liepos mėnesį labai aktyviai vystosi daržovių ligos ir kenkėjai.
Apytikriai nuo mėnesio vidurio pradeda skraidyti kopūstinis pelėdgalvis (naktinis drugys su 269
pilkai žaliais sparnais, kenkia žalios spalvos vikšrai, kurie išsirita iš ant lapų padėtų kiaušinių), skraido antra kopūstinio baltuko karta (pelenų pilkumo 6– 6,5 mm ilgumo, kenkia bekojės balsvos lervos) ir svogūninė musė (apytikriai tokia pat kaip ir kopūstinė, kenkia lervos). Bulvėms labiausiai kenkia Kolorado vabalas.
Liepos pabaigoje—rugpjūčio pradžioje ypač drėgnais metais bulves ir pomidorus labai pažeidžia maras ir miltligė. Iš cheminių priemonių musėms naikinti 0,2% chlorofoso tirpalas (100 ml tirpalo kiekvienam augalui). Juo laistomi sodinami daigai, taip pat kiaušinių dėjimo ir lervų ritimosi laikotarpiu. Taip pat purškiama 0,2% chlorofoso tirpalu (20 g preparato 10 1 vandens). Nuo miltligės ir maro augalai purškiami silpnu vario sulfato arba kalio permanganato tirpalu (10-20 g j 10 1 vandens). Purškiama tik dienos pabaigoje.
Pakartotinai purškiama po 10-12 dienų. Tačiau nedideliuose plotuose chemikalai vartojami tik kraštutiniu atveju, o ir vartoja juos tie daržininkai mėgėjai, kurie turi šio darbo patyrimą ir įgūdžių. Iš liaudies priemonių nuo kenkėjų vartojamos tos, kurios aprašytos gegužės ir birželio mėnesio patarimuose. Be tų liaudies priemonių, kurios aprašytos gegužės mėnesio patarimuose, kopūstinio pelėdgalvio vikšrams naikinti gerai tinka ir varnalėšos ištrauka. Šio augalo lapų pridedama 1/3 kibiro, užpilama verdančiu vandeniu, uždengiama ir paliekama trims paroms.
Paskui tirpalas nukošiamas ir juo purškiami kopūstai, kai aplink juos pasirodo drugiai. Pakarto-tinai purškiama po savaitės. Kai kurie daržininkai nuo musių ir pelėdgalvių kopūstus purškia 4% valgomosios druskos tirpalu. Augalai apžiūrimi dar kartą, rankomis renkamos lervos ir suaugėliai kenkėjai (musių lervos, kopūstinio baltuko vikšrai, Kolorado vabalų lervos). Jei netrukdo, sklype paliekami pavieniai žydintys krapai, morkos. Jie privilioja naudingus vabzdžius, kurie sunaikina daugelį sodo, daržo kenkėjų. Jeigu ligos arba kenkėjai užpuolė vieną du augalus sklype, tai juos geriau nupjauti ir sudeginti.
Rūpestingi daržininkai liepos mėnesį įsigyja reikiamą tarą agurkams, pomidorams, kopūstams raugti (statines, kubilus) ir indus konservavimui, dezinfekuoja juos atitinkamu būdu.
Šiltadaržyje. Mažuose arba trisieniuose šiltnamiuose liepos mėnesi išraunami agurkai ir jų[the_ad id=”2059″] vietoje sodinami pomidorų daigai. Kad augantys šiltnamiuose, inspektuose pomidorai greičiau subręstų, nugnaibomos jų viršūnės ir nuskabomi pažastiniai ūgliai, pomidorai papildomai tręšiami fosforo trąšomis. Į kibirą dedama 400-500 g paprasto superfosfato, kruopščiai išmaišoma, mišinys paliekamas valandą dvi nusistoti, tirpalas atsargiai nupilamas ir vakare juo iš laistytuvo palaistomos pomidorų žiedų kekės. Sunaudojama pusė stiklinės tirpalo kekei. Vaisių kekės pririšamos prie nedidelių medinių kuoliukų ir pasukamos taip, kad gautų daugiau saulės. Sistemingai skinami (kas antra diena) agurkai šildomuose inspektuose. Augalai reguliariai laistomi ir, jeigu reikia, papildomai tręšiami. į 10 1 vandens dedama 60 g amonio salietros arba 30 g karbamido ir 30 g kalio salietros. Jeigu užuomazgos krinta, tai tirpalą dedama superfosfato (30 g 10 1). Augalui pilama 300— 400 g tirpalo, laistoma taip, kad trąšų tirpalo nepatektų ant lapų ir stiebų.
Liepos antroje pusėje į šiltnamius sodinami agurkų daigai sėkloms auginti. Tuo pat laiku šaltuose inspektuose sėjamos sėklos agurkų daigams, kurie bus auginami rudenį, žemą šiltnamiuose. Skinami pomidorai ir agurkai plėvelinėse priedangose. Geriausiai atrodantys pomidorai iš antros kekės paliekami sėklai. Silpnai išsivystę šoniniai kopūstų ir šakniavaisių sėklojų ūgliai išpjaustomi. Ruošiama velėninė žemė, puvenos ir kitos trąšos šiltnamiams, inspektams ir kt.