Ką ir kaip daryti daržininkui?
Gruodžio mėnesį, kaip jau buvo sakyta anksčiau, būna trumpiausios dienos, viskas užklota sniegu, daržovin lauke nėra. Atrodytų, kad ir rūpesčių daržininkas neturi. Bet tai toli gražu ne taip. Juk daugelis daržininkų mėgėjų daržoves augina ne tik lauke, bet ir kambariuose, nedideliuose šiltnamiuose, pritaikytose patalpose. Jiems savi rūpesčiai. Yra daržininkų, kurie metais augina daržoves savo sodybiniuose arba vasarviečių sklypuose, o yra ir tokių, kurie tik pradėjo dirbti įdomų darbą. Kiekvieno savi tikslai, savi uždaviniai. Bet visiems daržininkams gruodžio mėnesį yra daug darbo. Tiems, kurie daržininkyste užsiima pirmus metus, naudinga kas mėnesi daryti įrašus sklypo istorijos knygoje, gruodžio mėnesį susumuoti per metus nudirbto darbo rezultatus, išaiškinti geriausias ir derlingiausias daržovių, bulvių veisles, atkreipti dėmesį agrotechnikos priemones, kurios buvo taikomos pernai, nustatyti jų naudą būsimam derliui.
Pradedantys daržininkai turi nuspręsti, ar jie daržoves augins tik lysvėse arba kambaryje, rūsyje. Pastaruoju atveju jie turi pasirūpinti maitinamųjų puodelių, popierinių vazonėlių, dėžučių žalumyninėms daržovėms ir daigams auginti. Tie, kurie daržoves augina individualiuose žieminiuose šiltnamiuose arba tam tikslui pritaikytose patalpose, turi nuspręsti, ar jie gali pakeisti gruntą. Kai grunto pakeisti neįmanoma, jį kasmet reikia patręšti 250-300 kg perpuvusio mėšlo ir į 10 m2 šiltnamio ploto išbarstyti iki 1 kg mineralinių trąšų. Nekeičiamame grunte auginamus agurkus, o neretai ir pipirus, .baklažanus, salotas, krapus pažeidžia galinė nematoda. Be to, po petražolių, pastarnokų ir salierų gruntas kartais užsikrečia sklerotiniu puviniu – pavojinga agurkų liga. Siekdami mažinti kenkėjų ir daromą žalą, patyrę daržininkai kaip priešsėlį agurkams augina svogūnus laiškams, pomidorus. Po šių priešsėlių kartą per dvejus metus dirvą dezinfekuoja karbationu.
Į 10 l pilama 20 g karbotiono ir šiuo tirpalu dirva palaistoma iš laistytuvo. Palaistytas gruntas kruopščiai perkasamas ir gausiai paliejamas grynu vandeniu. Po 20-25 dienų dirva netenka toksiškumo ir tinka agurkams, pomidorams sėti. Šį darbą reikia padaryti gruodžio paskutinį dešimtadienį — tinkamiausiu laiku agurkų sėkloms sėti daigams auginti, kurie bus sodinami į šiltnamius. Šiltnaminių ir kitų veislių agurkų sėklos prieš sėją ruošiamos kaip nurodyta skyriuje „Kaip ir kur auginti agurkus?” Jas geriau sėti į puodelius, kubelius, vazonėlius po dvi sudaigintas sėklas, kad mažiau būtų pažeidžiamos šaknys persodinant. Norint užauginti sveikus gerus daigus, pirmą savaitę oro temperatūra dieną turi būti 18-19°, naktį — 14-15° šilumos.
Pasirodžius daigams, temperatūra dieną pakeliama iki 25-26°, naktį — 22-23°. Jeigu lapkričio mėnesį laisvuose stelažuose buvo pasodinti svogūnai laiškams, salierai ir petražolės žalumynams, tai gruodžio mėnesį jie reikiamai prižiūrimi. Tie, kurie šiltnamyje gruntą keičia kasmet ir jis paruoštas dar vasarą, turi daryti dirvos mišinį kopūstams, pomidorams, salotoms, agurkams. Kopūstams, pomidorams, salotoms du kibirus puvenų įpilama pusė kibiro velėninės žemės ir pusė kibiro smėlio, kruopščiai sumaišoma. Jeigu mišinys skirtas kopūstams, tai į kibirą mišinio, norint sumažinti jo rūgštumą, rekomenduojama įdėti stiklinę gesintų kalkių arba įpilti dvi stiklines medžio pelenų. Pomidorams mišinį galima ruošti iš puvenų ir durpių santykiu 1:1, o paskui 1 kiekvieną kibirą mišinio įberti keturias degtukų dėžutes superfosfato ir pus-antros dėžutės kalio sulfato. Vietoj mineralinių trąšų į kibirą mišinio galima įpilti tris stiklines medžio pelenų. Agurkų daigams mišinį galima ruošti iš velėninės žemės ir puvenų santykiu 1:1, į kibirą mišinio pilama stiklinė medžio pelenų. Paruoštą mišinį galima naudoti ne tik šiltnamių gruntui, dėžutėms pripilti, bet ir gaminti puodeliams, skirtiems daigams pikuoti.
Be šių darbų, iš šiltnamių reikia kruopščiai išvalyti augalų likučius, dezinfekuoti patalpą, dėžutes ir kitą inventorių, siekiant sunaikinti galimus ligų ir kenkėjų židinius. Gruodžio mėnesį daržininkai turi daug ir bendrų darbų.
Pagrindinis — reikia nuspręsti, kokius augalus auginsite, ar pakanka sėklos, nupirkti trūkstamą, patikrinti daigumą (žr. patarimus daržininkui vasario mėnesį).
Kai daigumas normalus, 10 m2 reikia tiek sėklų:
- gūžinių baltųjų, gūžinių raudonųjų, briuselinių ir garbanotųjų (Savojos) kopūstų — 2 g,
- žiedinių kopūstų — 1,5 g,
- ropinių kopūstų — 3 g,
- ropinių svogūnų sėjinukams — 80-100 g,
- laiškams — 20-30 g,
- ropelėms 8-10 g,
- morkų — 5-6 g,
- agurkų — 6-8 g,
- pastarnokų — 5-6 g,
- pipirų — 2-3 g,
- petražolių — 8-10 g,
- pomidorų — 2-3 g,
- rabarbarų — 4-5 g,
- ridikų — 4-6 g,
- ropių — 2 g,
- ridikėlių — 20-25 g,
- lapinių salotų — 3-6 g,
- gūžinių salotų — 1-2 g,
- valgomųjų burokėlių — 10-12 g,
- salierų — 0,8-1 g,
- moliūgų — 3-4 g,
- krapų — 40-70 g,
- pupelių — 100-140 g,
- špinatų — 40-60 g,
- rūgštynių — 6-8 g,
- česnakų — 500— 800 g.
Be to, reikia žinoti, kad sėklų daigumas daug priklauso nuo to, kiek metų jos laikomos. [the_ad id=”2059″]Svogūnų, morkų, salotų, špinatų, krapų ir kitų žalumyninių daržovių sėklos daigios būna iki trejų ketverių metų, kopūstų — 4-5 metus, agurkų — 7-8 metus, ankštinių, moliūginių daržovių ir pomidorų — 5-7 metus. Salierų, petražolių ir rabarbarų sėklos nedaigios pasi-daro po metui dvejų. Toks daržovių sėklų daigumas išlieka tik tada, kai jų drėgnumas būna 14-16% ir jos laikomos 14-16° temperatūroje ir oro drėgnumas būna ne didesnis kaip 75% . Tai visų daržovių (išskyrus agurkus) geriau sėti šviežias sėklas, gautas pernai.
Gruodžio mėnesį įsigyjamos ne tik trūkstamos sėklos, bet leisti naudoti sodybiniuose sklypuose nuodingieji chemikalai, sintetinė plėvelė nedidelėms tunelinėms priedangoms, rankinis daržo inventorius. O jeigu pernai įsigyta plėvelė dar nesuplyšo, tai ji ruošiama naudoti. Inventorius perkamas tik tas, kurio reikia, ir sugedusiam pakeisti. Daroma viskas, kad kiekvienam dirbančiam darže žmogui būtų gerai pritaikytas, lygus, atitinkantis jo ūgį kotas vienam ar kitam instrumentui, kad kastuvas ir kauptukas būtų gėrai paaštrinti. Tada ir lengviau, ir patogiau dirbti.
Šiltomis dienomis gaminamos šiaudų pynės inspektams uždengti, taisomas inventorius. Negalima užmiršti ir to, kad gruodis yra tinkamiausias mėnuo vietinėms trąšoms ir biokurui ruošti. Tinkamiausias inspektams yra arklių mėšlas. Jis gerai įkaista iki 75° temperatūros, kai sluoksnis yra 50 cm storumo ir vienodai dega 70-80 dienų. Kai nėra arklių mėšlo, kaip biokurą galima naudoti galvijų mėšlą, bet jame mažiau yra azoto ir jis labai drėgnas. Karvių mėšlą sumaišius su trupininėmis durpėmis mišinys įkaista iki 50-55° ir laipsniškai vėsdamas, palaiko šilumą apie du mėnesius. Vienam šilto inspekto langui reikia paruošti 1 t mėšlo, pusiau šilto — 0,5 t. Kai naudojamas galvijų mėšlas, kaip priedą jam reikia pasi-ruošti trupininių durpių, kimininių samanų, medžių lapų, pjuvenų, išvalytų miesto šiukšlių. Visų rūšių biokuras laikomas atskirai krūvose pašiūrėje arba daržinėje. Medžių lapai kraunami nedideles krūvas ir uždengiami žemėmis.
Kai yra daug mėšlo, jis kraunamas 2,5-3 m pločio ir iki 1,5 m aukščio krūvą, ilgis neribojamas šalia inspekto. Kad mėšlas neperšaltų, jis uždengiamas 15— 20 cm storio žemių sluoksniu. Per visą žiemą renkami medžių pelenai, paukščių išmatos ir laikomos dėžėse arba statinėse, pastatytose sausoje vietoje. Gruodžio mėnesį taip pat tikrinama, kaip laikosi daržovės ir bulvės, kas vyksta su užkonservuotomis daržovėmis.