CIDONIJOS (Cydonia oblonga Mill.)

Kilmė. Cidonijos priklauso gaubtasėklių (Magnoliophyta) skyriui, dviskilčių (Magnoliopsida) klasei, erškėtinių (Rosaceae) šeimai, obelinių (Maloideae) pošeimiui, cidonijų (Cydonia) genčiai.

Paprastoji cidonija (C. oblonga Mill.) — vienintelė rūšis gentyje. Augalai savaime paplitę Vidurinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Kaukaze. Pietų kraštuose išauga medžiai iki 6-8 m, vėsesnio klimato rajonuose — 3—4 m aukščio krūmu. Cidonijų vaisiai skoniu primena svarainius, todėl šie sodo augalai dar vadinami aukštaūgiais svarainiais. Cidonijos auginamos medelio ar krūmo formos. Mūsų klimato sąlygomis tinkamesnė krūmo forma su 3-5 arba daugiau stiebų. Ji mažiau nukenčia nuo šalčio, yra ilgaamžiškesnė.

Žydinčios paprastosios cidonijos — tikra sodo puošmena pavasari, balti arba rožiniai žiedai skleidžia švelnų aromatą. O rudenį akį traukia vaisiai, Savo forma primenantys kvapias, gintarinės spalvos citrinas, kurios tankiai padengtos pūku. Jų dydis įspūdingas. Sukultūrintų formų vaisiai Sveria 200—300 g, jų skersmuo siekia 80-90 mm. Nuskinamas ir nemažas derlius, iš vieno suaugusio krūmo — apie 50 kg. Nors švieži vaisiai nelabai tinka vartoti, tačiau iš jų pagaminti produktai yra labai skanūs, aromatingi.

Seniau buvo manoma, kad šie augalai iš pietų neatlaikys lietuviškų žiemų speigo. Tačiau dėl Ukrainos selekcininkų pastangų ir sėkmingos aklimatizacijos Lietuvoje cidonijos žiemoja geriau už visas kaulavaisines kultūras ir daugeli rudeninių bei žieminių veislių kriaušių. Kartais, jei temperatūra nukrinta iki -28-30 ° C šalčio, gali apšalti pirmamečiai ūgliai, tačiau krūmas greitai atsigauna. Skirtingai nuo savo giminaičių — obelų ir kriaušių, cidonijos žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, kurie išauga po 3—4 savaičių nuo Vegetacijos pradžios. Tada jau nebūna pavasarinių šalnų ir žiedai nenušąla.

Augalai pradeda derėti 3—4 metais po sodinimo. Cidonijos produktyvios 40—50 metų ir daugiau.

Veislės, formos

Lietuviškų cidonijų veislių dar nėra. Pietinės veislės pas mus auginti netinka. Latvijoje cidonijos sodinamos net užuovėjinėse Sodų juostose. Lietuvoje sėkmingai auginamos tik sukultūrintos cidonijų formos iš Kijevo botanikos sodo: “Studentka“ ir forma Nr. 18. Forma Nr. 18 — pasižymi dideliu atsparumu šalčiui, ankstyva ir derlinga. Vaisiai labai stambūs, vidutinė jų masė — 295 g, o didžiausia 400 g, aukštis — 80 mm, skersmuo — 90—95 mm. Odelė tvirta, citrinų geltonumo, dažnai su gražiu rausvumu. Vaisiai savo forma panašūs į obuolį, tankiai padengti pūku, kuris lengvai nusiima. Jų minkštimas šviesus, sultingas, be kietų granulių. Cheminė vaisių Sudėtis: 16,41—16,98 proc. sausųjų medžiagų, 7,26—9,79 proc. cukrų, 0,54—0,81 proc. rūgščių, 0,18-0,29 proc. rauginių medžiagų, 9,69—16,63 mg proc. vitamino C.

Vaisiai prinoksta maždaug rugsėjo pabaigoje-Spalio viduryje. Derlius — 40—59 kg nuo medžio. “Studentka” (“Elena”). Pagrindinis privalumas — didelis atsparumas šalčiui. Vaisiai tipiškos obuolio formos, gražūs. Jų aukštis — 85—102 mm, skersmuo — 85— 100 mm, vidutinė masė — 265 g (atskirais metais 290—300 g), didžiausia — 400 g. Vaisių forma primena kriaušę. Odelė tvirta, tačiau plona, švelni. Minkštimas tvirtas, gelsvas, rūgščiai Saldus, labai aromatingas, truputį sutraukiantis, granulių nedaug. Sunoksta maždaug rugsėjo 10-20 dienomis. Tuo metu vaisiai įgauna geltonai auksinę spalvą. Derlingumas didelis: 8—10 metų krūmas duoda 15-35 kg, o vėliau — 40—80 kg. Vaisiai labai gerai išsilaiko net įprastomis sąlygomis, o šaldytuve — iki vasario-kovo mėn. Cheminė Vaisių sudėtis: 19,3 proc. sausųjų medžiagų, 8,8 proc. cukrų, 0,45 proc. rūgščių, 0,35 proc. rauginių medžiagų, 0,86 pektinų, 115,6 mg proc. vitamino C.



Auginimas

Vieta. Cidonijos — šviesomėgiai augalai, juos geriausia sodinti šiltoje, saulėtoje Vietoje. Geriausiai augapuriose, derlingose, drėgnokose priemolio, lengvai rūgščiose dirvose, tačiau nemėgsta kalkingų. Gali augti ir drėgnesnėse dirvose, jei jose ilgai neužsistovi paviršinis vanduo. Pakenčia sausesnius dirvožemius, bet medžiai čia lėčiau auga, jų vaisiai būna mažesni. Lengvuose priesmėliuose cidonijos anksčiau pradeda derėti, tačiau greičiau pasensta. Sodinimas. Dirva sodinti paruošiama kaip ir kitiems vaismedžiams. Duobės kasamos 60—70 cm gylio ir 70—100 cm pločio. Į jas pripilama 10 kg komposto arba perpuvusio mėšlo, kuris sumaišomas su derlinga žeme, padarant kūgio formos kaupelį. Ant jo paskleidžiamos ir apkasamos Sodinuko šaknys. Sodinti patartina tokiame pat gylyje, kokiame sodinukas augo medelyne. Derlingose, drėgnokose dirvose sodinama kas 5—6 m eilėse ir tarp eilių, prastesnėse — iki 3—4 m. Tarpueilliai padidinami, jei juos numatoma įdirbti mechanizuotai. Sodinti galima rudenį, 2-3 savaitės iki užšąlant, arba pavasarį, pradžiuvus dirvai. Nuolat dera pasodinus ne mažiau kaip du krūmus ar medelius, nes tarpusavyje jie geriau apsidulkina.

Augalų priežiūra

Cidonijos neturi polinkio pramečiuoti, dera nuolat, jei gauna pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų.

Laistymas. Cidonijų krūmai laistomi tik per didžiąsias sausras, nes jų šaknys gerai išsivysčiusios ir pasiekia 2 m gylį, taigi gauna drėgmės.

Mulčiavimas. Pasodinti augalai mulčiuojami durpėmis arba Smulkintomis medžių žievėmis. Tręšimas. Tik nederlingas dirvas reikėtų papildomai patręšti: rudenį organinėmis (4-5 kg/kv. m), o pavasarį ir vasarą — azoto (40—50 g/kv. m) ir kalio bei fosforo (po 30 g/kv. m) trašomis.

Genėjimas ir formavimas. Krūmai genimi, kad nesutankėtų. Išpjaunamos tarpusavyje besitrinančios, konkuruojančios, į vidų augančios šakos. Taip pat trumpinami pirmamečiai ūgliai, nes nuo jų priklauso kitų metų derlius. Senstantys krūmai genimi intensyviau, praretinant 2-3 metų šakas. Tai skatina naujų ūglių augimą ir vaisinių šakelių formavimąsi. Jei krūmas apšąla, cidonijos išleidžia šaknines atžalas, tad net pašalinus vainiką iki šaknies kaklelio, krūmas atauga per 2-3 metus. Medelius reikėtų auginti žemu kamienu, tada jie lengviau atauga po šaltos žiemos. Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Cidonijoms gali pakenkti tie patys kenkėjai ir ligos, pažeidžiančios obelis ir kriaušes. Kovos priemonės — tokios pačios. Po medžius patartina rudenį perkasti, nubaltinti kamienus.

Dauginimas

Cidonijos gali būti skiepijamos (akiuojamos), dauginamos horizontaliomis ir Vertikaliomis atlankomis bei žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. Tačiau dauginant auginiais ne visada gerai prigyja.

Cidoniju polskiepius išauginti nesunku, nes sėklų stratifikacijos laikas neilgas. Jos Surenkamos nuo laukinių arba šalčiui atsparių sukultūrintų krūmų. Galima Sėti rudenį šviežiai surinktas sėklas arba jas stratifikuoti žiemą rūsyje ir balandžio pabaigoje pasėti lauke. Geromis sąlygomis poskiepiai užauga per metus.

Akiuoti galima vasara i pirmamečius pieštuko storio sėjinukus. Plonesni auginami dar metus. Geriausias akiavimo laikas — liepos antroji pusė–rugpjūčio vidurys, kai gerai atšoka žievė. Iki rudens akutės prigyja ir pavasarį pradeda sprogti. Neprigiję augalai anksti pavasarį perskiepijami.

Galima skiepyti ir žiemą, į iš anksto paruoštus poskiepius. Įskiepiai gali būti pjaunami rudenį arba prieš pat skiepijimą. Priglaudimu arba sudūrimu skiepijama sausio-vasario mėn. Skiepai, kol prigyja, laikomi 21 dieną 25-27 ° C šilumoje durpėse ar pjuvenose. Vėliau pernešami į rūsį ir iki sodinimo laikomi 0 °C temperatūroje. Skiepus geriausia auginti po polietileninės plėvelės priedanga. Iki rudens jie užauga iki 1 m aukščio ir gali būti sodinami į nuolatinę vietą. Skiepijant (akiuojant) gaunama gera sodinukų išeiga — 80 proc.

Pavasarį dauginant horizontaliomis atlankomis, reikia prilenkti ir apkasti keletą suaugusio krūmo pirmamečių stiebų, paliekant kyšoti tik jų viršūnes. Iki rudens drėgnoje dirvoje esantys stiebai įsišaknija, tuomet gali būti atskiriami nuo motininio krūmo. Visi paminėti dauginimo būdai vertingi tuo, kad nepraranda savo veislės savybių — nesulaukėja ir yra ištvermingi šalčiams. Dauginant sėklomis prarandamos veislės savybės.

Derliaus nuėmimas, laikymas ir perdirbimas

Ankstyvosios veislės prinoksta rugsėjo pabaigoje, o vėlyvosios — spalį. Nedidelės šalinos (-2 °C) vaisiams nepakenkia. Laikymas. Nuskinti vaisiai laikomi supilti į dėžutes patalpoje, apie 0 °C temperatūrje, esant 90 proc. santykiniam oro drėgniui. Nelygu veislė, jie išsilaiko apie 30—100 dienų. Išlaikyti cidonijų vaisiai yra skanesni. Kadangi jie stipriai kvepia, derėtų laikyti atskirai, bet jokiu būdu neberti į plastikinius maišus — praras spalvą. Perdirbimas. Perdirbtų (virtų, keptų) vaisių skonis labai pagerėja. Jie vartojami kaip garnyras prie mėsiškų patiekalų, dedami į įvairius kepinius: pyragus, tortuS, biskvitus. Iš cidonijų vaisių išvirta uogienė, džemas, marmeladas, kompotai yra labai skanūs ir aromatingi. Šie aromatingi vaisiai tinka kaip priedas obuolių ir kriaušių tyrelėms virti. Cidonijos — nepamainoma cukatų, želė gamyboje. Jų sultys, sumaišytos su obuolių, — puiki žaliava aukštos kokybės vynui gaminti. Greitai paruošiamas cidonijų desertas: iš vaisių išimti sėklalizdžius, į vidų iberti po šaukštelį cukraus ir kepti 180-200 C karštumo orkaitėje, kol suminkštės. Skanaus! Vertė. Cidonijų vaisiai gausūs C, B, B, P vitaminų, karoteno, organinių rūgščių. Juose daug antioksidacinių cheminių junginių ir ypač pektinų (iki 2,3 proc.), kurie padeda pašalinti iš organizmo laisvuosius radikalus, stabdo ląstelių senėjimą ir turi kitų gydomųjų savybių. Gydomosios savybės. Cidonijų vaisiais gydomi virškinimo sutrikimai, Sultis Su mediumi rekomenduojama gerti apetitui gerinti, o vaisių arbatą – kaip šlapimo Varymo priemonę. Sėklų nuoviras Užkaukazėje geriamas nuo kosulio. Mediena naudojama baldų gamybai ir apdaillai. Cidonijos – kriaušių poskiepiai. Kadangi cidonijos giminingos kriaušėms, jų Sėjinukai Lietuvoje naudojami kaip poskiepiai žemaūgėms kriaušių veislėms. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurti poskiepiai: K11, K16, K19.

  • Raudonasis ąžuolas — Quercus rubra L.

    Raudonasis ąžuolas — Quercus rubra L. Bukinių šeima — Fagaceae Dumort. Natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Išauga iki 20-25 […]

  • SODO AUGALŲ MORFOLOGINĖ SANDARA

    Tikslas: įgyti žinių apie sodo augalų išorinę sandarą išmokti organų pavadinimus terminologija). Šio darbo žinios reikalingos nustatant vaisinių augalų būvi, […]

  • Krūmų vertė sode

    Nors dauguma žmonių krūmų nelaiko tokiais gražiais, kaip medžiai ar gėlės, tačiau paprastai sode jie yra svarbūs augalaim kurie padeda […]

  • rozmarinu auginimas Rozmarinas: Auginimas ir Priežiūra

    Rozmarinai – dekoratyvūs ir tikrai nereiklūs prieskoniniai augalai. Jie naudingi laukiniams gyvūnams, paukščiams, papuošia tiek sodą, tiek namus, tinka begalei […]