Ką ir kaip daryti daržininkui?
Lauke. Lapkričio mėnesi gero daržininko mėgėjo visi darbai darže baigti: derlius nuimtas, dirva patręšta, perkasta arba suarta. Todėl dar kartą tikrinama, ar gerai laikosi bulvės ir kitos daržovės kaupuose, jie apšiltinami žemėmis, duobės, rūsiai taip pat patikrinami ir apšiltinami. Mulčiuojamos lysvės, kur auga daugiametės daržovės, taip pat ir tos, kuriose prieš žiemą pasėti svogūnai, česnakai, morkos ir kitos daržovės.
Džiovinami visų augalų sėklojai, jie kuliami, kruopščiai išvalomos, išdžiovinamos sėklos ir padedamos į tinkamiausias vietas laikyti. Kiekvienas stengiasi ūkiškai sutvarkyti nuimtą daržovių derlių. Bulvės (jeigu tai nepadaryta spalio mėnesį) supilamos laikyti, kopūstai raugiami, kai kurios šakninės daržovės (petražolės, pastarnokai ir salierai) džiovinamos. Svogūnai pinami dideles pynes ir pakabinami sausoje šiltoje vietoje, česnakai šiltoje vietoje laikomi tik skirti valgyti. Tvarkomas turimas daržo inventorius ir perkamas trūkstamas. Šį mėnesį taip pat statomi paprasčiausi šiltnamiai, daromi įrenginiai jiems, taip pat dėžutės sėkloms sėti, langai ir kiti įrenginiai inspektams.
Šiltadaržyje. Tie daržininkai, kurie turi šiltnamius, nuima derėjusius pomidorus ir agurkus, dezinfekuoja šiltnamio gruntą, toje vietoje sodinami svogūnai, petražolės, salierai, rabarbarai, burokėliai žalumynams. Iš kitų stelažų arba dėžučių, kurios atsilaisvino anksčiau ir buvo užsėtos svogūnais, salotomis, ridikėliais, imamas derlius. Jeigu šiltnamio plotas didelis ir jame rugsėjo mėnesį pasėtos petražolių sėklos arba spalio mėnesį pasodinti salierų daigai, tai lapkričio mėnesi šių augalų lapai pjaunami pirmą kartą. Iš inspektų, kuriuose buvo baigiami auginti žiediniai kopūstai, išvalomos žemės ir pūdinys. Inspektų langai ir kitas inventorius sudedamas pašiūrėje. Apsirūpinama medžiagomis šiaudų pynėms pinti ir kitiems įtaisams daryti. Tikrinama, ar jau perpuvo pernai sukrauti kompostai, jie perkasami ir uždengiami, renkamos vietinės trąšos, jos kompostuojamos, kraunamos krūvas, uždengiamos sausais lapais, žole, apipilamos žemėmis arba durpėmis.
Lapkričio mėnesį svarbu paruošti šiltnamius naujam sezonui. Tam tikslui augalų likučiai galutinai nuėmus daržovių derlių išnešami ir sudeginami. Patalpos kruopščiai apžiūrimos, užtaisomi visi plyšiai ir tarpai. Dvi tris paras šiltnamiai dezinfekuojami (deginama siera skaičiuojant 50 g 1 m3 šiltnamio), stogas šiltnamyje, stelažai, inventorius apdorojami formalino tirpalu su chlorofosu (500 g formalino ir 50 g chlorofoso į 10 1 vandens).
Dezinfekuotas stogas šiltnamio viduje, stelažai ir inventorius nuplaunami karštu vandeniu. Jeigu galima, lapkričio mėnesį keičiamas ir šiltnamio gruntas. Apie grunto ruošimą žiūrėkite gruodžio mėnesio patarimuose. Būna ir taip, kad spalio mėnesį bulvės buvo nukastos šlapios ir dedant laikyti nepavyko jų išdžiovinti. Jos tokios šlapios ir buvo supiltos į rūsį arba kitą patalpą.
Nereikia pamiršti, kad ši perteklinė drėgmė gali būti įvairių ligų priežastis. Reikia imtis visų[the_ad id=”2059″] priemonių, norint išgelbėti bulves, kad nesugestų. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad patalpa, kurioje manoma supilti bulves, būtų sausa, dezinfekuota ir išvėdinta. Gumbai padžiovinami (nuo jų nupurtomos žemės) ir supilami ne storesniu kaip metro sluoksniu, o jei patalpa maža dviejų metrų. Esant geram orui rūsys arba kita patalpa vėdinama. Prieš pilant į rūsį visi nors truputį pažeisti arba ligoti gumbai išbrokuojami. Išrenkami gumbai net su nedidelėmis dėmelėmis, kurios patvirtina, kad gumbas ligotas ir gali užkrėsti kitus.
Atsiradus infekcijos židiniui, gumbai nedelsiant pakartotinai perrenkami ir ligoti bei įtartini išmetami. Pirmąsias dvi savaites gumbai laikomi 10-1 7° temperatūroje, kol jie baigia bręsti po derliaus nuėmimo, o paskui 2-4° temperatūroje. Aptikus sausąjį arba šlapiąjį puvinį arba jeigu 10% gumbų pažeista maro, tai juos reikia nedelsiant realizuoti arba sušerti gyvuliams, suvartoti maistui.
Sausuoju puviniu sergantys gumbai apsidengia baltomis arba rausvomis pagalvėlėmis. Tai fuzarium genties grybo — ligos sukėlėjo — grybiena. Kai gumbai serga šlapiuoju puviniu, ant jų atsiranda nemalonaus kvapo šlapiuojančios dėmės. Tada gumbas greitai virsta gleivinga mase.
Dažnai šlapiuoju puviniu serga maru užkrėstos bulvės. Todėl, jeigu sklype bulvės buvo užkrėstos maru, po dviejų trijų mėnesių jos perrenkamos. Ant maro pažeistų gumbų šlapiasis puvinys atsiranda net idealiomis laikymo sąlygomis. Maro infekcijos šaltinis — ligoti gumbai. Juos reikia rūpestingai išaiškinti ir pašalinti. Bulvių auginimo vietą keisti.