Serbentų ligos ir apsauga

Mūsų krašte serbentai prastokai dera, nes dažnai serbentynai būna apleisti, piktžolėti, juose daug ligų, kenkėjų, krūmai greitai pasensta. Ekonomiškai apsimoka tik intensyvi uogininkystė. Jau sodinant, verta žinoti serbentų atsparumą ligoms. Nustačius ligą ir kenkėjus, žinant jų biologijos ypatumus, galima parinkti veiksmingą apsaugos priemonių sistemą. Efektyvi integruota apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių yra viena svarbiausių grandžių serbentų agrotechnikoje.

Serbentų miltligę (agrastų valktį) sukelia agrastinis valkčiagrybis (Sphaerotheca mors- uvae (Sschw) Berk. et Curt.). Tai labai išplitusi agrastų, juodųjų, rečiau raudonųjų bei auksuotojų, serbentų liga. Lietuvoje ypač žalinga versliniuose serbentynuose, jeigu uogos skinamos kombainais. Uogos būna užterštos padžiūvusių ūglių gabaliukais, jos netinka perdirbti. Jude Artėjant vasaros viduriui, ant serbentų, agrastų, jaunų lapų, ūglių, kotelių ir uogų pasirodo balta voratinkliška grybiena. Sendama ji sutankėja, paruduoja, pasidaro panaši į veltinį. Agrastų daugiausia serga uogos ir ūgliai, serbentų – ūgliai ir jauni lapeliai. Sergantys lapai susisuka (serbentų ne visada) ir nukrinta, ūgliai deformuojasi, žiemą nušąla. Aptrauktos uogos sutrūkinėja, daug jų nukrinta, o likusios netinka maistui. Liga labai nualina jautrių veislių agrastų ir serbentų krūmus.

Kai kurie jų per keletą metų žūva. Liga labiausiai plinta, kai būna 90-100% santykinė oro drėgmė ir 17-27°C šilumos. Pastaraisiais metais šia liga daugiau serga juodieji serbentai. zur Grybas žiemoja nukritusiuose lapuose, uogose, ant sergančių ūglių. Pavasarį užkrečia besiskleidžiančius jaunus lapus ir ūglius. Visiškai atsparių miltligei juodujų serbentų veislių nėra. Atsparesni yra Öjebyn, Titania, Kastyčiai, Gagatai, Brödtorp, Beloruskaja sladkaja, Naslednica, Sejanec Golubki, Zagadka, Vakariai, Ben Sarek, Ben Tirran, Ben More, Ben Conan, Ben Alder, Svyriai. Labai serga Ben Lomond, Čiornyj žemčiug, Joniniai, Roodknop, Minaj Šmyriov, Golubka serbentai.

Apsauga. Veiksminga laiku genėti krūmus ir tręšti subalansuotomis trąšomis. Vešliai augantys, pertręšti azoto trąšomis krūmai serga dar labiau. Neatsparius ligai serbentus būtina papildomai purkšti sisteminiais fungicidais: topazu prieš žydėjimą ir uogas nuskynus. Lenkijoje ir kitose šalyse purškiama 25% nimrodu (2,25 kg/ha) 70% topsinu M (1,5 kg/ha), 50% benleitu (1,5 kg/ha), 40% punču Bis (112 ml/ha), 25% skoru (0,2 l/ha).

Šviesmargę sukelia serbentinis rutulgrybis (Mycosphaerella ribis Lind.). Tai labiausiai paplitusi žalinga serbentų ir agrastų liga. Daugiausiai žalos padaro juodiesiems serbentams ir agrastams, kiek mažiau – raudoniesiems. Pažeidžia lapus, kartais ir uogas, nesumedėjusius ūglius, pumpurus. Ant lapų iš pradžių susiformuoja apvalios ar kampuotos, 2-3mm dydžio, rudos, vėliau šviesėjančios, su neplačiu rudu apvadu dėmės. Ligai plečiantis , dėmės susilieja , jų centras pašviesėja, jame susidaro tamsūs, smulkūs kūneliai – grybo piknidžiai. Juose bręsta sporos, kuriomis grybas plinta vasarą. Sergantys ūglių ir stiebų žievė įdumba, sutrukinėja, primena žaizdeles. Ant uogų susidaro plokšti, smulkūs juodi taškeliai. Pirmieji ligos požymiai pasirodo gegužės pabaigoje, bet labiausiai išplinta vasaros viduryje ir antroje pusėje. Ligą skatina aukšta temperatūra ir drėgmė. uils Ligos sukėlėjas peržiemoja nukritusiuose lapuose, ant sergančių stiebų ir ūglių. Tankiuose, neišgenėtuose, be cheminių apsaugos priemonių krūmuose liga padaro daug nuostolių. Sergantys ūgliai prastai auga, užmezga daug smulkesnes uogas. Labai pažeisti pumpurai neišsiskleidžia, ūgliai dažnai nudžiūsta, o derlius kitais metais du – tris kartus sumažėja. Ypač daug žalos liga padaro drėgnais metais tankiuose, apleistuose serbentynuose.

Šiai ligai atsparių serbentų nėra. Mažiau serga Öjebyn, Goliaf, Titania, Beloruskaja sladkaja, Ben Lomond, vidutiniškai atsparūs – Ben Alder, Ben Conan, Ben More, Ben Sarek, Ben Tirran, Vakariai, neatsparūs Kastyčiai, Joniniai, Gagatai, Svyriai serbentai.

Apsauga. Fungicidais purkšti 3-4 kartus per vegetaciją: prieš žydėjimą, po žydėjimo ir 1-2 kartus nuskynus uogas. Be Lietuvoje registruotų 70% efektoriaus (1 kg/ha), 50% kandito (0,2 kg/ha), 10% topazo (0,5 kg/ha), užsienyje dar purškiama 70% ditanu (3,0 kg/ha), 25% skoru (0,2 kg/ha), 40% punču bis (112 ml/ha).

Degulius sukelia serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb.), paplitusi visur, kur auginami baltieji, raudonieji, juodieji serbentai ir agrastai. Lietuvoje dažna. Serga lapai, lapkočiai, jauni ūgliai, vaiskočiai bei uogos. Ant lapų vasarą atsiranda smulkių, netaisyklingų, tarpusavyje susiliejančių, tamsiai rudų, 1mm dydžio dėmių. Vėliau jų paviršius pasidaro juodai blizgantis, jos padidėja iki 2,5mm. Dar vėliau dėmelių centruose atsiranda smulkių juodų, blizgančių spuogelių, kuriems plyšus, pasiskleidžia konidijos. Jomis grybas plinta per visą vegetaciją. Sporoms plisti padeda lietus ir vabzdžiai, temperatūra didesnės reikšmės neturi. Kai liga smarkiai išplinta, dėmės susilieja, lapai paruduoja, susisuka, nudžiūsta ir nukrinta. Seni lapai apsikrečia greičiau, todėl deguliai plinta ant apatinių lapų. Gali nudžiūti ūgliai ir šakos. Ant sergančių šakų uogos lėtai noksta, būna kietos, neskanios. teie Vasaros antroje pusėje visi sergantys lapai nukrinta, žalios lieka tik ūglių viršūnės su jaunais lapeliais. Tokie krūmai nusilpsta, sumažėja jų atsparumas šalčiui.

Drėgnais metais, kai liga smarkiai išplinta, galima netekti 50-80% derliaus. Liga ypač kenkia tankiuose, blogai vėdinamuose plotuose. Sodybiniuose sklypuose serga visi senesni, po medžiais augantys krūmai. Liga mažiau žalinga sausą, karštą vasarą. isie Visiškai atsparių deguliams serbentų nėra. Mažai serga Beloruskaja sladkaja, Öjebyn, Titania, Kastyčiai, Ben Lomond, neatsparūs Joniniai, Gagatai, Svyriai, Čiornyj Žemčiug, Minaj Smyriov serbentai. Visų kitų Lietuvoje auginamų veislių serbentai ligai vidutiniškai atsparūs. is Apsa u g a. Purkšti fungicidais kaip nuo šviesmargės.

Serbentų viksvinės rūdys. Ligą sukelia serbentinė viksvų rūdė (Puccinia ribesii-caricis Kleb.)Tai labai paplitusi liga, kai kuriuose rajonuose ypač žalinga. Pažeidžia lapus, užuomazgas, žiedus, vaiskočius, ir net jaunus žalius agrastų bei serbentų ūglius, vėliau – uogų užuomazgas. 2 Grybo bazidiosporomis uogakrūmiai apsikrečia daugiausiai žydėdami.

Viršutinėje lapų pusėje ir ant kitų užsikrėtusių augalo dalių atsiranda rausvai rudų ar geltonai oranžinių dėmių. Jose galima įžiūrėti tamsius taškučius. Vėliau jos iškyla ir virsta akytais spuogais. Netrukus apatinėje lapų pusėje ir ant kitų sergančių augalo dalių susiformuoja smulkiai korėti, oranžiniai ecidžių telkiniai, panašūs į geltonas pagalvėles su įdubimais. Juose subręsta daugybė sporų, kurios užkrečia viksvas. Ant serbentų ir agrastų ligų sukėlėjo sporos per sezoną išsivysto tik kartą , pirmoje vegetacijos pusėje. Sergantys lapai deformuojasi, nudžiūsta ir nukrinta. Uogos susitraukia, netinka maistui, nubyra. Antroje vasaros pusėje ligos požymiai ne tokie ryškūs.

( Ligos sukėlėjas toliau vystosi ant viksvų, peržiemoja, o pavasarį apkrečia serbentus ir agrastus. Ligą plisti skatina drėgnas oras pavasarį. Vidutiniškai kasmet liga pažeidžia 10-15%, o ypač drėgną ir šiltą pavasarį– 40-60% raudonųjų bei juodujų serbentų užuomazgų.

Atsparių serbentų nėra. Mažai serga Beloruskaja Sladkaja, Zagadka, Roodknop, Svyriai, Čiornyj žemčiug, Titania, Vakariai, ypač serga Öjebyn, Ben Lomond, Triton serbentai. 30 Apsauga. Neatsparių veislių serbentus tuojau po žydėjimo ir dar po dviejų savaičių purkšti fungicidu kanditu. Kiti fungicidai irgi slopina ligos vystymąsi. Lenkijoje ir kitose šalyse purškiama sisteminiais fungicidais: 5% bailetonu (1,5 kg/ha), 40% punču Bis (112 ml/ha), 25% skoru (0,2 l/ha) bei kontaktiniu 70% ditanu DG (3,0-4,5 kg/ha).

Veimutrūdė labiausiai pažeidžia juoduosius serbentus, tačiau kartais aptinkama ir ant agrastų bei kitų rūšių serbentų. Ligą sukelia serbentinė veimutrūdė (Cronartium ribicola J. C. Fischer). Pažeidžia tik lapus. Apie vidurvasarį viršutinėje lapo pusėje susiformuoja geltonos, nelygiai išsidėsčiusios dėmės. Apatinėje lapo pusėje formuojasi smulkios, oranžinės, plyštančios pūslelės – tai grybo uredosorai. Jas oro srovės nuneša ant kitų serbentų lapų. Netrukus uredosorų vietoje išauga pilkšvi, ruduojantys šereliai. Rudenį jie uždengia visą apatinę lapų pusę. Labai sergantys lapai paruduoja ir nukrinta. Vasarą sporoms plisti labai palankus drėgnas ir šiltas oras. Šios sporos rudenį užkrečia veimutines ir kitas penkiaspygles pušis, padaro nemažai žalos. Pavasarį nuo pušų sporos užkrečia serbentus. Sergantys lapai nukrinta 1-1,5mėn. anksčiau, todėl kitiems metams nesusiformuoja žiediniai pumpurai, krūmai būna neatsparūs šalčiams. Veimutrūdei atsparių serbentų nėra. suggs

Apsaugos priemonės tokios pačios kaip nuo viksvinių rūdžių.

Kekerinio puvinio sukėlėjas – pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers.). Šia liga serga įvairūs augalai. Vėsiomis lietingomis vasaromis suserga serbentų ir agrastų lapai, bet didesnės žalos nebūna. Ant lapų atsiranda apskritų arba netaisyklingų, rudų pūvančio audinio dėmių. Smarkiai ligos apimti lapai gali nudžiūti. Kitos augalo dalys serga panašiai kaip ir lapai. Šia liga serbentai suserga, kai susidaro nepalankios sąlygos: per vėsu ir drėgna, trūksta mikroelementų, pavėsis.

Apsauga. Visi fungicidai slopina ligą. Lenkijoje ir kitose šalyse dar purškiama 50% euparenu M (2,0 kg/ha), 50% sumileksu (1,5 kg/ha).

Raudonspuogę sukelia paprastasis raudonspuogis grybas (Nectria cinnabarina (Tode) Fr. Tubercularia vulgaris Tode ex Fr.). Tai labai paplitusi lapuočių medžių bei krūmų liga. Lietuvoje daugiausiai žalos padaro po šaltų žiemų. Serga serbentų stiebai, šakos ir jauni ūgliai. Sukėlėjas į augalą patenka tik per negyvas, žaizdotas ar apšalusias vietas. Iš negyvos žievės bei medienos grybiena įsiskverbia į vandens indus ir juos užkemša. Grybo toksinės medžiagos numarina gyvus audinius, parazitas greitai plinta, o apimtos augalo dalys nudžiūsta. Į išdžiūvusios žievės paviršių pavasarį prasiveržia nedideli oranžiniai spuogeliai, kurių paviršiuje būna grybo sporos. Jos padengtos lipnia medžiaga, todėl jas daugiausia platina vabzdžiai ir lietus.

Grybas žiemoja pažeistoje medienoje.

Apsauga. Efektyviausia išgenėti visas sergančias, aplaužytas, pašalusias šakas ir jaunus ūglius. Fungicidai, sumažina ligos plitimą.

Žiedų pilnavidurė – viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių juodųjų serbentų ligų, kurią sukelia virusas. Žiedų pilnavidurės požymių galima pastebėti bet kuriuo vegetacijos metu, tačiau jie ryškiausi, kai serbentai baigia žydėti. Vasaros pradžioje sergančių krūmų šakos ima džiūti, iš apačios auga daugybė atžalų. Pažeistų šakų lapai būna smulkesni už normalius, ištįsę, triskiaučiai. Šakos nudžiūsta, ant jų lieka kaboti parudavę lapai bei žiedų kekės. Žiedai būna pilnaviduriai, rausvai violetiniai. Uogos neužsimezga. Kartais šakos pradeda džiūti jau su užmegztomis uogomis. Sergantys krūmai per keletą metų žūsta. Sukėlėjas žiemoja sergančiame augale. zu Liga plinta su sodmenimis, ją platina pumpurinės erkutės. Kontaktiniu būdu (susiglaudus lapams, šaknims, genint) liga nepersiduoda. Užsikrėtus ligos požymiai gali pasirodyti po 1-3m. Vegetacijos metu ligą platina erkutės ir amarai.

Apsauga. Sodinti tik sveikus sodmenis iš aprobuoto medelyno. Vegetacijos metu neleisti plisti pumpurinėms erkutėms, amarams. 

Tarpgyslinę mozaiką – žaliają juodujų serbentų šlakuotę sukelia agurkų virusas (Cucumis virus 1). Šis sukėlėjas pažeidžia įvairius augalus, ypač šiltnamyje auginamus agurkus. Ant serbentų lapų, dažniausiai prie storųjų gyslų, atsiranda šviesiai žalių matinių dėmių. Jos ypač gerai matosi, kai į lapą žiūrima prieš šviesą. Serbentų krūmai menkiau dera. Virusą platina amarai, liga persiduoda dauginant serbentus.

Apsauga. Serbentyną veisti tik sveikais sodmenimis, vegetacijos metu purkšti insekticidais nuo amarų.

Geltonoji mozaika daugiausiai paplitusi Anglijoje ir kitose Europos šalyse, tačiau jau aptinkama ir Lietuvos serbentynuose. Prie pagrindinės ir smulkesnių lapų gyslų pagelsta siauri ruoželiai, vėliau nepageltusios dalys būna tamsiai žalios. Liga persiduoda genint. V

Mažiau paplitusi raudonųjų serbentų mozaika.

Raudonieji serbentai dažnai serga neparazitine liga – lapų kraštų parudavimu (sukėlėjas nežinomas). Kai kurie autoriai teigia, kad liga neplinta, jeigu serbentai gausiai tręšiami kalio trąšomis.

Related Post