Patarimai bitininkui
Metais, kai būna šaltas ir ilgas pavasaris, tie darbai kurie aprašyti kovo mėnesį, dirbami balandžio pradžioje. Ruošiama vieta aviliams, aviliai išnešami žiemojimo patalpos, stebimas apsiskraidymas iš žiemojimo patalpos išneštų bičių ir tų, kurios žiemojo laisvėje, greitosiomis apžiūrima.
Dirbami sanavimo ir profilaktikos darbai. Bet kuriuo atveju, jeigu bitės išneštos iš žiemojimo patalpos kovo mėnesį arba balandžio pradžioje, nuolat papildomos maisto atsargos lizduose, kad jų užtektų, kol nusistovės šilti orai (8-10 kg aviliui). Geriausia kiekvienai šeimai iš karto įdėti 1-2 korius su medumi ir bičių duona iš sandėlyje laikomų atsargų. Kai nėra korių su medumi, duodama po 1,5— 2 kg tešlos pavidalo cukraus ir medaus mišinio su fumahilinu. Ji ruošiama taip. 20 kg cukraus pudros įdedama 5 kg medaus, išlydyto vandens vonioje 45-50° temperatūroje, 100 g fumahilino, ištirpinto pusėje stiklinės vandens. Visa tai sumaišoma iki vienalytės tešlos. Jeigu tokios tešlos pagaminti neįmanoma, tai bites galima maitinti susicukravusiu koriuose medumi, kuris porcijomis po 1,5-2 kg suvyniojamas marlę ir dedamas avilyje virš rėmų po drobele. Sveikas bites galima maitinti ir cukraus sirupu (2 kg cukraus 1 1 vandens).
Į 25 litrus sirupo supilamas flakonas fumahilino. Vienai šeimai duodama 3-4 1 sirupo. Sirupas duodamas koriuose (jo pripildoma tik ta korio pusė, kuri nukreipta bites) arba polietileniniuose 30X 45 cm dydžio maišeliuose, pripildant juos trečdalį tūrio.
Paskui laisvi kraštai užlenkiami, išspaudžiamas oras ir plėvelė sulydoma karštu lygintuvu. Paskui trijų milimetrų vinimi plėvelės viršutinėje dalyje išduriama 10-12 skylių ir maišelis dedamas ant rėmo po drobele. Maitinama vakare, o kai oras blogas, ir dieną.
Pastoviai atšilus, kai oro temperatūra pavėsyje pakyla iki 14-16°, bičių šeimos detaliai apžiūrimos. Tada visiškai išardomas kiekvienas lizdas, nustatomas šeimos stiprumas.
Svarbiausias apžiūrėjimo tikslas — padėti bitėms greičiau užauginti kiek galint daugiau perų.
Nusilpusioms šeimoms suteikiama pagalba: rėmų sumažinama iki 6-7, kad jie būtų visiškai užimti bičių, jos stiprinamos vienu dviem rėmais subrendusių perų, paimtų iš stiprių šeimų avilių. Tuo pat laikotarpiu šeimoms be motinų įdedami nukleusai su atsarginėmis motinomis, lizdai gerai apšiltinami iš viršaus ir iš šonų. Bet būna ir taip, kad motiną reikia įleisti vieną, be jos bičių. Tada iš šeimos be motinos lizdo vidurio imamas rėmas, tirštai aptūptas bičių, jis prinešamas prie nukleuso, iš kurio planuojama imti motiną.
Nukleuse motina sugaunama ir paleidžiama ant atnešto korio tarp kur yra tuščių akelių, ir čia pat uždengiama gaubtuvėliu, įspaudžiant jo kraštus korį. Rėmas su uždengta motina grąžinamas į avilį be motinos. Jis įdedamas lizdo viduryje. Jeigu motina ima dėti kiaušinius ir ją gerai priėmė bitės, tai po paros gaubtuvėlis nuimamas. O jeigu šeima be motinos sunkiai ištaisoma ir užmuša įleidžiamas motinas, tai įleidžiamoji motina uždaroma į motinos narvelį, kuris įdedamas tarp lizdo vidurinių rėmų. Po dienos narvelio apatinė anga atidaroma ir atsiradusi skylė užtaisoma dirbtiniu koriu. Koryje praduriamos kelios skylutės, šis korys patepamas medumi ir narvelis vėl dedamas tarp rėmų.
Palankiomis sąlygomis bitės pragraužia korį ir motiną išleidžia.
Po 2-3 dienų tikrinama, ar motina pradėjo dėti kiaušinius. Panašiu būdu keičiama ir motina. Tam tikslui surandama sena motina ir 2 valandoms ji uždaroma motinos narvelį, kad suteiktų šiam narveliui savo kvapą. Paskui šį narvelį vietoj senos motinos įleidžiama nauja. Jeigu bitės motiną priima, tai ji panaudojant korį išleidžiama tokiu pat būdu, kaip aukščiau aprašyta.
Balandžio mėnesį motinos duodamos tik motinų neturinčioms šeimoms, kurioms reikia padėti. Vertingos motinos duodamos arba nepilnavertės naujomis keičiamos paprastai vasarą 7-12 dienų iki didžiojo medunešio arba jam pasibaigus. Kiekvienas patyręs bitininkas žino savo metodus motinai įleisti šeimą. Todėl mūsų pateiktų metodų nebūtina laikytis.
Per mėnesį po pirmojo apsiskraidymo senos bitės, kurios peržiemojo, laipsniškai išmiršta, jų [the_ad id=”2059″]vietą užima jaunos. Esant geroms sąlygoms avilyje, balandžio pabaigoje motina per parą padeda 500-800 kiaušinių. Apytikriai po trijų savaičių iš jų išsirita jaunos bitės. Todėl bitininkai pavasarį, bičių šeimai vystantis plečia lizdus aviliuose, daro magazinus su dirbtiniais koriais ir naujais koriais, kiekvieną avilį įdedami 3-4 laisvi rėmai su koriais, neaptūptais šiuos rėmus bitės krauna medų ir bičių duoną. Paskui jie išimami ir laikomi sandėlyje, o kitais metais įdedami į avilius bitėms papildomai maitinti.
Laiku išplėtus lizdus, kiekvienoje šeimoje iki didžiojo medunešio pradžios avilyje būna 40-50 tūkstančių įvairaus amžiaus bičių ir daug uždengtų perų ir susilpnėja spietimo instinktas. Tokios šeimos per didįjį medunešį kasdien suneša avilį 2-3 kg geros kokybės medaus. Patyrę bitininkai mėgėjai lizdus plečia atsargiai, kad neatšaldytų bičių. Iš pradžių į kiekvieną avilį įdeda po vieną rėmą, o didėjant bičių skaičiui šeimoje — po du tris rėmus. Du iš jų įdedami šonuose, o vienas viduryje, šalia uždengtų perų.
Bitės pavasarį gerai vystosi, jeigu kartu su papildomu maistu jos gali ir pačios lengvai rinkti ir nešti į avilį šviežią nektarą ir žiedadulkes. Todėl avilius detaliai apžiūrėjus ir juos šiek “tiek paremontavus, esant pirmai galimybei bityną reikia vežti į pavasarinio medaus rinkimo vietas — karklynus. Kuo arčiau bitės yra prie medingųjų augalų, tuo daugiau jos surenka nektaro ir šviežių žiedadulkių. Laisvu laiku balandžio mėnesį bityne ir netoli nuo jo laisvose vietose sodinami medingieji medžiai ir krūmai, naikinami skruzdėlynai ir širšių lizdai, dirbami kiti neoperatyviniai darbai.
Bitininkui verta žinoti.
Kada pražysta medingieji augalai?
Medingieji augalai kiekvienais metais pradeda žydėti skirtingu laiku. Tačiau ilgalaikių meteorologinių stebėjimų duomenimis, jie kasmet pražysta griežtu fenologiniu nuoseklumu, tai yra po tam tikro dienų skaičiaus. Sužinoję, kada pražydo šalpusnis, ir pridėję tam tikrą dienų skaičių, galime nustatyti, kada pražydės ir kiti medingieji augalai.
Lazdynas po 5 dienų Gluosnis ir pienė po 21 dienos Svėrė ir žiognagė po 26 dienų Pievinis dobilas po 28 dienų Vyšnia, kriaušė, slyva po 29 dienų. Geltonoji akacija ir baltasis dobilas po 30 dienų Obelis po 30 dienų Dirvinis ridikas po 44 dienų Rausvasis dobilas po 47 dienų Avietė ir rugiagėlė po 50 dienų Esparcetas po 55 dienų Liucerna po 62 dienų Barkūnas po 63 dienų Pievinė bajorė po 68 dienų Liepa po 75 dienų
[the_ad id=”2062″]