Gegužė daržininkui mėgėjui lauke — pagrindinių darbų mėnuo. Net į šiauriausius respublikos rajonus ateina pavasaris, ateina laikas įdirbti žemę, sodinti ankstyvųjų ir vėlyvųjų daržovių daigus į lauką, sėti sėklas. Mėnesio pirmomis dienomis, jeigu tai nepadaryta balandžio pabaigoje, sėjami ridikėliai, morkos, svogūnai, salotos, petražolės, špinatai, krapai, žirniai ir kitos šalčiui atsparios daržovės, po plėvelinėmis priedangomis sodinami agurkų daigai.
Jeigu daigintų ankstyvųjų bulvių nepavyko pasodinti į lauką balandžio mėnesi, tai jos nedelsiant sodinamos gegužės pradžioje. Apytikriai nuo gegužės 10 iki. 18 dienos, kai dirva gerai įšyla, ji patręšiama perpuvusiu mėšlu, kompostu arba kitomis trąšomis, perkasama ir sėjami valgomieji burokėliai, sodinami ankstyvųjų veislių gūžinių baltųjų ir kitų rūšių kopūstų daigai.
Tuo pačiu laiku plėvelinėse priedangose sodinami pomidorų daigai. Tokiose priedangose auginami tik ankstyvųjų veislių pomidorai. Tiesa, visą mineralinių trąšų dozę rekomenduojarna išbarstyti prieš pavasarinį dirvos dirbimą, nesižavėti didelėmis azoto dozėmis. Daigus priedangose sodinti į palietas skyles kai žemė pakankamai įšyla. Pomidorai laistomi tik saulėje pašildytu vandeniu, vidutiniškai, kad žemė nebūtų per šlapia ir nesutriktų jos aeracija. Temperatūra priedangoje turi būti ne aukštesnė kaip 25°, o vaisiams bręstant 30° šilumos, oro drėgnumas — 65-70% . Augalai formuojami 1-2 stiebais paliekant 4-5 kekes, nereikalingi pažastiniai ūgliai nugnaibomi paliekant 1,5-2 cm stuobrelį. Tai trukdo augti naujiems pažastiniams ūgliams iš tų pačių lapų pažastų. Stiebo viršūnė taip pat nugnybama, paliekant virš kekės 3— 4 lapus. Šiuo laiku rętinamos ir papildomai tręšiamos prieš žiemą pasėtos morkos ir kiti šakniavaisiai, taip pat svogūnai, česnakai.
Kaupiami ir papildomai tręšiami balandžio mėnesi arba gegužės pradžioje pasodinti gūžinių baltųjų, žiedinių ir kitų rūšių kopūstų daigai. Gegužės viduryje i lauką sodinami salierų daigai. Anksčiau pasodinti salierai gali išleisti žiedynkočius. Daržoves galima auginti ir sodo tarpueiliuose, jeigu medžiai ir krūmai dar jauni ir praleidžia pakankamai šviesos. Tik daržovių negalima sodinti po medžiais. Nepatartina kopūstus, pomidorus ir morkas auginti toje pačioje vietoje po keletą metų iš eilės. Daržovės auginamos lygioje vietoje, bet pomidorai, agurkai, burokėliai geriau auga lysvėse. Ypač tikslinga lysves daryti labai šlapiose dirvose ir kai negiliai slūgso gruntinis vanduo.
Agurkai, pomidorai, aguročiai, moliūgai, patisonai, baklažanai, pipirai ir net pupelės nepakelia šalčio. Todėl jie sėjami ir sodinami lauką, kai praeina šalnų pavojus, gegužės antroje pusėje, kai dirva gerai įšyla ir pastoviai laiko šilumą. Tada reikia laikyti paruoštas augalų apsaugos nuo šalnų priemones — popierinius gaubtuvėlius, plėvelę, vandenį ir jo purkštukus. Gerai galima apsaugoti nuo šalčio agurkus ir pomidorus, pasėtus arba pasodintus i savotišką inspektą po plėvele. Tam tikslui lysvės viduryje per visą jos ilgį iškasamas 30 cm gylio ir tokio pat pločio griovelis, jį pridedama šviežio mėšlo ir ant jo per visą lysvės plotį (80-90 cm) užpilamas 20 cm storio pūdinio sluoksnis. Lysvės kraštuose sodinama arba sėjama po vieną eilę (o iš viso dvi) agurkų arba pomidorų. Tokia lysvė ruošiama ir pridengiama plėvele ant karkaso trys dienos prieš sėjant sėklas arba sodinant daigus. Šiuo laiku sodinami lauką agurkų, pomidorų, aguročių, patisonų, baklažanų ir kitų šilumamėgių daržovių daigai, kurių sėklos buvo pasėtos balandžio mėnesį šiltuose arba saulėtuose inspektuose arba dėžutėse kambariuose.
Auginamas daržoves labai svarbu tinkamai laistyti ir laiku purenti dirvą. Laistyti reikia taip, kad vanduo nenutekėtų ir nesudarytų balų, o laipsniškai susigertų žemę ir prieitų iki šaknų. Lengvos dirvos purenamos kitą rytą po laistymo, o sunkios — antrą arba trečią dieną. Vanduo šildomas kubiluose arba statinėse saulėje per dieną. Salotos ir pomidorai laistomi ne lietinant, o vageles, kurios paskui užberiamos sausa dirva. Svogūngų, agurkų, žalumyninių daržovių laistymo periodiškumas yra 3-5 dienos, ko-pūstų, ropių — 5-7 dienos, kitų daržovių — 7-12 dienų.
Derantys pomidorai, pipirai, baklažanai, gūžes sukantys kopūstai, šakniavaisius auginantys burokėliai, morkos, griežčiai laistomi dažniau. Daugumai daržovių dirvos drėgnumas turi būti 80-85% dirvožemio drėgmės imlumo. Norint nustatyti, ar reikia laistyti, reikia iš tam tikro gylio paimti saują žemės ir ją suspausti. Jeigu priesmėlio dirvožemis nesuspaudžiamas gumulą, laistyti reikia. Gumulas iš priemolio dirvožemio tada subyra nespaudžiamas, o sunkaus priemolio gumulas subyra spaudžiamas. Karštomis dienomis gaivinantis laistymas ypač naudingas kopūstams ir agurkams. Plėvelinėse priedangose augalai laistomi rečiau, bet vėdinami dažniau. Derlingose dirvose, taip pat iš rudens arba pavasarį organinėmis trąšomis gerai įtręštose dirvose augalų papildomai tręšti nereikia. Tačiau esant šaltiems orams daržovės auga lėčiau ir jas reikia tręšti papildomai. Tada žalumyninės daržovės, svogūnai ir ko-pūstai papildomai tręšiami amonio salietra (50 g) arba karbamidu (30 g i kibirą vandens). Silpnai augantys agurkai ir pomidorai papildomai tręšiami tokiomis pačiomis azoto dozėmis, bet jeigu jie gerai patręšti fosforu ir kaliu.
Kai labai trūksta fosforo, pomidorų lapų kraštai apdžiūsta, o kai trūksta kalio kraštai ruduoja. Pomidorų lapai tada gelsta tarp gyslų, o gyslos darosi žalios (skirtingai nuo azoto trūkumo). Nelaukiant požymių augalai papildomai tręšiami superfosfatu (60 g) ir kalio chloridu (20 g į kibirą vandens). Papildomai tręšiant burokėlius i šį tirpalą dar įberiama 20 g valgomosios druskos, dėl to pagerėja burokėlių skonis. Papildomam tręšimui, jei galima, naudojamos srutos, karvių išmatos, paukščių išmatos, atskiestos 10— 15 kartų vandeniu..
Gegužės pabaigoje baigiamos sodinti vėlyvosios bulvės ir toliau prižiūrimi ankstyvųjų bulvių[the_ad id=”2059″] daigai. Norint, kad užaugtų daugiau stolonų su gumbais ir apsaugoti bulves nuo šalnų, tik išlindę daigai visiškai užpilami drėgna dirva. Po 5-6 dienų daigai vėl užpilami, o dar po 6 dienų jie apkaupiami, bet neužpilami. Kaupiama 2-3 kartus per vegetaciją, o po kiek-vieno lietaus purenami tarpueiliai. Kai bulvienojai silpnai auga ir vystosi, tręšiama azoto trąšomis (30 g karbamido arba 50 g amonio salietros i kibirą vandens). Ir šiuo tirpalu palaistoma 10 augalų. Kai geltonuoja arba susisuka lapai, bulves geriausia tręšti medžio pelenais (2 stiklinės į kibirą vandens). Ir sunaudoti šį tirpalą 10 augalų. Baisiausia rykštė šilumamėgėms kultūroms gegužės mėnesį ir birželio pradžioje Lietuvoje yra šalnos, kurios šiuo laiku tuo ir apmaudžios, kad būna esant palyginti aukštoms vidutinėms paros temperatūroms (10° ir aukštesnės), kai puikiai auga visokios daržovės, bet per 1-2 naktis šaltis gali jas visiškai pražudyti. Kad taip neatsitiktų, taikomas dūmijimas, įvairios priedangos, purškimas. Laužus kurti geriausia nevėjuotą dieną. Tam tikslui iš anksto paruošiamos 0,5-0,7 m3 sausų durpių, pjuvenų, žabų krūvos. Jos kraunamos kas 8-10 m viena nuo kitos.
Kai temperatūra nukrinta žemiau kaip 3-4° šilumos ir laukiama, kad ji toliau kris, krūvos uždegamos. Į jų vidų dedamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, o iš lauko, kad labiau rūktų, drėgnos medžiagos. Augalai uždengiami dembliais, maišais, o nedideliuose plotuose net laikraštiniais arba plėveliniais gaubtuvėliais. Jeigu augalai nedideli, tai jie apkaupiami žemėmis, o po šalnų žemė nužarstoma. Efektyvus būdas yra lietinimas. Tada dirva ir augalai su vandeniu gauna papildomos šilumos. Vanduo dėl mažo šilumos atidavimo ir didelės šiluminės talpos šalnų laikotarpiu turi teigiamą temperatūrą. Kuo dirva drėgnesnė, tuo didesnė jos šiluminė talpa, vadinasi, ji daugiau šilumos sukaupia dieną.
Dirvožemio šilumos laidumas drėgnumui didėjant padidėja 3-5 kartus. Lietinimui išeikvojant 0,5-2 m3 vandens 100 m2 ir lietinant vakare, augalus galima apsaugoti nuo trumpalaikio temperatūros kritimo dirvos paviršiuje iki —2°. Kai šalnos būna stipresnės ir ilgesnės, lietinti reikia ir naktį. Gegužės mėnesį kryžmažiedžiams augalams kenkia kryžmažiedinės spragės. Nuo jų augalai sistemingai dulkinami tabako dulkėmis, sumaišytomis su pelenais arba gesintomis kalkėmis (1:1). Žydint vyšnioms skraido kopūstinė ir svogūninė musės. Kad jos nepadarytų žalos, aplink kopūstus pabarstoma tabako dulkių su pelenais arba smėliu (1:1) ir naftalino su smėliu arba pelenais (1:5). Šios priemonės barstomos išilgai svogūnų ir česnakų eilių. Nuo apžiūrimų augalų nubraukiami musių kiaušiniai, o iš apatinės kopūstų lapų pusės nurenkami ir sunaikinami kandžių kiaušiniai ir vikšrai. Kopūstai apdulkinami pelenais. Tie, kas pomidorus augina balkone, gegužės pirmomis dienomis dėžutes (60 cm ilgio, 18 cm pločio ir 10-cm gylio) pripila šiltos žemės, sudeda jas ant suolelio prie namo sienos ir ten sodina pomidorų daigus.
Dėžutėje sodinami 3-4 augalai. Vieną kartą per septynias dienas pomidorai laistomi daržovėms skirto mišinio tirpalu (vienas valgomasis šaukštas i kibirą). Kai krūme susiformuoja 4-5 kekės, viršūnė nugnybama. Sėklos daigams sėjamos į dėžutes kambaryje kovo pradžioje ir auginami taip, kaip ir šiltnamiams ir auginti lauke.
Gegužės pabaigoje į lysves sėjami visų rūšių kopūstai, auginami ne daigais.
Šiltadaržyje. Šiltnamiuose toliau prižiūrimi agurkai ir pomidorai. Tie, kurie turi žieminius šiltnamėlius, gegužės mėnesį skina subrendusius pomidorus, agurkus. Šiltnamių laisvose vietose auginami ridikėliai, salotos, svogūnai laiškams. Inspektuose, kuriuose augo įvairių rūšių kopūstų daigai, sodinami agurkai visai vasarai. Prižiūrimi agurkų daigai, skirti antrai ir trečiai inspektų rotacijai, pomidorų, baklažanų, aguročių ir moliūgų daigai, kurie bus auginami lauke. Jei inspektuose yra vietos, gegužės pradžioje juose į nuolatinę vietą sodinami ir pomidorų daigai, kurie buvo pasėti kovo mėnesį. Maitinimo plotas pomidorams nustatomas 40X30 cm, formuojami dviem trim stiebais. Gegužės mėnesi inspektuose baigiami auginti žiedinių kopūstų daigai antram sodinimui. Inspektai sistemingai vėdinami, daigai ruošiami sodinti. Prižiūrimi daigai (vėlyvųjų kopūstų) ir daržovės, kurios augina-mos šiltlysvėse ir visų rūšių priedangose.
Naudinga žinoti
Daržininkui. Visi mes pripratę matyti vienamečius pomidorus, mažai kas tiki, kad yra ir daugiamečių. Jų, pasirodo, yra. Prie šin pomidorn priskiriami Peru pomidorai. Jie auginami žiemą kambaryje, o vasarą — balkone. Dera ištisus metus. Per 8 skynimus (tiek kartų subręsta per metus) priskinama po 100 pomidorn nuo kiekvieno augalo. Pomidorai apvalūs, raudoni, sveria nuo 40 iki 80 g. Augalai gražūs. Dauginami sėklomis, kurios renkamos tik iš sveikų augalų. Sėklos sėjamos šviežios. Iš tik ką nuskintų subrendusių pomidorn sėklos išimamos kartu su sultimis ir jose laikomos 2— 3 dienas, paskui išplaunamos gryname vandenyje ir džiovinamos. Prieš sėją jos beicuojamos 1-2% kalio permanganato tirpalu 30 minučių. Augalus galima dau-ginti ir pažastiniais ūgliais. Apsiniaukusiomis ir šalto-mis dienomis įnešami į šiltą patalpą ir apšviečiami dienos šviesos lempa. Pomidorams augti dėžutės pri-pilamos geros žemės. Nuskynus vaisius, augalai papil-domai tręšiami daržovėms skirtu mišiniu, o žydintys apipurškiami silpnu kalio permanganato arba boro rūgšties tirpalu. Paprastai kiekvienas augalas augina-mas medinėje 3-4 litrų talpos dėžutėje. Iki derėjimo augalai kartą per savaitę papildomai tręšiami visomis mineralinėmis trąšomis (1 litre vandens ištirpinama 6 g azoto, 15 g fosforo ir 12 g kalio trąšų). Pirmasis derlius subręsta po 80-100 dienų nuo daigų pasiro-dymo, o paskui kas 1,5 mėnesio penkerius metus.