Pomidorų sėjimas, daigų auginimas ir priežiūra

Pomidorų derlius priklauso nuo auginti pasirinktos veislės, sėklų paruošimo prieš sėją, daigų auginimo sąlygų bei ligų paplitimo. Nustatyta, kad ligos sunaikina penktadalį pomidorų derliaus, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ir netaikant profilaktinių priemonių – dar daugiau. Gausus derlius užauga iš gerai užaugintų, sveikų daigų, o sveiki daigai – iš tinkamai paruoštų sėklų.

Renkantis veislę, niekas nepatars, kuri iš jų yra pati geriausia. Kiekviena veislė pasižymi skirtingomis savybėmis, o augintojų požiūris į vieną ar kitą veislę taip pat skirtingas. Ne kiekviena pomidorų veislė pakenčia nukrypimus nuo rekomenduojamos auginimo technologijos. Tad pravartu auginti ne vienos, o dviejų ar trijų skirtingomis savybėmis pasižyminčių veislių pomidorus. Indeterminantinių veislių pomidorai užaugina gausesnį derlių, tačiau determinantinės (riboto augimo) veislės dažniausiai būna ankstyvesnės, trumpesnis vegetacijos laikas, todėl dažnai daržininkų pasirenkamos auginti nedideliuose nešildomuose šiltnamiuose.

Ištirta, kad pomidorų derliui turi įtakos sėklų stambumas. Iš stambesnių sėklų užauga tvirtesni, kokybiškesni daigai, tokie augalai geriau dera. Vienodo stambumo sėklos vienodžiau dygsta. viename grame būna apie 250-300 kokybiškų pomidorų sėklų. Pomidorų sėklų daigumas išsilaiko net iki 7-9 metų, o hermetiškai įpakuotos ir laikomos šildomoje patalpoje išlieka daigios dar ilgiau. Svyruojant temperatūrai, o ypač santykinei oro drėgmei, pomidorų sėklos daigumą praranda po 3-4 metų. Tad sėklų likučių niekada nelaikykite virtuvėje, kur dažna temperatūros ir drėgmės kaita. Praėjusių metų derliaus sėklos nėra pačios geriausios. Geriau sėti 3 metus išlaikytas pomidorų sėklas, nes per tą laiką žūsta ant jų išlikę kai kurių ligų sukėlėjai. Jeigu sėklos nevienodo stambumo arba abejojama dėl jų daigumo, prieš sėją pravartu kalibruoti 5 proc. valgomosios druskos tirpale. Litre šalto vandens ištirpinama 50 g valgomosios druskos, suberiamos sėklos ir išmaišomos. Po poros minučių daigios, stambiosios sėklos nugrimzta į stiklainio dugną, o smulkiosios bei nedaigios lieka tirpalo paviršiuje. Nupylus tirpalą, stambiosios sėklos perplaunamos vandeniu ir išdžiovinamos iki orasausės būklės (13 proc.).

Pomidorai bus atsparesni ligoms, anksčiau pradės derėti ir gausiau derės, prieš sėją sėklas pamirkius mikroelementų tirpale. Sėklas vieną parą galima mirkyti 0,05 proc. (0,5 g/l) mangano sulfato arba 0,02 proc. (0,2 g/l) boro rūgšties tirpale. 

Labai gerai pomidorų sėklas prieš sėją pamirkyti medžio peleով՝ šarme. Pelenuose yra apie 30 vertingų elementų. 50 g medžio pelenų užpilama 2,5 l šilto vandens ir retkarčiais pamaišant paliekama vieną parą. Paskui šarmas nupilamas, į jį pamerkiamos į ryšulėlį surištos pomidorų sėklos ir palaikomos 3-6 val. Išimtos sėklos gerai nuspaudžiamos, kad byrėtų, ir apdžiovinamos. Ištirta, kad 20-25 proc. padidėja pomidorų derlius, prieš sėją sėklas pamirkius vitamino B, (tiamino) arba vitamino PP (nikotino rūgšties) tirpale. Litre vandens ištirpinama 10 g vieno iš šių vitaminų miltelių ir užpilama ant sėklų, kad jas vos apsemtų. Mirkoma apie 12 val., kas 1–2 val. pamaišant. Kad pomidorų daigai, pasodinti nešildomuose šiltnamiuose, nenukentėtų nuo dar pasitaikančių šalnų, prieš sėją reikėtų sėklas grūdinti. Drėgnos pomidorų sėklos 2-3 paras palaikomos 20-25 °C temperatūroje, kol pasirodo maži kai kurių daigelių galiukai, paskui 3 paroms padedamos į šaldytuvą ir palaikomos 1-3 °C temperatūroje. Jei pomidorų sėklos yra senesnės ir laikytos ne visai tinkamomis sąlygomis, prieš sėją būtina patikrinti jų daigumą.

Ant filtrinio popieriaus, vienspalvės popierinės servetėlės ar šviesaus audinio gabalėlio paskleidžiama žiupsnelis sėklų. Stiklu arba lėkštute uždengiama, kad neišgaruotų drėgmė. Kasdien patikrinama, ar užtenka drėgmės, jei trūksta, įpilama vandens, kad sudrėktų popierius ar audinys, bet sėklų neapsemtų. Padiegtos sėklos laikomos šiltoje vietoje (apie 25 °C). Geriausia padėti arti šilto radiatoriaus. Geros dygimo energijos pomidorų sėklos pradeda dygti po 3-4 dienų. Pomidorų sėjai svarbu parinkti tinkamą laiką. Tai priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis auginami daigai. Jei sąlygos geros, pomidorų daigai užauga per 50-55 dienas, tačiau auginant vėsiame kambaryje ant palangės, ypač kai dienos nelabai saulėtos, daigų augimas gali tęstis 60 dienų ir ilgiau. Šildomame šiltnamyje, kur pakanka šviesos, šilumos, drėgmės ir maisto medžiagų, pomidorų daigus galima užauginti per 45 dienas. Deja, taip užauginti daigai yra vešlūs, neužgrūdinti. Jų stiebai stori, bet trapūs, šaknys mažai šakotos, silpnos. Pasodinus tokius daigus nešildomame šiltnamyje, kai prasideda ūkanotų ir vėsių dienų laikotarpis, augalai skursta ir pradeda derėti 2-3 savaitėmis vėliau. Tad kiekvienas pomidorų augintojas sėjos laiką turi pasirinkti atsižvelgdamas į turimas daigų auginimo sąlygas.

Vien sėklos sudygsta per nevienodą laiką: esant 20-25 °C temperatūrai – per 5-7 dienas, o 10-12 °C – tik po 15-20 dienų. Iki sudygimo šviesos nereikia, tačiau vos pasirodžius skilčialapiams – ji būtina. Vasario mėnesį Sudygusiems pomidorų daigams natūralaus apšvietimo nepakanka. Jei trūks šviesos, daigai augs ištįsę, silpni, blogiau derės. Anksti auginamiems pomidorų daigams reikėtų įrengti papildomą apšvietimą, ir jis kartu su natūraliu apšvietimu turėtų trukti bent 15-16 valandų per parą. Auginant pomidorų daigus kambaryje ant palangės, nesant kitų įrengimų, papildomam apšvietimui galima panaudoti ir atitinkamas stalines lempas. Tai jauniems daigeliams teiktų ir šiek tiek šilumos, tačiau lempas statyti tokiu atstumu, kad daigelių neapdegintų. Užsienyje atliktais tyrimais teigiama, kad pomidorams derėti įtakos turi mėnulio fazės. Rekomenduojama pomidorus sėti, pikuoti ir sodinti prieš pilnatį. Lietuvoje tokių tyrimų nedaryta. Jeigu iki tinkamos mėnulio fazės liko tik kelios dienos, galima palaukti, bet jeigu atėjo laikas pomidorus sėti, pikuoti arba sodinti, tai darbų uždelsimas duos daugiau žalos, negu tikimasi mėnulio fazės teigiamos įtakos.

Auginant ant palangės nešildomiems šiltnamiams skirtus pomidorus reikėtų sėti kovo pirmosiomis dienomis, o auginant šildomame šiltnamyje-daigyne – sėti apie kovo vidurį. Pomidorų sėjai geriausiai tinka iš lentučių sukaltos 50 cm ilgio, 30 cm pločio ir 8 cm aukščio dėžutės. Auginant nedidelį kiekį daigų, galima naudoti dėžutes nuo margarino, tiktai būtina jų dugne padaryti skylutes. Jeigu tos pačios dėžutės naudojamos keletą metų, jas būtina dezinfekuoti, pusvalandžiui pamerkiant į tamsoką kalio permanganato tirpalą arba užpilant verdančiu vandeniu. Pomidorų sėjai trąšios žemės nereikia, tad į daigams auginti paruoštą žemių mišinį įmaišoma dar trečdalis Smėlio (pagal tūrį). Puresniame žemės mišinyje geriau vystysis daigelių šaknys. Dėžutės pripilamos žemės, sulaistomos vandeniu, uždengiamos plėvele ir paliekamos bent parai laiko, kad žemės mišinys šiek tiek susigulėtų. Prieš pomidorų sėją žemė dėžutėje išlyginama, jei reikia – dar palaistoma, kad nebereikėtų laistyti po sėjos, nes dalis sėklų išsiplauna į paviršių. Plonos lentutės šonu kas 3-4 cm įspaudžiami 1 cm gylio grioveliai ir juose kas 1–1,5 cm sėjamos sėklos. Ant pasėtų pomidorų sėklų užsijojama 1 cm storio rupaus Smėlio sluoksnis. Dėžutės uždengiamos stiklu arba plėvele ir laikomos 20-25 °C šilumoje. Iki sudygstant stiklas arba plėvelė trumpam nuimami, kad prasivėdintų. Vos pasirodžius daigeliams, nedelsiant nuimama plėvelė ir dėžutės laikomos šviesoje. Jei reikia – palaistoma. Laistoma silpna srovele, kad neišsiplautų dar nespėję šaknelėmis įsitvirtinti daigeliai. Jeigu neturima specialaus laistytuvo smulkiu sieteliu, tiks vaikiškas laistytuvėlis. Optimalios pomidoru auginimo mikroklimato sąlygos nurodomos 2 lentelėje. Deja, ne visada yra galimybė augalams sudaryti optimalias mikroklimato sąlygas. Dėl to nukenčia derlius. Tad reikia stengtis išvengti bent didelių nukrypimų. Ypač svarbu sudygus sėkloms 3-4 dienas sumažinti temperatūrą.

Žemesnėje temperatūroje (ypač naktį) palaikyti pomidorų daigai anksčiau suformuoja pirmą žiedinę kekę ir gausiau žydi bei vienodžiau sunokina vaisius. Be to, žemesnėje temperatūroje geriau vystosi daigelių šaknys. Deja, jeigu pomidorams sėti žemė buvo imama iš daržo, neiškaitinta, o ji dažniausiai būna apsikrėtusi juodosios kojelės sukėlėjais, tai jauni pomidorų daigeliai šiai ligai labai jautrūs ir esant žemai temperatūrai daigelių stiebeliai prie žemės paviršiaus pajuoduoja, nulinksta ir sunyksta. Jeigu apšvietimas nevienodas, dėžutes reikia kiekvieną dieną apsukti, kad daigeliai nesistiebtų į vieną pusę. Laistoma iki 22 °C temperatūros įšilusiu vandeniu, stengiantis, kad sudrėkę lapeliai greitai nudžiūtų. Pasitaiko, kad daugelio daigelių skilčialapių viršūnėlės sukimba ir sėklų luobelė nekrinta nuo jų. Tai reiškia, kad sėklos buvo per daug sekliai pasėtos arba laistant išsiplovė į paviršių. Neišsiskleidę skilčialapiai gauna mažiau šviesos ir tai trukdo daigeliams normaliai augti. Siuo atveju daigelius reikia iš viršaus palaistyti pašildytu (bet ne karštu) vandeniu ir sėklų luobelės greičiau nukriS. 

Jeigu sudygę daigeliai gelsta, skursta, juos reikia palaistyti silpnu mineralinių trąšų tirpalu. 10 l vandens ištirpinama 5 g amonio salietros, 10 g paprasto superfosfato arba 5 g dvigubo superfosfato ir 15 g kalio sulfato. Tokiu silpnu trąšų tirpalu daigelius galima laistyti kelis kartus. Daigai pikuojami praėjus 12-14 dienų po sudygimo, kai pasirodo pirmasis tikrasis lapelis. Jeigu vėlinamas pikavimas, ypač kai dėžutėse daigeliai auga tankiai, blogiau dera pirmosios pomidorų kekės. Pomidorų daigeliai iš dėžučių pikuojami į žemių mišinio pripildytus ir šiltu vandeniu palaistytus 12–13 cm skersmens polietileninius vazonėlius arba maišelius, jų dugne padarius skyles vandens pertekliui nutekėti.

Didesnių maišelių daryti netikslinga, nes tada blogiau vystysis šaknys. Pomidorų daigams auginti tinka ir plastmasiniai indeliai nuo grietinės. Naudotus polietileninius puodelius reikia dezinfekuoti, pamerkiant į tamsiai violetinės spalvos kalio permanganato arba 1 proc. vario sulfato tirpalą. Tirpalo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Prieš pradedant pikavimą vienas kitas daigelis išraunamas ir pažiūrima, kaip išsivysčiusios šaknelės. Jei jos nesišakoja, teks mažiau laistyti ir dar kelias dienas paauginti. Pikuojami daigeliai su žemėmis pakeliami kuoliuku ir imami už skilčialapių, stengiantis pirštais nesuspausti gležno stiebelio. Daigeliai, kurių šaknys išsivysčiusios normaliai, išsirauna su didesniu žemės gumulėliu, pasodinti greitai prigyja, neskursta. Daigeliai atsargiai įstatomi į vazonėlio žemėje pagaliuku padarytą duobutę ir pirštais lengvai apspaudžiamos žemės. Ištįsusius daigelius galima pikuoti giliau, negu jie augo, tačiau skilčialapiai būtinai turi likti virš žemės. Nevisiškai prispaudus žemėmis, daigeliai sunkiau prigis. Norint patikrinti, ar daigeliai tinkamai persodinti, reikia pirštais suėmus už skilčialapio galo pabandyti daigelį kelti į viršų. Jeigu pirštuose liks nutrūkęs skilčialapio gabaliukas, o daigelis neišsiraus – pikuojama gerai. Pomidorų daigų, skirtų auginti šiltnamiuose, nerekomenduojama auginti inspektuose arba šiltnamyje paruoštose lysvėse, nes prieš sodinimą juos raunant pažeidžiamos šaknys, jie ilgiau neprigyja ir dviem savaitėmis vėluoja derėjimas.

Jeigu vazonėliai su išpikuotais daigeliais statomi ant šiltnamio grunto, tame plote reikėtų po jais patiesti plėvelę, kad pro vazonėlyje esančias skylutes daigų šaknys neįaugtų į šiltnamio gruntą. Tokių daigų šaknys persodinant daugiau nukentės. Pomidorai jautriau reaguoja į dirvos, o ne į aplinkos oro temperatūrą. Nedideliuose šiltnamėliuose-daigynuose, jei šaltas pavasaris, dažnai pastato  kurenamos krosneles. Jos nepajėgia reikiamai įšildyti šiltnamio grunto ir aukščiausia temperatūra būna šiltnamio viduje. Šiuo atveju pomidorų daigams sustatyti reikėtų paruošti aukščiau pakeltus stelažus. Sudegusio kuro išmetamosios dujos neturi patekti į šiltnami. Pomidorų daigai nuo apnuodijimo dūmais gali žūti.

Išpikuoti pomidorų daigai palaistomi šiltoku (apie 25 °C) vandeniu. Kol daigeliai maži, vazonėlius galima statyti vieną prie kito, tačiau pradėjus augti – būtina išretinti, kad ne tik lapai, bet ir daigų stiebai gautų pakankamą apšvietimą. Pradėjus daigams augti laistoma saikingai, nes pomidorų šaknys nepakenčia užmirkimo. Iš pradžių vienam daigui išliejama po 0,2 l, o vėliau – po 0,3 l vandens. Laistoma į kiekvieną vazonėlį atskirai, nuėmus nuo laistytuvo sietelį, tada liks sausi daigų lapai. Dažnai pasitaiko, kad nepatyrusiems daržininkams ruošiant žemių mišinius, o kartais ir nusipirkus paruoštas durpes, būna pomidorams netinkamas žemės rūgštingumas (pH). Tokiame substrate auginami pomidorų daigai skursta ir netgi žūsta. Prigiję daigai po dviejų savaičių turi pradėti intensyviai augti. Jeigu taip nėra, reikia atidžiai įsižiūrėti į daigų išorinius požymius. Jeigu nauji lapai gelsta, lieka tamsiai žalios tiktai gyslos, jie riečiasi į apačią, pakraščiai džiūsta, pasidaro trapūs – vazonėliuose per daug rūgštus žemių mišinys arba durpės. Nedelsiant daigus reikia palaistyti 2,5 proc. statybinės kreidos tirpalu (250 g/l 10 1 vandens). Po savaitės daigai pasitaisys, pradės augti. Jeigu ir po to daigai neatgauna būdingos žalios spalvos, reikėtų dar kartą palaistyti šiuo tirpalu. Ant lapų likusios dėmės nuplaunamos vandeniu išlaistytuvo su sieteliu. Apgaulingai atrodo pernelyg šarminiame Substrate augantys daigai. Jų lapai būna sodriai žali, tačiau stiebeliai ploni. Šaknys parudavusios, susenusios, pabraukus suspaustais pirštais nusismaukia luobelė, lieka tik pabalusi plona gyslelė. Tai rodo, kad durpės arba žemių mišinys per daug šarminės reakcijos ir jį būtina rūgštinti. Laistoma citrinos rūgšties tirpalu (šaukštas/10 l vandens). Didesnį daigų kiekį pigiau bus laistyti druskos rūgšties tirpalu ( 1–2 šaukšteliai/10 l vandens). Substratą, kuriame auga daigai, parūgštinti galima ir actu arba jo esencija. Vanduo turi būti rūgštokos gaivos skonio. Palaisčius parūgštintu vandeniu, būtina iš Viršaus lapus perlieti švariu Vandeniu. Nelaistoma saulėtą dieną, kai daigai kaitinami saulės, geriau esant ūkanotam orui arba anksti rytc, kad iki kaitros 

lapai spėtų apdžiūti. Netgi švariu vandeniu aplaistyti lapai gali apdegti saulėje. Nelaistoma šaltu Vandeniu, geriausia vandens temperatūra – 20–25 °C. Sureguliavus substrato rūgštingumą, jeigu užtenka trąšų, daigų stiebeliai iš apačios greitai pradeda storėti. Jei to nepastebima, galima papildomai palaistyti kalio salietros tirpalu (šaukštas/1 0 1 Vandens). Pomidorų daigų augimo sutrikimus lemia daug priežasčių. Jeigu daigų spalva blyški, apatiniai lapai pageltę, augalai lėtai auga, o papildomas tręšimas neduoda efekto – požymis, kad daigai perlaistyti, jų šaknims trūksta oro arba nuo per didelio azotinių trąšų kiekio gali būti apsinuodiję amoniu. Reikėtų mažinti laistymą ir kurį laiką papildomai netręšti. Jeigu daigai ištįsę, lapai šviesiai žali, tarp jų yra dideli tarpai, nors reguliariai laistoma ir tręšiama – augalams trūksta šviesos, o oro temperatūra – per aukšta. Reikia ją sumažinti ne tik naktį, bet ir dieną.

Jeigu daigų spalva normali, tačiau jie ištįsę, stiebai ploni, lapai susiraitę ir apdžiuvę – dienomis šiltnamyje yra per karšta. Šiltnamį reikėtų daugiau vėdinti, palaikyti normalią santykinę oro drėgmę. Jeigu daigai žemi, silpnai auga, apatiniai lapai, ypač apatinė jų pusė bei stiebai, rausvai violetiniai – augalams per šalta, todėl jie negali pasisavinti fosforo, nors substrate jo ir netrūksta. Reikėtų užsandarinti duris, kad augalams nebūtų skersvėjo, papildomai plėvele uždengti sienas, esant galimybei, nakčiai pašildyti.

Jeigu daigai tamsiai žali, bet lėtai auga, lapai raukšlėti, jų galiukai apdžiuvę – augalai pertręšti, reikėtų atlikti substrato analizę. Pertręšus vienos rūšies trąšomis, gausiau reikia tręšti ir kitomis, kad susidarytų normalus azoto, fosforo ir kalio trąšų santykis. Jeigu daigai silpnokai auga, jų viršūnė dėmėta arba sunykusi – nesubalansuotas tręšimas, mikroelementų arba kalcio stygius. Reikia patręšti per lapus silpnu kompleksinių trąšų tirpalu. Daigus laistant vandeniu, gausiau reikia palieti pakraščiuose sustatytus vazonėlius, nes jie greičiau išdžiūsta, tačiau papildomai tręšiant trąšų tirpalais jų turi vienodai tekti kiekvienam vazonėliui. Prieš papildomą tręšimą būtina daigus palaistyti švariu vandeniu, o po tręšimo iš laistytuvo su sieteliu daigus perlieti švariu vandeniu, kad nuo trąšų neapdegtų lapai. Daigų pertręšimas lygiai taip pat žalingas, kaip ir trąšų trūkumas. Normalių daigų viršūnė turi būti truputį šviesesnė už apatinius lapus. Pravartu žinoti pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kalio) trūkumo požymius.

Azoto trūkumas. Daigai silpnai auga, pašviesėja, lapai nuo pagrindinės gyslos kraštų link darosi šviesiai geltoni. Tokius daigus reikia palaistyti kalio salietros, o jos neturint – amonio salietros tirpalu (20 g/10 l vandens).

Fosforo trūkumas. Pomidorų lapai (ypač apatinė jų pusė) ir stiebeliai įgauna rausvai violetinį atspalvį. Tokius augalus derėtų patręšti superfosfato tirpalu (30-40 g/10 l vandens). Superfosfatas sunkiai tirpsta, todėl prieš 2 paras reikia užmerkti šiltu vandeniu ir dažnai pamaišyti. Vėliau leisti tirpalui nusistovėti. Antindo dugno likusios neištirpusios nuosėdos išpilamos, nes jos augalams kenksmingos.

Kalio trūkumas. Sulėtėja stiebų augimas, plonėja daigų viršūnės. Reikia palaistyti kalio sulfato tirpalu (30 g/10 l vandens). Netgi normaliai atrodantys daigai vešliau augs papildomai patręšus kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra ir mikroelementų. Daigams papildomai tręšti tinka “Kemira Ferticare” trąšos (20-30 g/10 l vandens). Patogios naudoti skystos mikroelementų trąšos “Daiga” (šaukštas/10 l vandens). Jeigu daigai jau beveik užaugę, o dienos ūkanotos, oras vėsus, šiltnamis pakankamai neįšilęs, daigų augimą galima sulėtinti mažiau juos laistant, intensyviau vėdinant. Daigams pradėjus vysti, apšlakstomi tiktai jų lapai. Tinkamiausi sodinti 30-35 cm aukščio daigai, kurių stiebas maždaug centimetro storio, ant pirmos kekės Sukrauti žiedpumpuriai. Svarbiausia, kad būtų gerai išsivysčiusios šaknys ir iš vazonėlių išsikeltų su visomis žemėmis. Ruošiantis sodinti į nuolatinę vietą, prieš 1-2 dienas daigai gausiai palaistomi.

Related Post

  • Paprika (Capsicum annuum L.)

    Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C . Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją (aitriąją) […]

  • Salotos (Lactuca sativa L.)

    Tai vienmetė daržovė, priklausanti astrinių (Astoraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos lapinės, gūžinės ir romėnų salotos. Jos valgomos žalios. Sultinguose (91-95% vandens) […]

  • Svogūnų laikymas žiemą

    Svogūnų kasa, kabanti ant sienos, yra tikra virtuvės puošmena ir patogumas — šeimininkei visada po ranka. Kasą galima pusdienį parūkyti […]

  • GYVATVORĖS SODINUKŲ KOKYBĖ ir GABENIMAS

    Kai nutarta, kokių ir kiek sodinukų reikės, belieka juos išsirinkti. Nepažįstantiems augalų ar nenusimanantiems, kaip turi atrodyti sveiki, gerai išsivystę […]