GYVATVORIŲ AUGALAI – SPYGLIUOČIAI

Kanadinė cūga — Tsuga canadensis (L.) Carr.

Pušinių šeima — Pinaceae Lindl.

Iš Šiaurės Amerikos kilęs medis, tėvynėje užauga iki 25-30 m aukščio, Lietuvoje – apie 15-20 m. Laja reta, plačiai kūgiška, šakos horizontalios, svyrančiomis viršūnėmis. Spygliai plokšti, trumpi, išsidėstę dviem eilėmis arba kiek pasišiaušę. Pumpurai smulkūs, kankorėžiai maži (1-2 cm ilgio). Mėgsta vidutinio derlingumo nesunkius drėgnokus dirvožemius. Geriau auga pavėsyje negu Saulėkaitoje, jautri sausroms, užterštam miestų orui. Ziemai atspari. Tinka aukštoms karpomoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms.

Kanadinė cūga “Jeddeloh” — Tsuga canadensis “Jeddeloh”

Iki 2 m aukščio tankus pusrutuliškas krūmas. Viršūnė įdubusi, nuo jos šakos svyra. Tinka vidutinio aukščio laisvoms gyvatvorėms.

 

 

Baltoji (kanadinė) eglė — Picea glauca (Moench) Voss

Pušinių šeima — Pinaceae Lindl.

Šiaurės Amerikoje paplitęs 15-25 m aukščio medis. Laja kūgiška, viršūnės link siaurėjanti, tanki. Sakos horizontalios, ūgliai šviesūs. Spygliai tankūs, iki 1,5 cm ilgio, keturbriauniai, pilkai žali. Kankorėžiai 3-6 cm ilgio, gelsvai rudi.

Auga lėtai. Dirvožemiui nelabai reikli, geriau auga drėgnokuose priesmėliuose. Gali augti ir saulėtose, ir pavėsingose vietose. Gana atspari užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Ziemą neapsala.

Tinka vidutinio aukščio ir aukštoms karpomoms gyvatvorėms, Žaliosioms sienomS.

Baltoji eglė “Conica” — Picea glauca “Conica”

Taisyklingos kūgiškos formos, žemaūgis (iki 2-3 m), trumpomis labai tankiomis šakomis medelis. Tinka Vidutinio aukščio laisvai augančioms gyvatvorėms. Sodinant vienodo amžiaus ir aukščio (todėl ir vienodos augimo spartos) medelius, gyvatvorė būna gražios taisyklingos formos.

 

 

Dygioji eglė — Picea pungens Engelm.

Pušinių šeima — Pinaceae Lindl.

Savaime auga Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, ten užauga 30-50 m aukščio. Lietuvoje užauga iki 15–25 m. Laja tanki, neplati, kūgiška, šakos horizontalios. Ūgliai oranžinio atspalvio. Spygliai 2-3 cm ilgio, pasišiaušę, keturbriauniai, žali arba melsvai žali, standūs, dygūs. Kankorėžiai 6–10 cm ilgio, šviesiai rudi.

Auga nesparčiai. Nereikli dirvožemio mechaninei sudėčiai, derlingumui ir drėgnumui. Vešliau auga Saulėtose vietose. Gana atspari uŽterštam orui, jautroka ligoms irkenkējams. Ziemai Lietuvoje visiškai atspari.

Dažnai auginami kultivarai melsvais (Picea pungens ‘Glauca”) ir sidabriniais (P. pungens “Koster”) spygliais gražiai atrodo tik augdami sauléje.

Tinka žaliosioms sienom 

Paprastoji eglė — Picea abies (L.) Karst.

Pušinių šeima — Pinaceae Lindl.

Visoje Europoje paplitęs medis. Užauga iki 30–40 m aukščio. Laja kūgiška, šakos horizontalios arba kylančios. Spygliai apie 2 cm ilgio, žvilgantys, apatinėse šakose plokšti, viršutinėse — keturbriauniai. Kankorėžiai 10-15 cm ilgio, šviesiai rudi. Auga sparčiai, pakenčia tiek saulėkaitą, tiek ūksmę. Mėgsta vidutinio derlingumo drėgnoką priesmėlio ir priemolio dirvožemį. Ziemą neapšąla. Neatspari užterštam miestų orui. Tankiai pasodinti medžiai gana dažnai serga šaknų puviniu, todėl Sodinant tarp augalų paliekami bent 1 m atstumai. Tinka vidutinio aukščio ir aukštoms karpomoms gyvatvorėms bei žaliosioms sienoms. Tankiai pasodintos eglės mažiau atsparios ligoms, todėl jų gyvatvorės nėra ilgaamžės.

Paprastosios eglės kultivarai

Picea abies *Nidiformis” — gana dažnai auginamos vadinamosios lizdinės eglutės. Tai iki 0,8-1,3 m aukščio ir pločio krūmas įdubusia viršūne. Tinka žemoms laisvai augančioms ir karpomoms gyvatvorėms.

Picea abies “Ohlendorffili” — plačiai kūgiškos formos tankus krūmas ar medelis iki 3-5 m aukščio ir 2-3 m skersmens. Spygliai trumpi, ploni, kieti. Tinka vidutinio aukščio ir aukštoms karpomoms bei laisvomsgyvatvoréms.

Picea abies “Remontii” — tankus kūgiškas iki 2-3 m aukščio krūmas arba medelis trumpais tamsiai žaliais spygliais. Tinka laisvai augančiomsg gyvatvorėms. Visi šie kultivarai auga gerokai lėčiau už paprastąją eglę.

 

Paprastasis kadagys — Juniperus communis L.

Kiparisinių šeima — Cupress aceae Rich. ex Bartling

Viena plačiausiai paplitusių rūšių — savaime auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Dvinamis (kartais vienanamis) krūmas ar medelis iki 2-4, kartais net 12 m aukščio. Vyriškų augalų laja tanki, kūgiška, moteriškų – retesnė ir platesnė. Ūgliai tribriauniai, spygliai kieti, Smailūs, 1–1,5 cm ilgio, prisisegę po 3. Kankorėžiai panašūs į uogas, rutuliški, apie 1 cm skersmens, juodi su melsvu apnašu. Auga lėtai. Gamtoje aptinkamas sausuose, nederlinguose smėlio ir žvyro dirvožemiuose, pelkėse. Auginti tinkamiausi vidutinio derlingumo sausoki ar vidutinio drėgnumo priesmėlio dirvožemiai, atviros saulėtos vietos. Žiemai atsparus, bet dažnai kenčia nuo sprindžių šeimos kenkėjų ir užteršto miestų oro. Persodinami kadagiai sunkiai prigyja, todėl reikėtų sodinti tik jaunus augalus su drėgnos žemės grumstu (sausa žemė nuo šaknų nubyra). Patartina išlaikyti tą pačią orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Tinka vidutinio aukščio bei aukštoms laisvoms gyvatvorėms. Karpomose gyvatvorėse augalai po kelių ar keliolikos metų praranda dekoratyvumą, išretėja.

 

Paprastojo kadagio kultivarai

Juniperus communis “Compressa” — tankus koloniškas 1–1,5 m aukščio ir 0,4-0,5 m skersmens krūmas. Tinka vidutinio aukščio laisvomş gyvatvorėms.

Juniperus communis “Hibernica” – iki 3-5 m aukščio medis siaura (0,5-0,8 m pločio) koloniška laja, tankiomis vertikaliomis šakomis. Tinka vidutinio aukščio iraukštoms laisvoms gyvatvorėms.

Juniperus communis “Suecica panašus į J. Communis Hibernica”, skiriasi į šalis svyrančiomis viršūninių ūglių viršūnėlėmis.

 

 

 

 

Virgininis kadagys — Juniperus virginiana L.

Kiparisinių šeima — Cupressaceae Rich. ex Bartling

Iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies kilęs aukštas plačiai kūgiška laja medis. Kai kurie jo kultivarai tinka Žaliosioms sienoms ir laisvoms gyvatvorėms. Šie augalai mėgsta nerūgščius, purius, drėgnokus priesmėlio ir priemolio dirvožemius. Šviesomėgiai, kaip ir kiti kadagiai. Atsparūs žiemai, užterštam miestų orui ir kenkėjams. 

 

Virgininio kadagio kultivarai

Juniperus virginiana “Canaertii” — medis iki 5 m aukščio, tankiomis, aukštyn kylančiomis trumpomis šakomis. Laja koloniška, iki 1 m skersmens. Lapai tamsiai žali, jaunose šakutėse žvyniški, senesnėse — spygliški. Rudeniop labai puošniai atrodo gausūs šviesiai melsvi uogų pavidalo kankorėžiai.

Juniperus virginiana “Fastigiata” užauga iki 7 m aukščio, laja siaurai koloniška, 1-1,5 m skersmens. Ūgliai ploni, lapai Smulkūs, žvyniški, melsvai žali, prigludę prie šakelių, sutrinti maloniai kvepia. Į jį panašus Juniperus virginiana “Glauca”, skiriasi šviesiai melsvai žaliais lapais, kurie lajos paviršinėje dalyje žvyniški, gilumoje – spygliški. Auga gana sparčiai.

 

 

Europinis kukmedis — Taxus baccata L.

Kukmediniu šeima – Taxaceae Gray.

Savaime auga Pietų ir Vidurio Europoje, Skandinavijoje, Estijos ir Latvijos pajūryje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Iki XIX amžiaus pasitaikydavo ir Lietuvos miškuose. Natūraliose augavietėse užauga iki 10-15 m, Kaukaze – net iki 30 m aukščio. Želdynuose tai 2,5-5 m aukščio netaisyklingos ar plačiai kūgiškos formos krūmas, kartais medelis. Ūgliai žali, spygliai 1,5-3 cm ilgio, plokšti, nekieti, nusmailėję, tamsiai žali, išsidėstę dviem eilėmis. Sėklos pavienės, iki 1 cm ilgio, su rausvu ar ryškiai raudonu apysėkliu, subręsta rugsėjo — spalio mėnesį. Kukmedžiai — dvinamiai augalai, taigi sėklas užmezga tik moteriški individai. Tai ilgaamžiai, lėtai augantys augalai. Geriausiai tarpsta derlinguose nerūgščiuose, puriuose drėgnokuose vidutinio sunkumo dirvožemiuose. Nemėgsta sausu dirvožemiu ir saulėkaitos, gerai jaučiasi pavėsyje. Šaltomis žiemomis, ypač auginami atvirose vietose, gali apšalti. Gana atsparūs užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Visos augalo dalys, išskyrus vlgomą apysėklį, nuodingos. Šiems nuodams ypač jautrūs arkliai, todėl kukmedžių nereikėtų sodinti ten, kur laikomi gyvuliai. Karpomi kukmedžiai sutankėja ir ilgai išlaiko suteiktą formą, todėl labai tinka siauroms (50-100 cm) taisyklingoms vidutinio aukščio ir aukštoms gyvatvorėms. Jei pakanka drėgmės ir ne per daug kepina saulė, tokios gyvatvorės tankios, gražios ir ilgaamžės.

 

Europinio kukmedžio kultivarai

Taxus baccata “Dovastoniana” — vešlus, greitai augantis 3-5 m aukščio ir pločio krūmas ilgomis horizontaliomis šakomis. Žinomi tik vyriški individai, dauginami vegetatyviai. Spygliai 2-2,5 cm ilgio, tamsiai žali. Tinka karpomoms nelabai siauroms (0,7–1,5 m pločio) gyvatvorėms.

Taxus baccata “Dovastonii Aurea” užauga apie 2-3 m aukščio ir skersmens. Nuo aprašyto kultivaro skiriasi lėtesniu augimu ir krūmo išorinėje dalyje geltonos, viduryje — šviesiai žalios spalvos ūgliais ir spygliais. Šio kukmedžio (kaip ir kitų augalų geltonais, purpuriniais arba margais lapais ar spygliais) spalvingumas priklauso nuo apšvietimo: saulėje spalvos ryškios, o pavėsyje – blankios.

Kadangi kukmedžiai nemėgsta saulės atokaitos, geltonspyglius jų kultivarus geriausia auginti tik dalį dienos saulės apšviečiamose vietose. Tinka karpomoms gyvatvorėms. Galima sodinti toje pačioje gyvatvorėje su aprašytu Taxus baccata “Dovastoniana”.

Taxus baccata ‘Fastigiata” — plačiai koloniškas 1,5-3 m aukščio krūmas. Šakos tankios, tiesios, auga vertikaliai. Spygliai tamsiai žali. Tinka karpomoms ir laisvoms gyvatvorėms.

Taxus baccata “Fastigiata Aurea” — iki 1–2 m aukščio glaustašakis, plačiai koloniškos formos krūmas. Ūgliai ir spygliai šviesiai geltoni. Tinka karpomoms ir laisvoms gyvatvorėms. Galima derinti su Taxus baccata “Fastigiata”.

Taxus baccata “Fastigiata Robusta” — krūmas arba medelis iki 1–2,5 m aukščio. Laja siaura, koloniška, šakelės tankios, vertikalios. Spygliai tamsiai žali, pasišiaušę. Tinka karpomoms ir laisvoms gyvatvorėms.

Taxus baccata “Standishii” — labai tankus koloniškos formos medelis ar krūmas iki 1 m, kartais iki 2 m aukščio. Jauni ūgliai ir Spygliai skaisčiai geltoni. Tinka karpomoms ir laisvoms gyvatvorėms.

 

Lausono puskiparisis — Chamaecyparis lawsoniana (Murray) Parl.

Kiparisinių šeima — Cupressaceae Rich. ex Bartling

Vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Ramiojo vandenyno pakrantėse užauga iki 60 m aukščio. Mūsų šalyje tai 7-12 m aukščio medis rausvai ruda žieve, neplačiai kūgiška laja, trumpomis horizontaliomis šakomis, svyrančia viršūne. Šakutės vėduokliškos, horizontalios, jų viršūnėlės nusvirusios. Lapai žvyniški, apie 2 mm ilgio (ant ūglių 5-8 mm), žali arba pilkšvai žali, apatinė jų pusė su neryškiais balsvais ruoželiais. Kankorėžiai rutuliški, 6-13 mm ilgio, susidarę iš 8 žvynelių. Sėklos smulkios, plokščios, sparnuotos.

Geriausiai auga derlingame vidutinio drėgnumo priesmėlyje ar lengvame priemolyje, saulėje ar pusiau pavėsyje. Jautrus šalčiui, šaltesnėmis žiemomis apšąla. Gana atsparus užterštam orui, ligoms ir kenkėjams.

Lausono puskiparisiui ir jo kultivarams auginti tinkamiausi Vakarų Lietuvos rajonai, o Rytų Lietuvoje per šaltąsias žiemas dažnai visiškai iššąla. Sodyboje reikėtų parinkti šiltesnę, nuo rytų ir šiaurės vėjų apsaugotą vietą. Kruopščiai prižiūrimas tai vienas puošniausių spygliuočių. Tinka aukštoms laisvoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms.

 

Žirniavaisis pluskiparisis – Chamaecyparis pisifera (Sieb. et Zucc.)

Kiparisinių šeima — Cupressaceae Rich. ex Bartling

Paplitęs Japonijoje, kur užauga iki 40 m aukščio. Lietuvoje tai 8-15 m aukščio medis kūgiška laja. Žievė rausvai ruda, šakos horizontalios, smulkios šakelės plokščios, kiek svyrančiomis viršūnėmis. Lapai ant smulkių šakučių iki 3 mm, ant ūglių – iki 1 1 mm ilgio, žvyniški, prigludę, pasišiaušusiomis viršūnėlėmis. Viršutinė jų pusė žalia, žvilganti, apatinė – su pailgomis baltomis dėmelėmis. Kankorėžiukai žirnio dydžio, iš pradžių žali, prinokę — rudi. Sėklos plokščios, su plačiais sparneliais. Žirniavaisis puskiparisis auga gana lėtai, aplinkos sąlygoms reiklesnis už tują. Mėgsta derlingą drėgnoką purų priesmėlio ir priemolio dirvožemį. Pomedžius, bent jaunų medelių, reikia ravėti, purenti ir mulčiuoti. Šaltomis žiemomis šiek tiek apšąla. Vidutiniškai atsparus oro taršai, ligoms ir kenkėjams. Pakenčia tik nedidelį pavėsį. Nuolat trūkstant šviesos, šakelės ruduoja ir džiūsta. Tinka aukštoms karpomoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms, bet tik atvirose, saulėtose vietose.

Žirniavaisio puskiparisio kultivarai

ChamacCyparis pisifera “Filifera” — Vienas gražiausių ir atspariausių nepalankioms sąlygoms. Tai 2-4 m aukščio ir 1,5-3 m pločio medelis plačiai kūgiška laja, ilgomis, nusvirusiomis pilkšvai žaliomis šakelėmis, smulkiais žvyniškais lapais. Geriau už žirniavaisi puskiparisi ir kitus jo kultivarus pakelia pavési ir sunkokas, nelabai pralaidžias dirvas. Tinka aukštoms laisvoms gyvatvorėms ir żaliosioms silenoms.

Chamaccyparis pisifera Plumosa”, užauga iki 5–10 m aukščio, laja plačiai kūgiška. Dauguma lapų spygliški. 2-3 mm ilgio, tamsiai žali, pasišiaušę. Tinka aukštoms laisvoms ir karpomoms gyvatvorčms bei Žaliosioms sienoms. 

Chamaecyparis pisifera “Plumosa Aurea” — kiek mažesnis už Ch. pisifera Plumosa, skiriasi ryškiai geltonos spalvos šakelėmis ir lapais. Reiklus šviesai. Tinka aukštoms laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms, žaliosioms sienoms, galima derinti su žirniavaisiu puskiparisiu “Plumosa”.

Chamaecyparis pisifera “Plumosa Aurea Compacta” — iki 1–1,5 m aukščio lėtai augantis plačiai kūgiškas ar netaisyklingos formos krūmas. Tankios, smulkios šakutės ir spygliški lapai geltoni. Tinka žemoms ir vidutinio aukščio laisvoms ir karpomoms gyVat Vorėms.

Chamaecyparis pisifera “Squarrosa” — medis iki 5–10 m aukščio. Laja kūgiška, 3-4 m pločio. Šakutės vėduokliškos, horizontalios. Spygliai 4-7 mm ilgio, sidabrinės žalsvai pilkos spalvos. Sviesomėgis. Tinka aukštoms karpomoms ir laisvoms gyvatvorėms bei žaliosioms sienoms. Galima derinti su kitais aukštais puskiparisiais (Ch. pisifera “Plumosa”, “Plumosa Aurea”).

 

Kalninė pušis — Pinus mugo Turra

Pušinių šeima — Pinaceae Lindl. Natūraliai paplitusi Vidurio ir Pietų Europos kalnuose. Tai 3-5 m aukščio ir beveik tokio pat pločio plačiai kūgiškos ar netaisyklingos formos krūmas su keliais išlinkusiais stiebais. Spygliai po 2, žali, dažnai lenkti, 3-6 cm ilgio. Kankorėžiai pavieniai arba susitelkę po 2-3, kiaušiniški arba beveik apvalūs, 2-5 cm ilgio. Auga lėtai, nereikli dirvožemiui. Sviesomėgė, bet pakenčia ir dalinį pavėsį. Ziemai ir užterštam miestų orui atspari, vidutiniškai jautri ligoms irkenkiċjaims. Tinka aukštoms laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.

Kalninės pušies žemaūgis varietetas — Pinus mugo Turra var. pumilio (Haenke) Zen.

Natūraliai paplitęs Alpėse, Karpatuose, Balkanuose 1-2 m aukščio plačiai pusrutuliškas tankiašakis krūmas. Spygliai 2-4 cm ilgio, kankorėžiai trumpakočiai, pirmaisiais metai melsvi, subrendę — rudi. Tinka vidutinio aukščio laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.

 

Krūminė pušis — Pinus pumila (Pall.) Reg.

Pušinių šeima — Pinaceae Lindl.

Savaime augantis Rytų Sibire, Kamčiatkoje, Japonijoje, Korėjoje netaisyklingos formos 1–3 m aukščio krūmas. Sakos kylančios arba gulsčios. Spygliai kuokštuose po 5, melsvai žali, tankūs, 

4-7 cm ilgio. Kankorėžiai kiaušiniški, apie 4 cm ilgio, rudi. Sėklos be sparnelių, valgomos. Auga lėtai, dirvožemiui nereikli, bet derlingesniame vidutinio drėgnumo dirvožemyje auga vešliau. Šviesomėgė, atspari žiemai, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams. Tinka vidutinio aukščio laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.

 

Didžioji tuja — Thuja plicata D. Don

Kiparisinių šeima — Cupressaceae Rich. ex Bartling

Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje paplitęs visžalis medis. Tėvynėje užauga iki 30-60 m aukščio, liemuo pasiekia net 4-6 m skersmenį. Lietuvoje — iki 20-30 m aukščio, laja kūgiška, šakos horizontalios. Šakelės plokščios, tankiai padengtos smulkiais prigludusiais žvyniškais lapais. Viršutinė šakelių pusė tamsiai žalia, truputį žvilganti, apatinė šviesiai žalia, su balsvomis dėmelėmis. Kankorėžiai smulkūs (apie 1,2 cm ilgio), susidarę iš 5-6 porų sėklinių žvynų su keliolika plokščių sėklų. Auga gana sparčiai. Mėgsta derlingą drėgnoką vidutinio sunkumo dirvožemi. Šaltomis žiemomis gali šiek tiek apšalti. Vidutiniškai atspari užterštam orui, ligoms ir kenkėjams. Gali augti tiek saulėje, tiek ir pavįsyje. Vienas tinkamiausių medžių žaliosioms sienoms. Karpoma anksti pavasarį ir birželio mėnesį.

 

Vakarinė tuja — Thuja occidentalis L.

Kiparisinių šeima — Cupressaceae Rich. ex Bartling

Kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies, plačiai auginama visose vidutinio klimato šalyse. Vienas seniausiai Lietuvoje auginamų Šiaurės Amerikos augalų. Iki 20 m aukščio visžalis medis tankia kūgiška laja, horizontaliomis šakomis. Ūgliai žali, plokšti, lapai žvyniški, 2,5-4 mm ilgio, prigludę. Viršutinė šakelių pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Ziemą įgauna rusvą ar alyvinį atspalvį. Kankorėžiai rudi, apie 8 mm ilgio, sudaryti iš 4-5 porų sėklinių žvynų.

Auga gana lėtai, gyvena 100 ir daugiau metų. Pakenčia įvairius dirvožemius, saulę ir pavėsį, bet jautri drėgmės trūkumui. Jaunus bei neseniai persodintus medelius užsitęsusių sausrų metu būtina laistyti. Šalčiui, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams atspari.

Vidutinio aukščio bei aukštos karpomos vakarinės tujos gyvatvorės ilgaamžės, nereikalauja daug priežiūros, pakanka apkarpyti ankstyvą pavasarį ir padailinti vidurvasarį. Puikiai tinka ir žaliosioms sienoms. 

Vakarinės tujos kultivarai.

Visi tujų kultivarai gerai pakelia karpymą ir ilgai išlaiko suteiktą formą. Aukšti, koloniški ar kūgiški medžiai tinka aukštoms karpomoms ar laisvoms gyvatvorėmis ir žaliosioms sienoms, žemesni (2-5 m) – dar ir vidutinio aukščio gyvatvorėms, žemi medeliai ir krūmai — žemoms bei vidutinio aukščio laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.

Thuja occidentalis “Alba” — 2-5 m aukščio medelis tankia plačiai kūgiška laja, baltomis šakučių viršūnėlėmis. Laisvoms gyvatvorėms nerekomenduotina, nes augalo forma dažnai būna netaisyklinga.

Thuja occidentalis “Argentea” užauga iki 10 m aukščio. Tai medis kūgiška laja, smulkiomis, baltai margomis šakelėmis.

Thuja occidentalis “Aurescens” — 4-6 m aukščio medelis tankia kūgiška laja, sodrios geltonos spalvos (pavėsyje — gelsvai žalios) Šakutėmis ir ūgliais.

Thuja Occidentalis “Columna” — siaurai koloniškas medis iki 10-15 m aukščio. Šakos trumpos, horizontalios, šakutės ir lapai tamsiai žali.

Thuja occidentalis “Cristata” — medis iki 5-8 m aukščio. Laja koloniška, apie 1 m pločio, šakelės persisukusios, pasišiaušusios.

Thuja occidentalis “Cristata Argenteovariegata panaši į Th. occidentalis Cristata, tik šakelės baltai margos.

Thuja occidentalis ‘Dumosa” — iki 1,5 m aukščio tankus, platus netaisyklingo pusrutulio formos krūmas. Jaunų augalų lapai spygliški, minkšti, senesnių — dauguma lapų žvyniški. Thuja occidentalis “Elegantissima” — iki 3-5 m aukščio medelis kūgiška laja. Šakutės tvirtos, smailiu kampu nukreiptos į viršų, žvilgančios, sodriai žalios, su gelsvomis viršūnėmis.

Thuja Occidentalis “Ellwangeriana” — plačiai kūgiškas 2-3 m aukščio daugiaviršūnis krūmas su liaunomis šakutėmis, spygliškais ir žvyniškais lapais.

Thuja occidentalis Ellwangeriana Aurea” – Viena populiariausių geltonšakių tujų. Tai 1–2 m aukščio tankus, platus, kūgiškos formos krūmas. Šakutės ir lapai (jų būna ir spygliškų, ir žvyniškų) rusvai geltonos spalvos.

Thuja Occidentalis Ericoides” — pusrutuliškas ar netaisyklingos formos 1-2 m aukščio lėtai augantis krūmas. Šakelės plonos, lapai spygliški, žali, žiemą rusvi. Žiemai kiek mažiau atspari už kitus tujų kultivarus, šaltomis žiemomis apšąla.

Thuja occidentalis Fastigiata išauga iki 7–10 m aukščio. Laja siaurai kūgiška, 1,5-3 m skersmens, šakos tankios, glaustos, lapai žvyniški.

Thuja occidentalis “Globosa” — rutuliškos formos 1-2 m aukščio krūmas. Šakelės tankios, auga į viršų, lapai žvyniški.

Thuja Occidentalis “Hoveyi’ — 1,5-2,5 m aukščio kiaušiniškos formos krūmas. Sakelės plokščios, auga tiesiai į viršų, daugmaž lygiagrečiai viena kitai, todėl augalas atrodo lyg suplotas. Thuja Occidentalis “Little Gem” išauga tik iki 1 m aukščio ir skersmens. Krūmas taisyklingos rutuliškos formos, šakutės plonos, tankios, lapai žvyniški, tamsiai žali.

Thuja occidentalis “Rhcingold’ — iki 1,5 m aukščio ir pločio plačiai kūgiškas ar netaisyklingos formos krūmas. Jaunų augalų lapai spygliški, vyresnių dauguma žvyniški, vasarą rusvai geltoni, žiemą rusvi.

Thuja occidentalis “Umbraculifera” — iki 1,5-2 m aukščio ir 2-2,5 m pločio taisyklingo pusrutulio ar skėčio formos tankus krūmas. Šakelės trumpos, lapai žvyniški, tamsiai žali. Auga lėtai. Dėl gražios taisyklingos formos ir sodrios spalvos ypač tinka plačioms laisvoms gyvatvorėms.

Thuja Occidentalis “Warreana Lutescens’ — 3-5 m aukščio medis tankia kūgiška ar cilindriška laja. Ūgliai ir žvyniški lapai blyškiai gelsvai žalsvi. Tinka derinti su panašios formos žaliašakėmis ir geltonšakċmis tujomis.

Thuja occidentalis “Woodwardii” — platus pusrutuliškas krūmas iki 2 m aukščio ir 3 m pločio. Šakelės tiesios, tankios, tamsiai žalios, žiemą kiek paruduoja.

Related Post

  • Article By :

  • Kodėl mano Obels lapai ruduoja ir žiūsta?

    Vystantys, besiraitantys lapai rodo, kad medis patiria stresą. Tai gali būti dėl per mažo vandens kiekio arba, jei naudojate purkštuvą, […]

  • Dobilų nauda vejai

    Dobilų nauda vejai Dobilai – purpuriniai augalai. Visi šios šeimos augalai ant šaknų turi azotą kaupiančius gumburėlius. Augalai sugeria azotą […]

  • Bruknių veislės

    Rekomenduojamos veislės Dabar žinoma apie 20 bruknių veislių. Komerciniai uogynai įveisti ir eksploatuojami daugelyje Europos šalių (Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir […]

  • Piktžolės: Kokios dažniausiai būna Lietuvoje?

    Tai laukiniai augalai, kurie auga ten, kur nereikia, stelbia kultūrinius augalus, atima iš jų vandenį, orą, maisto medžiagas, sudaro pavėsį. […]