Juglans nigra L.
Angl. Black walnut, vok. Schwarze Walnu13, Schwarznuf3baum, pranc. Noyer noir, port. Nogueira-preta, isp. Nogal americano, nogal negro, rus. Opex
Šeima: Riešutmediniai — Juglandaceae A.Rich. ex Kunth.
Botaninė charakteristika. Šią rūšį nesunku atpažinti iš lapų ir vaisių. Sudėtinio lapo galinis lapelis būna smulkus arba jo visai nebūna, o vaisiai beveik taisyklingai rutuliški, apvalkalas žalias, storas ir šiurkštokas, be plaukelių, aromatas savotiškas, primenantis kamparą. Riešuto kevalas storas, išilgai vagotas negiliomis vagelėmis, nuo apvalkalo nusidažantis juodai.
Biologinės savybės, aplinkos sąlygą poreikiai. Lietuvoje juodieji riešutmedžiai žydi vėlai ir vaisiai dažniausiai nespėja prinokti (noksta iki spalio pabaigos—lapkričio vidurio), nukrinta pakąsti šalnų. Šalčiams atsparūs.
Kilmė ir paplitimas. Savaime auga S. Amerikos rytuose, Lietuvą įvežti XIX a. pabaigoje, tarpukariu (apie 1935 m.) gana gausiai auginti medelynuose, sodinti sodybose, parkuose ir miškuose. Kadangi tai viena atspariausin riešutmedžio rūšių, dabar galima rasti brandžių medžių beveik ruda, supleišėjusia žieve.
Dauginimas ir auginimas. Toks pats, kaip ir graikinio riešutmedžio.
Taikomoji reikšmė. Šiaurės Amerikoje auginamas sukultūrintas, išvesta nemažai veislių, brandinančių stambius ir skanius riešutus. Lietuvoje veislės neauginamos, o auginamų riešutų vaisių kevalas storas, branduolio nemažai. Medis daugelyje šalių gana auginamas, nes mediena vertinga, turinti tamsiai rudą branduolį, labai vingiuotos tekstūros. Elastingumu, atsparumu lenkimui ir slėgimui mediena gerokai lenkia mūsų garbųjį ąžuolą.
