Fenofazės rugsėjo menesį.
Rugsėjo pirmą dešimtadienį prasideda daugumos veislių slyvų, o mėnesio antroje pusėje — rudeninių ir žieminių obuolių skynimo brandos fazė. Kuo artimesnė visiška vaisių branda, tuo daugiau jų krinta. Tai aiškinama tuo, kad tarp obuolių ir kriaušių kotelio ir vaisinės šakutės, o slyvų tarp kotelio ir vaisiaus susidaro atskiriamųjų ląstelių sluoksnis. Rudeninių ir žieminių veislių obuolių ir kriaušių skynimo branda nustatoma iš sėklų subrendimo.
Valgomasis apyvaisis visiškai subręsta vėliau, stovėdamas. Rudeninių veislių vartojamoji branda prasideda po 1-2 savaičių, o žieminių — po 1-2 mėnesių nuskynus. Obuolių ir kriaušių skynimo brandos pradžios laiko skirtumas Lietuvos pietvakariuose ir šiaurėje yra apie 15 dienų. Rugsėjo mėnesi prasideda vegetatyvinių pumpurų ramybės laikotarpis, bet tęsiasi žiedinių pumpurų diferenciacija. Kambis ir kiti meristeminiai audiniai dar veikia ir toliau.
Vaismedžių ir vaiskrūmių šaknys rugsėjo mėnesi dar būna labai aktyvios, išauga daug naujų siurbiamųjų šaknų, taip pat ilgų baltų augimo šaknų. Iki nuimant derlių reguliariai renkami sukirmiję krituoliai. Sistemingai renkami vaisių puviniu sergantys vaisiai ir jie užkasami žemę. Remontuojamos dėžės, kopėčios, vaisių skintuvai. Nuimamas derlius. Rugsėjis — geriausias iš rudens laikotarpių braškėms sodinti. Iki pasibaigiant vegetacijos laikotarpiui, braškių daigai suspėja gerai prigyti ir isišaknyti, kitais metais jos jau pradės derėti. Braškių sodinimo technika ir rekomenduojami būdai aprašyti skyriuje „Gegužė. Braškių sodinimas”.
Vaisių skynimas ir laikymas. Daugelio žieminių ir rudeninių veislių vaisiai labai anksti nuskinti būna rūgštūs, bet pavojinga ir pavėluotai nuskinti: labai ima kristi. Iš obelų veislių Lietuvoje lengvai nubyra Antaniniai, Uelsi, Babuškino, gerai laikosi Bananiniai, Šafraninis pepinas, Štreiflingas. Kad nuostoliai būtų mažesni, tokius obuolius kaip Štreiflingas, Borovinka, Uelsi, Renet kurskij zolotoj rekomenduojama skinti atrankiniu būdu. Labiausiai prinokę ankstyvųjų veislių vaisiai skinami kas 7— 10 dienų, o kitiems leidžiama geriau subręsti ir skinami vėliausiai. Prieš skinant vaisius, iš pradžių surenkami visi krituoliai. Paskui skinami vainiko žemutinio aukšto vaisiai nuo žemės ir nuo taburetės. Toliau skinami vainiko vidurinės ir viršutinės dalies vaisiai nuo kopėčių. Viršūnėse gerus vaisius galima skinti skintuku.
Obuoliai ir kriaušės skinamos suimant vaisių sauja ir pasukama jo nuolinkiui priešingą pusę. Vaisiai su ilgais koteliais skinami, smiliumi spaudžiant kotelio pagrindą. Negalima vaisiaus spausti pirštų galais. Prieš pradedant darbą, reikia iš naujo nusikarpyti nagus. Vaisiai dedami krepšius arba kibirus, išklotus iš vidaus maišine medžiaga. Patogūs polietileniniai kibirai. Iš jų vaisiai atsargiai perkraunami dėžes. Ilgai laikyti atrenkami tik sveiki vaisiai su koteliais. Jeigu medžiai nudžiugino sodininką gausiu derliumi, tai, kad būtų taupoma vieta ir patogiau pakuoti, vaisiai kalibruojami pagal didumą dvi tris rūšis. Pervežimui kalibruoti vaisiai pakuojami dėžes, sluoksniuojant su medžio drožlėmis arba šiaudais. Daugumos veislių obuoliai ir kriaušės geriausiai laikosi plytiniuose neperšalančiuose rūsiuose esant 0-4° šilumos ir dideliam oro drėgnumui. Jei temperatūra žemesnė kaip 0°, ypač blogai laikosi Babuškino ir Šafraninio pepino veislių obuoliai. Nuo šalčio kai kurie vaisiai pampsta, jų odelė sutrūkinėja ir atsiknoja. Laikant Uelsi veislės obuolius, reikia drėkinti orą arba juos uždengti plėvele, kitaip jie labai vysta. Kad oras būtų reikiamo drėgnumo, rūsiuose statomi indai su vandeniu. Jeigu vaisiams laikyti skirtoje patalpoje pakankamai drėgna, tai obuoliai ir kriaušės geriau iš-saugo savo savybes būdami išdėstyti plonu sluoksniu ant stelažų. Trūkstant vietos obuolius tenka laikyti didelėse dėžėse; tada jose daromi plyšiai. Drėgnoje patalpoje nerekomenduojama apdėlioti dėžučių sieneles ir dugną popieriumi ir sluoksniuoti vaisius medžio drožlėmis. Pakanka padėti sluoksni drožlių ant dugno. Kursko auksinio reneto veislės obuoliai didelėse dėžėse laikosi blogiau, negu bulgariškose dėžėse arba ant stelažų. Sausose patalpose vaisiai geriau laikosi sandariose dėžėse, neretai — suvyniojus kiekvieną vaisių į popierių. Bananinių veislės obuoliai gerai išsilaiko iki gegužės—birželio mėnesio sandariose dėžėse. Kiekvienas sodininkas gali išbandyti daugeli laikymo būdų ir išaiškinti, kuris iš jų jam geriau tinka.