Ką galima mesti į kompostavimo dėžę ir ko ne?

 

Ko nereiktų mesti į kompostavimo dežę?

 

Kompostavimas iš esmės yra puikus būdas perdirbti organines atliekas. Komposto (kurio dirvai niekada nebus per daug) dėka jūsų augalai geriau augs. Pasirinkimą, kada ir ką mesti į komposto dėžę, lemia keletas veiksnių. Visų pirma, netinka kompostuoti augalus ir atliekas, kurie turi ligas sukeliančių patogenų. Kitaip tariant ligotų augalų ar jų liekanų, nes jie gali pasklisti po visą sklypą.

Specialistai perspėja, kad į kompostinę negalima mesti mesėdžių gyvūnų (t.y. žmonių, kačių, šunų, kiaulių) fekalijų. Jei turite naminių gyvūnų, kurie nesimaitina mėsa, jų atliekas galima kompostuoti be rūpesčių. Mėsėdžių gyvūnų fekalijose klęsti labai daug bakterijų, kurios gali sukelti rimtas ligas. (tiek augalams, tiek patiems žmonėms, kurie dirbs su kompostu)

Vištų mėšlas labai įkaista, tačiau jei įmaišysite į komposto krūvą, viskas bus gerai. Pamažu šylanti ir išlaikanti pastovią temperatūrą komposto krūva yra veiksmingesnė ir išlaiko daugiau maistingūjų medžiagų ir mikroorganizmų, negu tos, kurios labai užkaista. Jei į komposto krūvą norite mesti virtas daržoves, galite tai padaryti, tačiau jos neturi būti su riebalais. Mėsos ir duonos atliekos, sveistas, aliejus privilios graužikus ir paukščiusm taip pat vabzdžius ir kitus kenkėjus. Geriausia šių dalykų į komposto dėžę nemesti, arba tik minimaliai, kad nepriviliotumėt nepageidaujamų svečių. (papilkite kur nors kiemo gale, o ne kompostinėje – 80%, kad po 24 valandų tų atliekų ten neberasite).

Svarbu prisiminti, kad komposto krūvą reikia reguliariai vartyti. Bakterijoms ir mikroorganizmams skaidantiems organinę medžiagą taip pat reikia deguonies. Nevartant kompostavimo periodas užtruks labai ilgai.

Related Post

  • Article By :

  • Šiltnamiai: Ką svarbu žinoti

    Prieškary Kaniūkuose žmonės augindavo didelius plotus pomidorų, kuriuos prinokusius supirkdavo žydai ir parduodavo Kaune. Tuomet apie šiltnamius mažai kas žinojo, […]

  • Drėgnoji bulvių jarovizacija (daiginimas)

    Jarovizacija (skaira) – tai bulvių daiginimas prieš sodinimą. Bulvės daiginamos 30–40 dienų šviesoje esant 15-17 °C temperatūrai. Jarovizacija 12-14 dienų […]

  • Jazminai Gyvatvorėms formuoti- Philadelphus L.

    Jazminas – Philadelphus L. Hortenzinių šeima — Hydrangeaceae Dumort. Įvairios jazminų rūšys paplitusios Pietų Europoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Himalajuose, […]

  • Serbentų maistinė ir ūkinė reikšmė

    Juodieji serbentai – vieni vertingiausių uoginių augalų, turintys dietinių,maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Juose yra ypač daug askorbo rūgšties (vitamino […]