Ką ir kaip daryti daržininkui?
Lauke. Rugsėjo mėnesį lauke dar prižiūrimi vėlyvieji kopūstai, baigiami nukasti svogūnai, česnakai ir visapusiškai ruošiamasi kasti ir laikyti morkas, burokėlius, petražoles, salierus ir kitas daržoves. Ypač rūpinamasi pomidorais. Jie skinami rugpjūčio mėnesį ir blogiausiu atveju rugsėjo pradžioje, kai oro temperatūra naktį nukrinta žemiau +5°. Žemoje temperatūroje dar likę ant kerų pomidorai ima greitai pūti, pabuvę tokiame šaltyje pomidorai pūva ir nuskinti. Sakniavaisių kasimo laikas nustatomas ne tik priklausomai nuo temperatūros, bet nuo augalų būsenos. Pavyzdžiui, burokėliai išlenda virš žemės ir labai trūkinėja dėl temperatūros svyravimų.
Todėl burokėliai kasami pirmiausia, paskui ropės, morkos, ridikai (žieminių veislių), salierai, petražolės, pastarnokai. Jeigu morkos auga giliai žemėje ir orai yra sausi, šilti, tai jų kasti nereikia skubėti. Išlaikytos žemėje morkos geriau laikosi. Svarbi gero laikymo sąlyga — laiku nukasti. Nepribrendusių daržovių odelė būna silpna ir jos blogai pasiruošusios žiemos ramybei. Perbrendusios daržovės blogai laikosi, trūkinėja, darosi šiurkščios, netenka maisto medžiagų. Mechaniškai pažeistos daržovės taip pat blogai laikosi. Dedamas laikyti bulves būtinai reikia išdžiovinti, o šakniavaisių džiovinti negalima, draudžiama juos ir plauti. Šakniavaisiai laikomi rūsiuose arba patalpose, kurių temperatūra nuo 0 iki 2° šilumos. Morkos ir petražolės sluoksniuojamos su drėgnu smėliu ir krauna-mos į krūvas iki 1 m pločio ir 0,75 m aukščio. Apačioje papilamas 2-3 cm, o tarp — 1-1,5 cm storio smėlio sluoksnis. Kiti šakniavaisiai laikomi supilti krūvose. Kopūstų gūžės su dviem trim dengiamaisiais lapais laikomos rūsiuose ant lentynų arba medinių grindų 2-3 eilėmis šachmatine tvarka kotais viršų arba su-rišamos poromis už kotų ir laikomos bet kokiu pavidalu nuo —1 iki +2° temperatūroje. Svogūnai ir česnakai laikomi 20 kg talpos dėžėse 1-3° temperatūroje arba supinti į pynes sausoje vietoje kambario temperatūroje.
Bulvės laikomos rūsiuose, kur temperatūra 2— 3°: Gumbai neturi liestis su geležimi, akmenimis, betonu, plytomis. Bulvės gerai laikosi kaupuose, kurie iš pradžių uždengiami šiaudais, o paskui apkasami žemėmis. Bulvės laikomos ir iki 2 m gylio duobėse, iškastose aukštesnėje smėlingoje vietoje. Bulvių sluoksnis duobėje neturi būti storesnis kaip 1,5 m. Iš viršaus gumbai uždengiami 15-20 cm šiaudų sluoksniu, paskui lentomis ir žemėmis. Kai nėra šiaudų ir lentų, galima užpilti storu (15 cm) gryno smėlio sluoksniu, o paskui žemėmis. Kastuvu arba plūgu pažeistos bulvės turi praeiti 7-10 dienų gydomąjį laikotarpį, esant 15-17° temperatūrai. Per šį laiką žaizdos užgyja ir baigia bręsti jauni gumbai, paskui jie bus laikomi 2-3° temperatūros rūsyje.
Šildomoje patalpoje polietileniniuose iki 30 kg talpos maišeliuose bulvės ir ridikai švieži išlieka 12— 14 dienų, agurkai, ridikėliai, svogūnų laiškai — 7— 10 dienų, salotos — 3 dienas. Jeigu laikysimės šių taisyklių, bulvės ir daržovės išliks kokybiškos ir maistingos. Šiltadaržyje. Rūpestingi daržininkai ištisus metus daržoves augina šiltnamiuose, inspektuose ir kitokiuose šiltadaržiuosę. Tie, kas rugpjūčio mėnesi pasėjo gūžines salotas daigams, rugsėjo mėnesį sodina juos nūolatinę vietą rudeniniuose ir žieminiuose šiltnamiuose. Toliau prižiūrimi pomidorai ir agurkai šiltnamiuose (rudens—žiemos rotacijos), išlaisvintose vietose sėjami ridikėliai. Daugelis daržininkų mėgėjų rugsėjo mėnesį dar toliau inspektuose augina pomidorus. Tada jie atrišami nuo atramų ir kai atšąla, ir naktį uždengiami šiaudų pynėmis. Taikomi vaisių nokinimą greitinantys prie-žiūros būdai. Kai kas mėnesį ir baigia nokinti pomidorus po įstiklintais langais. Mėnesio viduryje žiemą apšildomuose šiltnamiuose sėjamos petražolės daugkartiniam vartojimui, taip pat šiam tikslui sodinami salierų daigai, pasėti dar birželio mėnesį. Kiekvieną kartą nupjovus petražolių ir salierų lapus, patręšiama atitinkamomis mineralinėmis arba organinėmis trąšomis. Neužimti šiltnamiai ir inspektai ir iš kurių rugpjūčio mėnesį neišvalytos augalų liekanos, žemė ir biokuras, valomi rugsėjo mėnesį. Augalų liekanos su pūdiniu kraunamos į vieną, o biologinis kuras kitą krūvą. Žemė ir augalų liekanos kas 20 cm pabarstomos chlorkalkėmis — taip sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Krūva kraunama ne aukštesnė kaip vieno metro, kad žiemą gerai peršaltų ir būtų tinkama naudoti kitais metais. Žemę, užkrėstą galine nematoda, juodąja kojele, šaknų gumbu, įvairiomis erkėmis geriau išvežti iš sklypo ir užkasti, o jos vieton atvežti naujos.
O jeigu žemės pakeisti neįmanoma, tai ją reikia dezinfekuoti karbationu = 40% vandenyje tirpstančiu koncentratu. Tam tikslui imama 400-500 g preparato kibirui vandens. Šiuo tirpalu apdorojamas_ vienas kubinis metras žemės. žemė pilama iki 30 cm sluoksniu, palaistoma iš laistytuvo tirpalu, perkasama. Paskui pilamas naujas sluoksnis ir vėl laistoma tirpalu. Šiltnamių sienos, inspektų rąsteliai ir langai, sandėliai, rūsiai ir kitos patalpos dezinfekuojamos 40% formalinu (250 g preparato 10 1 vandens) arba chlorkalkėmis (400 g 10 1 vandens).