Fenofazes liepos menesį. Jaunų medžių ir krūmų ūgliai liepos mėnesį baigia augti, formuoja viršūninį pumpurą. Senų medžių šakos augti ilgį baigia dar birželio mėnesį. Liepos mėnesį šių medžių šakos ir kamienas auga tik į storį. Liepos mėnesį susidaro mažiau aktyvių šaknų.
Pradeda medėti tos aktyvios augimo šaknys, kurios susidarė vasaros pradžioje. Kai šakos baigia augti, pradeda formuotis žiediniai pumpurai. Šios fazės pradžia įvairioms veislėms ir rūšims, įvairios sandaros šakoms, labai ištęsta. Pirmieji žiedinių pumpurų formavimosi fazės etapai paslėpti nuo žmogaus akių, jas galima išskirti tik mikroskopu. Kuo daugiau augalas turi lapų ir kuo jie sveikesni, tuo daugiau susidaro žiedinių pumpurų. Kad daug formuotųsi žiedinių pumpurų, padeda ir optimalus augalų aprūpinimas azotu ir saulės šviesa. Liepos mėnesį prinoksta uogos, vyšnios, trešnės. Braškių derėjimo pabaiga sutampa su stipraus ūsų augimo ir trumpų stiebų — ragelių, ant kurių formuojasi žiediniai pumpurai būsimų metų derliui, augimo fenofazė.
Visas sodininko dėmesys liepos mėnesį sutelktas į braškių, trešnių, vyšnių, serbentų, aviečių, agrastų skynimą. Skinant braškes reikia kruopščiai surinkti atskirą tarą supuvusias uogas ir jas sunaikinti. Baigus braškėms derėti, pradedama augalų priežiūra po derliaus nuėmimo.
Pagrindiniai braškių priežiūros darbai — ūsų karpymas, ravėjimas, papildomas tręšimas, laistymas. Nukarpius ūsus ir rozetes, gerokai padidėja atsparumas šalčiui ir derlingumas. Sklypuose, kur braškės pasodintos gegužės mėnesį ir pirmų derėjimo metų ūsus galima palikti eilėms užpildyti ir užauginti daigų. Jeigu daigų nereikia, tai visi ūsai nukarpomi ne vėliau kaip rugpjūčio pradžioje. Kartu kruopščiai išravimos visos piktžolės. Švari dirva patręšiama visomis mineralinėmis trąšomis, skaičiuojant 20-30 g amonio salietros, 30-60 g superfosfato ir 15-20 g kalio chlorido 1 išilginiam eilutės metrui. Labai naudinga netarpiškai prie krūmų pripilti puvenų, kuo daugiau — tuo geriau.
Paskui dirva tarpueiliuose perkasama iki 10 cm gylio, o aplink krūmus atsargiai purenama, grėbiant ją prie ragelių, kad geriau įsišaknytų. Būtina agropriemonė, kuri didina uogų derlių ir užtikrina braškių atsparumą nepalankioms sąlygoms, yra laistymas.
Sausomis dienomis braškės laistomos tuojau po derėjimo iš laistytuvo arba į vagas. Vagos daromos iš dviejų eilės pusių 15-20 cm atstumu nuo augalų. Vagos gylis 10-15 cm. Saugant nuo kenkėjų ir ligų derėjusias braškes rekomenduojama apipurkšti karbofosu (75 g į 10 1 vandens), įdėjus vario oksichlorido (30-40 g 10 1). Nuo miltligės 10 1 vario oksilchlorido tirpalo įdedama 100 g koloidinės sieros.
Erkėms naikinti ir braškių ligų profilaktikai labai efektyvu yra nupjauti derėjusių braškių lapus ir ūsus liepos viduryje arba antroje pusėje. Išdžiuvę lapai ir ūsai sugrėbiami ir sudeginami. Liepos mėnesį jau gerai matoma, kiek vaisių užaugins kiekvienas medis. Kad nuo vaisių sunkumo šakos nelūžinėtų, vainikai paramstomi. Smulkiau apie šį darbą parašyta skyriuje „Rugpjūtis”.
Liepos mėnesį obelys, kriaušės ir slyvos purškiamos nuo grybinių ligų (rauplės, lapų dėmėtumas, vaisių puvinys), vaisėdžio ir kitų kenkėjų. Per mėnesį reikia purkšti du kartus su 15-20 dienų intervalu. Purškiama kombinuotu fungicido ir insekticido tirpalu. Iš fungicidų galima naudoti polikarbaciną arba polichomą (40 g 80% preparato 10 1 vandens), vario oksichloridą (30-40 g 90% miltelių į 10 1 vandens) arba 1% Bordo skystį. Fungicido darbini tirpalą įpilama karbofoso arba kito iš aukščiau nurodytų insekticidų. Kirmičiams, pradėjus kristi, ant medžių kamieno apatinės dalies užrišamos gaudomosios juostos iš maišinės medžiagos arba gofruoto kartono 10-15 cm pločio, sumirkytos 1% vieno iš leistų naudoti insekticidų tirpalu. Juostos virvele pririšamos taip, kad kraštai būtų truputi atsiknoję ir ten galėtų įlysti vikšrai. Likusiu nuo gaudomųjų juostų mirkymo tirpalu apipurškiama arba apliejama kamienų žievė nuo vaisėdžio vikšrų. Derliaus normavimas. Svarbus darbas liepos mėnesį yra gausiai tais metais derančių obelų ir kriaušių derliaus normavimas. Jo esmė yra ta, kad nuskinamos smulkios, neišvaizdžios užuomazgos. Dėl to vaisių ant medžio lieka mažiau, bet jie geriau auga ir vystosi, geriau nusispalvina, būna skanesni. Derlius beveik nesumažėja.
Kontroliuojamą vaisių normavimą rekomenduojama atlikti pasibaigus užuomazgų pertekliaus fiziologinio kritimo fazei. Besivystantys vaisiai praretinami. Stambiavaisių veislių kiekviename derėjimo taške paliekama po vieną užuomazgą, kitos išlaužomos arba nupjaustomos. Kai derančios šakutės išdėstytos tankiai, užuomazgos paliekamos su intervalu ne mažesniu kaip 10 cm. Ant vaisių šakelių paliekama po vieną vaisių. Ant stiprių pernykščių kurie dera iš šoninių pumpurų, užuomazgos paliekamos su 10-20 cm tarpais. Normuojant slyvas nuskinami visi prastai augantys vaisiai. Norint užauginti geros kokybės gausiai derančių slyvų reikia nuskinti apytikriai pusę užuomazgų. Norint normuoti, reikia drąsos atpalaiduoti psichologinius stabdžius ir neabejoti, kad šis darbas yra naudingas. Normuojamas derlius šiek tiek sumažėja gausaus derėjimo metais, bet pagerėja vaisių kokybė ir sudaromos sąlygos žiediniams pumpurams formuotis ateinančių metų derliui.
Drėkinimas. Baltarusijos velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose medžiams normaliai augti drėgmės pakanka. Tačiau birželis, liepa, rugpjūtis kartais būna sausringi. Kad tai neturėtų neigiamos įtakos jaunų medžių ir krūmų augimui, nesumažėtų derlius, reikia organizuoti sodo laistymą. Bandymai parodė, kad Lietuvos sąlygomis priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose augančius sodus laistyti reikia du arba tris kartus. Pirmą kartą vaisiniai augalai laistomi stipraus ūglių augimo ir pradinio vaisių augimo fazėje, liepos viduryje arba antroje pusėje. Antrą, o kartais ir trečią kartą laistyti reikia liepos—rugpjūčio mėnesį priklausomai nuo orų. Kai sode laikoma pieva, per vasarą reikia laistyti iki penkių kartų, kad žolynas nuolat augtų ir medžiams užtektų vandens. Vandens sunaudojimo normos nustatomos atsižvelgiant dirvožemio drėgmės imlumą ir jo išdžiūvimą per visą ariamojo sluoksnio gylį.
Vidutinė norma trys kubiniai metrai vandens arui (trys kibirai į 1 m2) per vieną laistymą.
Daugiausia vandens reikia pilti po medžio vainiku. Pirmiausia paviršius išlyginamas, paskui pagal vainiko ribas supilami voleliai ir jie suplūkiami. Po kelių dienų, kai vanduo susigeria, dirva purenama, kad vandens mažiau išgaruotų. Pieva sode laistoma arba iš žarnos, arba panaudojant besisukantį reaktyvinį purkštuką. Didžiausias sunkumas — tiekti vandenį. Sodybiniuose sklypuose, kur yra šuliniai, vandenį galima siurbti elektriniu siurbliu, pavyzdžiui, „Kama”. Vandeniui kaupti ir šildyti reikia statinių arba betoninių talpų. Iš šių statinių arba talpų vanduo gali būti tiekiamas savitaka į laistymo vietą — vamzdžiais, žarnomis arba loveliais.
Prieš žiemą vanduo iš talpų išleidžiamas, metaliniai ir plastmasiniai vamzdžiai prapučiami,[the_ad id=”2059″] guminės žarnos sunešamos į sausą vietą ir būtinai suvyniojamos spirališkai horizontalioje padėtyje. Akiavimas. Liepos pabaiga—rugpjūčio pradžia tinkamiausias laikas skiepyti akute. Akiuojami paprastai jauni sėjinukai arba šakos iki 7-10 mm skersmens. Skiepūgliai akiavimui imami nuo sveikų derančių medžių tų kurių norima pasidauginti. Geriausiais laikomi vienamečiai sumedėję 40-50 cm ilgio ūgliai iš vainiko pietinės pusės. Paruoštų skiepūglių lapai nupjaunami, paliekant 0,5-1,5 cm lapkočius. Skiepūgliai suvyniojami į drėgnas samanas, popierių, skudurėlį, o iš viršaus apvyniojami plėvele, pritvirtinama etiketė su veislės pavadinimu ir paruošimo data. Prieš akiuojant poskiepiai atkaupiami medine mentele iki šaknų, nuo žievės nuvalomos dulkės. Akutės pjauna-mos iš skiepūglio vidurinės dalies (5-6 akutės) labai aštriu akiavimo peiliu. Skiepūglis laikomas kairėje rankoje viršūne save. Akiavimo peiliu pirmiausia perpjaunama žievė 1,5-2 cm žemiau pumpuro. Paskui slenkamuoju judesiu išpjaunama akutė su plona žievės juostele, užgriebiant truputi medienos. Paruošus akutę, poskiepio apatinėje dalyje žievė įpjaunama „T” raidės pavidalu.
Pirmiausia įpjaunama skersai, o paskui — išilgai. Išilginis pjūvis daromas truputį trumpesnis už skydelį, iš apačios į viršų, darant skersinį pjūvį peilio rankena iš pradžių palenkiama kairę, paskui dešinę. susidariusį plyšį įkišamas skydelis ir įdedamas po žieve iki išilginio pjūvio pabaigos. įstačius skydelį, žievė prispaudžiama abiejų rankų smiliais, paskui aprišama 10 mm pločio juostele iš plėvelės arba plaušų. Juosta vyniojama iš viršaus į apačią, praleidžiant tą vietą, kur yra akutė. Užvyniojama kietai ir apačioje surišama dviguba kilpa. Skiepūgliai akiavimui ruošiami liepos arba rugpjūčio mėnesi skiepijimo dieną arba dvi trys dienos iki jo.