Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale Koch.)
Daugiametis augalas. Užauga 125-200 cm aukščio. Dauginama sėklomis ir krūmų dalijimu. Sėklos sėjamos rudenį, tuoj jas nurinkus. Sėjant pavasarį, sėklos […]
Category: Daržovės
-
-
Gluosninių Kreivabudžių auginimas
Gluosninės kreivabudės – Pleurotus ostreatus (Jaeg.:F,) Kumm. – dideli lakštabūdiniai grybai. Jų kepurėlė 10-15 cm skersmens, mėsinga, išgaubta arba piltuvėlio […]
-
Špinatai (Spinacia oleracea L.)
Jie kilę iš Persijos. Europoje špinatus pradėta auginti XII-XIII amžiuje. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Maistui vartojami lapai. Lietuvoje špinatų, palyginti […]
-
POMIDORŲ VEISLIŲ SAVITUMAS
Pomidorų veislės, atsižvelgiant į jų sukūrimo metodiką ir sėklininkystės pobūdį, skirstomos į konstantines ir heterozines hibridines veisles (F). Konstantinės – tai […]
-
Pavasario sėja į lysves ir FENOLOGINIS KALENDORIUS
Per anksti pasėtos ir pasodinto daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankių pavasario orų. Per vėlai pasėtos – blogiau dygsta, […]
-
Griežčiai (Brassica napus var. rapifera f. flava Sn.)
Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Maistui vartojami šakniavaisiai; valgomi žali ir virti. Juose nemaža […]
-
Amarai ant pupų. Ka daryti?
Ką daryti su amarais ant pupų? Neverta nerimauti dėl amarų, nes juos pašalinti gana paprasta. Stipri vandens srovė iš […]
-
PLĖVELINIAMS ŠILTNAMIAMS REKOMENDUOJAMOS LIETUVIŠKOS POMIDORŲ VEISLĖS
PLĖVELINIAMS ŠILTNAMIAMS REKOMENDUOJAMOS LIETUVIŠKOS HETEROZINES HIBRIDINES (F) POMIDORŲ VEISLĖS * Pirmutis“ F – pirmos kartos hibridas, sukurtas kryžminant liniją Nr. […]
-
Žieminiai svogūnai (Allium fistulosum K.).
Žieminiai svogūnai (botaniškai jie vadinami tuščialaiškiais česnakais) – daugiamečiai augalai. Anksti pavasarį, beveik iš po sniego, jie pradeda leisti laiškus, […]
-
Kopūstai: kilmė, auginimas ir biologinės savybės
Kopūstai – viena iš seniausių europietiškos kilmės daržovių. Jie kilę iš laukinių krūminių kopūstų (Brassica silvestris Mill.), kurie ir dabar […]
-
Patisonai (Cucurbita pepo L. var. patisson D.)
Tai paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo L). atmaina. Augalai krūminės formos, vaisiai lėkštelės pavidalo, dantytais krašteliais. Jaunos vaisių užuomazgos (4-5 cm […]
-
Žiedinių kopūstų ir brokolių sėklų auginimas
Sėklinių žiedinių kopūstų vegetacijos periodas yra gana ilgas: nuo sėjos iki sėklos subrendimo praeina 200-240 dienų. Lietuvoje augintinos tik ankstyvųjų […]
-
Ar galima lysvėje išauginti pievagrybių?
Svarbiausia sėkmingo auginimo sąlyga – teisingas substrato (mišinio) paruošimas. Jis ruošiamas iš arklių arba karvių mėšlo, kai kreikiama šiaudais. Mėšlą būtina […]
-
Agurkai (Cucumis sativus L.)
Agurkai – vienmečiai žoliniai augalai, kilę iš tropinių Indijos ir Birmos rajonų. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis (pvz., šiltnamiuose), […]
-
Moliūgai (Cucurbita L.)
Tai vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Jų yra daug rūšių, daugiausia auginamos trys: didieji (C. maxima D.), […]
-
Česnakai (Allium sativum L.).
Spėjama, kad česnakai kilę iš Vidurinės Azijos. Auginami nuo seniausių laikų (Babilonijoje, Egipte, Romoje). Paplitę visuose žemynuose. Tai daržoviniai, prieskoniniai, […]
-
FUNGICIDŲ NAUDOJIMAS NUO POMIDORŲ LIGŲ
Nešildomuose plėvelės šiltnamiuose auginamiems pomidorams, kai laikomasi jų auginimo technologijos, šiltnamiai gerai vėdinami, arti neauginamos bulvės (ne mažiau kaip 200 m […]
-
Šakniavaisinės daržovės
Šios daržovės Lietuvoje gerai žinomos ir plačiai vartojamos maistui. Jos valgomos žalios (ridikėliai, ridikai, kartais ropės, griežčiai, morkos), virtos, keptos […]
-
POMIDORŲ PURŠKIMAS FUNGICIDAIS
Po 2 savaičių pasodintus pomidorus profilaktiškai reikia nupurkšti fungicidais, kad neapniktų ligos. Vėliau kas 10-14 dienų purškiama dar du, o […]
-
Ridikėlių sėklų auginimas
Pasodams auginamų ridikėlių sėjos laikas priklauso nuo veislės. Vėlyvųjų veislių ridikėlių beicuota sėkla sėjama kovo 15-20 d., vidutinio ankstyvumo ir […]
-
Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
-
Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea L. var. gemmifera DC.)
Kotas užauga iki 50-70 cm ir ilgesnis. Apie kotą ant ilgų lapkočių spirališkai išsidėstę lapai. Lapalakštis nedidelis, apvalus arba atvirkščiai […]
-
Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea L. var. botrytis L.)
Jie kilę iš Kipro salos. XVI a. pabaigoje buvo pradėti auginti, o dabar plačiai auginami Vakarų Europoje. Mūsų Respublikoje dar […]
-
Aguročiai (Cucurbita pepo L. var. giraumontia D.)
Tai paprastųjų moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos, vaisiai pailgi, šviesiai žalios arba baltos spalvos. Jaunos vaisių […]
-
Lapinės garstyčios
Lapinės garstyčios auginamos salotoms. Tai – vienametis augalas. Jauni lapai yra garstyčių skonio, juose daug vitaminų, kalio druskų, geležies. Garstyčios […]
-
Kodėl šakniavaisinės daržovės auga sunkiai
Kodėl man nepavyksta užauginti gero šakniavaisinių daržovių derliaus? Šakniavaisinėms daržovėms, kaip ir visoms kitoms, kad gerai augtų, reikalinga drėgna dirva […]
-
Gūžiniai raudonieji kopūstai
(Brassica coleracea L. var. capitate L. f. rubra). Jie nuo baltųjų skiriasi lapų spalva: yra rausvo atspalvio tamsiai violetiniai. Gūžės […]
-
Pomidorų Sėjimas Tiesiai į Lysves
Jei pavasarį neturite laiko ir vietos, neauginkite pomidorų daigų ant palangės. Tikrai neblogų rezultatų galima sulaukti, sėjant juos tiesiai į nuolatinio […]
-
Kokios Daržovės dera kaiminystėje ir kokie NE
Augalai turi fitoncidinių ir insekticidinių medžiagų. Jos padeda šalia augantiems kaimynams apsiginti nuo kai kurių kenkėjų, naikina grybinių ligų sporas, […]
-
Paprika (Capsicum annuum L.)
Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C . Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją (aitriąją) […]