Sausio mėnesį sodininkas mėgėjas dirba beveik tuos pačius darbus kaip ir gruodžio mėnesį. Svarbiausias jo rūpestis — kuo daugiau sukaupti sniego, uždengti juo medžius ir suminti ji aplink medžius. Stipriai šąlant, sniegu reikia apkaupti vaismedžių kamienus ir net skeletinių šakų pagrindus. Gausiai pasnigus, kaip ir gruodžio mėnesį, nuo šakų reikia nupurtyti sniegą.
Sausio mėnesį labiau, negu gruodžio mėnesį, neprieinamas maistas kiškiams ir pelėms. Jie gali kenkti sodams. Todėl reikia dažniau tikrinti medžių aprišalus, o atlydžio dienomis suminti sniegą apie medžius. Per kietą sniegą pelė negalės prieiti iki medžio kamieno.
Sausio mėnesį medžiai sode būna pliki, dažnai net neapšarmoję, kiekviena šakelė gerai matoma, ant jos gerai matomi susisukę sausi lapai, apgaubti voratinklio — tai žieminiai gudobelinio baltuko, auksauodegio verpiko ir kitų kenkėjų lizdai. Nors lizdų ir nedaug, bet kiekviename iš jų šimtai gyvų vikšrų. Pavasari atšilus jie atgyja ir pradeda savo ardomąjj darbą. Sausio mėnesi, esant daug sniego, šiuos lizdus nesunku pasiekti. Dienomis, kai medžiai neapšerkšniję, kenkėjų lizdus reikia kruopščiai surinkti ir sudeginti. Kartu reikia nuskinti ir likusius ant šakų pernykščius sudžiūvusius ir susiraukšlėjusius vaisius.
Jei sode yra prikastų sodinukų, reikia reguliariai sumindžioti sniegą griovelyje, kad pelės negalėtų įeiti prie prikastų sodinukų.
Ypač pavojinga, kai nėra sniego braškėms. Jų šaknys yra arti dirvos paviršiaus ir nesant sniego augalai iššąla. Bet būna taip, kad braškių lysvės buvo uždengtos storu sniego sluoksniu, o sausio mėnesį jį iš dalies nupustė, nunešė ir eglišakes. Ant braškių lysvių reikia skubiai užmesti žabų, eglišakių, padaryti sniego volus. Jeigu sodininkui dėl kurių nors priežasčių gruodžio mėnesį nepavyko prisipjauti skiepūglių pavasariniam skiepijimui, tai šitai galima padaryti šiltomis dienomis sausio mėnesį.
Jeigu galima, sausio mėnesi reikia ruošti mėšlą sumintose krūvose. Kad mėšlas geriau laikytusi ir būtų geresnės kokybės, j 100 kg mėšlo rekomenduojama įberti 2-3 kg superfosfato ir kruopščiai sumaišyti. Taip pat reikia rinkti medžio pelenus, paukščių išmatas, bet laikyti jas po stogu. Neblogai būtų šį mėnesi nusipirkti ir mineralinių trąšų, kalkių bei leisti vartoti sodybiniame sode nuodingųjų chemikalų. Pastaruosius reikia laikyti užrakinamose patalpose.
Sausio mėnesi reikia pasirūpinti ir paukščiais: padaryti sode lesyklėles vabzdžialesiams paukščiams ir sistemingai juos maitinti, ypač kai gausiai sninga ir būna plikledis. Išvalyti, suremontuoti senus ir daryti naujus inkilus varnėnams ir kitiems paukščiams. Reikia dar kartą patikrinti, ar yra visas komplektas peilių, sekatorių, pjūklelių, dirvos dirbimo padargų ir paruošti juos darbui. Ko trūksta nusipirkti.
Suremontuoti kopėčias, dėžes, sodo aparatūrą. ši mėnesį būtinai reikia ruošti atramas gausiai derančių medžių šakoms paremti. Nuo paruoštų atramų nulupti žievę.
Šiltadaržyje. Tie, kurie gruodžio mėnesi pasėjo šiltnamėliuose arba dėžutėse agurkus daigams sodinti į šiltnamį, turi labai juos prižiūrėti. Praėjus 7-10 dienų nuo sudygimo, daigai papildomai tręšiami karvės išmatomis, atskiestomis 1:10, įbėrus į kibirą tokio tirpalo: 5 g amonio salietros, 15-20 g superfosfato ir 10 g kalio chlorido. Vanduo paprastai pašildomas iki 25— 30° C. Kad daigai neištistų, jie nugnaibomi, kai augalai silpnai vystosi. Nuolatinę vietą, jie papildomai tręšiami antrą kartą. Į kibirą vandens įberiama 10 g amonio salietros, 10 g amonio sulfato ir 40 g paprasto superfosfato.
Sodinama tikriai praėjus 25-28 dienoms nuo sudygimo. Prieš tai
dirvoje padaroma 8-9 cm gylio duobutė ir ten pasodinamas daigas su kubeliu, puodeliu, užpilama žeme iki tarpubamblio. Jei daigai augo popieriniuose puodeliuose, tai jie su žemės grumstu atsargiai išimami iš jų.
Šiltnamyje daigai sodinami iš anksto paruoštas 30 cm aukščio ir gerai palietas šiltu (30-35° C) vandeniu lysves. Sodinami daigai dar kartą tikrinami ir blogi išbrokuojami.
Dėžutėse paliekama daigų atsarga, kad būtų galima atsodinti vietoj neprigijusių. Daigai atsodinami iš pradžių po 5-6 dienų, o paskui — kai reikia.
Daigai šiltnamyje sodinami eilėmis 60-70 cm tarpueiliais ir tarp augalų paliekami 40-45 cm atstumai. Praėjus 7-8 dienoms nuo daigų sodinimo tarpueiliai purenami, paliekant 8-10 cm tarpą nuo augalų.
Agurkai šiltnamyje auginami vienu stiebu, pririšti prie vertikalaus špalerio. Virš kiekvienos agurkų eilutės 1,5-2 m aukštyje įtempiama 3-5 mm storio viela.
Antrą kartą agurkai pinciruojami (nugnaibomi) virš 5-6 lapo. Po to augalai ir pririšami prie vielos popierine arba sintetine virvele. Virvelė supjaustoma 2— 2,5 m ilgio gabalais. Vienas virvelės galas laisva kilpa užrišamas už stiebo po apatiniu lapu, o kitas galas taip pat laisva kilpa pritvirtinamas prie vielos. Augdamas pagrindinis stiebas vyniojasi aplink virvelę. Kabindamasis ūsais už špagato, agurko stiebas įgauna pastovią vertikalią kryptį.
Norint vasario pabaigoje- Kovo pradžioje turėti pilnaverčių agurkų, reikia nuolat žiūrėti, kad būtų ne tik tinkama temperatūra, bet ir oro bei grunto drėgnumas jei galima augalai laistomi truputį pašildytu vandeniu. Prieš laistymą kartą per 10-15 dienų augalai papildomai tręšiami srutomis arba karvių išmatomis, praskiestomis vandeniu (1:10), arba tokiu pat tirpalu, kaip prieš Sausio pirmąją dekadą i gruodžio mėnesį paruoštą gruntą šiltnamiuose arba dėžutėse sėjami ir pomidorai daigams auginti šiltnamiuose.
Iki sudygstant šiltnamyje, kur yra dėžutė su pasėtais pomidorais, oro temperatūra laikoma 22-25° šilumos. Sėkloms sudygus savaitę temperatūra laikoma 12-15° šilumos dieną ir 8-10° naktį. Šie daigai tinkami persodinti nuolatinę vietą šiltnamyje arba į dėžutes kambaryje arba kitoje apšiltintoje vietoje kovo pirmąją dekadą. Pomidorų daigai sodinami į nuolatinę vietą ir šiltnamius arba dėžutes.
Pomidorų daigai sodinami nuolatinę vietą šiltnamyje arba dėžutėse po to, kai augalams susiformuoja 6-7 nuolatiniai lapai — apytikriai po 45-48 dienų nuo sudygimo.
Sausio pirmoje pusėje arba viduryje šiltnamėliuose arba dėžutėse sėjamos salotos, krapai ir kiti žali augalai, taip pat sodinami svogūnai laiškams, petražolių, salierai, valgomųjų burokėlių šakniavaisiai.Svogūnai prieš sodinimą laiškams mirkomi šiltame (30-35°) vandenyje, kartais net pelenų šarme.
Burokėliai sodinami tankiai, be tarpų eilėse tarp šakniavaisių. Kai išdžiūsta, laistomi kambariotemperatūros vandeniu.
Norint užsiauginti petražolių lapų, parenkama ir palaikoma 14-16°, o jas išleidus — 18-20°. Apytikriai kartą per 20-30 dienų petražolės laistomos mineralinių trąšų tirpalu (40 g amonio salietros ir po 20 g kalio chlorido ir paprasto superfosfato 10 1 vandens). Lapai skinami po 30-35 dienų. Tokiu pat būdu auginami ir salierų lapai. Be aukščiau išvardintų darbų, sausio mėnesį remontuojami langai, pinamos pynės, daromi durpių pūdinio puodeliai arba kubeliai daigams pikuoti ir auginti. Renkami pelenai ir kitos vietinės trąšos. Tie patys daržininkai mėgėjai, kurie neturi dėžučių ir kitų paprasčiausių kambarinių įtaisų daržovėms auginti, sausio mėnesį gali pasidaryti.
Dėžutės paprastai daromos tokių matmenų: plotis 30, 35, 45 cm, ilgis 40, 50, 60 cm, aukštis 10-15 cm. Tam tikslui naudojamos 20-30 mm storio lentos. Dėžučių matmenys ir skaičius paprastai nustatomas priklausomai nuo langų skaičiaus ir palangių ploto, taip pat kitų, dėžutėms laikyti tinkamų vietų. Jei galima, palangės paplatinamos, prie langų daromos papildomos lentynos. Kai kurie daržininkai šiam tikslui naudoja dėžutes nuo vaisinių daržovių, gėlių ir net plastmasines su skylėmis dugne. Prieš pilant dėžutes šiltnamio žemę, ant bet kurios dėžutės dugno dedama raudonų plytų gabaliukų, žvyro arba upės smėlio. Tai daroma siekiant pagerinti oro ir vandens apykaitą žemėje. Kambariuose auginami tik šiltnaminių veislių agurkai: Marfinskij, Hibrid Malachit, Hibrid Zaria, Hibrid Zozulia (TSChA 77).
Sėklos paruošiamos, jų sėjos būdai ir augalų priežiūra tokia pat kaip ir šiltnamyje (žr. gruodį). Iš pomidorų kambaryje auginamos šios veislės: Peramoga, Leningradskij skorospelyj, Jurmalas, Gribovskij A-50, Hibrid Dunaij, Ryčiai, Vnukovskij ir kitos. Augalai formuojami vienu stiebu, nuskabant visus pažastinius ūglius ir nugnybant stiebą virš 4-5 kekės. Pomidorų daigų ir pasodintų augalų priežiūra tokia pat, kaip aprašyta skyriuje: „Kada ir kaip auginti pomidorus.
Esant trumpai dienai (sausio—vasario mėnesį) jei galima kambariuose ir šiltnamėliuose auginami augalai papildomai apšviečiami baltos spalvos elektros lemputėmis. Sausio mėnesį patogiau, negu kitais mėnesiais, įsigyti trūkstamą inventorių — neštuvus, statinę skystoms trąšoms (karvių, paukščių išmatoms), dėžutes sėkloms, žarną, nugarinį purkštuvą, ruletę ir kt. Pelės labai mėgsta šviežius žalumynus ir anksti pavasari juos labai ėda. Todėl reikia pasirūpinti pelėkautų. Kiekvieną laisvą vakarą, kai nėra neatidėliojamų darbų, galima panaudoti savo kvalifikacijai daržininkystėje kelti, specialiai literatūrai skaityti.
Sausio mėnesį bitininkas dirba beveik tuos pačius darbus kaip ir gruodžio mėnesį. Žinodami, kad šis mėnesis yra šalčiausias per metus, bitininkai lanko savo bitynus arba avilių žiemojimo patalpas kas 7-8 dienos. Lygiai kaip ir gruodžio mėnesi žiemojimo patalpoje reguliuojamas oro drėgnumas ir temperatūra, paklausoma bičių ūžesio aviliuose, kurie yra žiemojimo patalpoje arba bityne.
Jei ūžesys vienodas, tylus, ramūs dėl savo globotinių bitininkai išeina namo. Esant pavojaus ūžesiui, ieškoma bičių neramumo priežasčių ir jos šalinamos. Jei lankydamas bityną arba žiemojimo patalpą ir klausydamas bitininkas išgirsta ne tik bendrą ūžesį, bet ir pavienių bičių dūzgesį, tai yra ženklas, kad avilyje mirė motina. Padėti šiai šeimai galima tik pavasarį išnešus bites, kai galima galutinai įsitikinti, kad avilyje tikrai nėra motinos. Sausio mėnesi būtinai reikia išvalyti iš apatinių lakų negyvas bites. Tam tikslui laka atidaroma ir atsargiai viela su užlenktu galu ištraukiamos negyvos bitės, iš pradžių gulinčios arti lakos, o paskui ir iš kitų vietų. Negyvos bitės surenkamos i celofaninius paketėlius ir siunčiamos į laboratoriją ištirti ir išaiškinti bičių žuvimo priežastis. Patyrę bitininkai patys tiria negyvas bites šiltoje patalpoje. Nustatę priežastį, imasi priemonių kitų bičių gyvybei išgelbėti.
Jeigu sausis labai šaltas ir bitės greitai ėda arba jos turi nepakankamai maisto ir badauja, tai jas galima papildomai maitinti. Tiesa, žiemą bitės papildomai maitinamos ypač retais atvejais.
Geriausia jas aprūpinti pakankamu gero maisto kiekiu iš rudens, statant avilius žiemoti.
Badaujančios bitės paprastai renkasi viršutinėje lizdo rėmų dalyje. Klausant iš šios avilio dalies girdimas ūžesys, primenantis nukritusių sausų lapų šlamėjimą po kojomis. Tokias bites reikia papildomai maitinti. Tam tikslui litrinis arba puslitrinis stiklainis pripilamas cukraus sirupo (2 dalys cukraus ir 1 dalis vandens), aprišamas trigubu keturgubu marlės sluoksniu ir apverčiamas dugnu į viršų ant rėmų virš bičių kamuolio. Sirupas sunksis pro marlę ir bitės jį susiurbs. I cukraus sirupą būtinai įpilama acto rūgšties (esencijos), skaičiuojant 3 g 10 kg cukraus. Per 
stiprius šalčius bitės vartoja 25-30 g medaus per parą. Remiantis tuo, papildomas maitinimas periodiškai kartojamas. Bites galima papildomai maitinti ir susicukrinusių žiedų medumi, kurio imama 1-1,5 kg, suvyniojama viengubą marlę ir dedama virš bičių kamuolio. Nesant galimybės vartoti cukraus sirupą bitėms papildomai maitinti ir neturint pakankamai susicukrinusio žiedų medaus, bitės papildomai maitinamos medaus ir cukraus tešla. Imama 80% rafinuoto cukraus ir 20% medaus. Cukrus atsargiai sutrinamas grūstuve, gauta cukraus pudra sumaišoma su skystu pašildytu iki 45° medumi. Tešlos konsistencija daroma gero langų kito konsistencijos. Ataušinta medaus ir cukraus tešla, kaip ir susicukrinęs medus, suvyniojama viengubą marlę ir dedama virš bičių kamuolio. Paplotėliai daromi 1-1,5 kg.
Laisvu laiku sausio, kaip ir gruodžio mėnesį bitininkas mėgėjas daro viską (remontuoja ir perka inventorių, įvairius reikmenis, daro rėmus ir avilius, skaito bitininkystės literatūrą ir kt.), kad kuo geriau pasiruoštų pavasario—vasaros sezonui, turėtų daugiau laiko bitėms prižiūrėti.
Naudinga žinoti
Sodininkui ir daržininkui viename 10 l talpos kibire telpa (kilogramais):
- Velėninės žemės — 12
- Senos inspektų žemės arba komposto — 10
- Sausų durpių, medžio pelenų — 5
- Pūdinio — 8
- Sviežio arklių mėšlo — 8
- Sviežio karvių mėšlo — 9
- Mėšlo su pjuvenų kraiku 5
- Paukščių išmatų — 5
Vienoje degtukų dėžutėje telpa mineralinių trąšų (gramais):
- Amonio salietros 17
- Amonio sulfato — 17
- Karbamido — 15
- Kalcio salietros — 18
- Natrio salietros — 22
- Miltinio superfosfato — 24
- Granuliuoto superfosfato — 22
- Fosforitmilčių — 34
- Kalio chlorido — 18
- Kalio sulfato, kalio salietros — 25
- Kalimagnezijos — 20
- Trąšų mišinio — 20
- Medžio pelenų — 10
- Gesintų kalkių miltelių — 12
Bitininkui
Oro drėgnumą žiemojimo patalpoje galima nustatyti pagal druską, supiltą audeklinius maišelius ir padėtą ant stelažų. Jei oras labai drėgnas, druska pasidaro šlapia, o jei būna labai sausa — byra. Žiemojimo patalpoje bites apžiūrėti reikia tik su raudonu žibintu ir labai tyliai. Įprastinė elektros šviesa bites erzina ir jos išskrenda iš avilio; esant dideliam triukšmui arba bildesiui, tik kai kurios atsiplėšia nuo kamuolio ir sustingsta. Jeigu bitės žiemoja su lipčiaus medumi arba labai susicukrinusiu žiedų medumi, joms duodama polaidžio vandens arba cukraus sirupo, kurie dedami stiklainiuose-penėtuvėse virš kamuolio lizdo viduryje.
[the_ad id=”2062″]