Fenofazės birželio mėnesi. Būdinga birželio mėnesiui yra sustiprinto stiebų (ūglių) augimo fenofazė. Vasaros pradžioje augalai išleidžia labai daug lapų, kurie vykdys vandens režimą ir fotosintezę iki vegetacijos pabaigos. Todėl labai svarbu, kad stiebai su lapais augtų greitai ir sutelktai. Šioje fazėje labai veiksmingos yra visos agrotechnikos priemonės, atliktos pavasari (genėjimas, augalų tręšimas, dirvos dirbimas, piktžolių ravėjimas, augalų apsauga nuo šalnų, lapgraužių, erkių, lapų ligų ir pan.). Peržydėjus neapvaisintos užuomazgos nukrinta, o apvaisintos ima smarkiai augti. Ypač greitai auga serbentų, agrastų, vyšnių, trešnių uogos. Birželio pabaigoje prasideda obelų ir kriaušių užsimezgusių vaisių, kurie užaugo iki miškinio riešuto dydžio, fiziologinio kritimo fenofazė, ypač nuo medžių, ant kurių gausiai užmegzta vaisių. To priežastis — užuomazgų skaičius neatitinka medžio maisto ir vandens resursų.
Įsivaizduokite ant medžio 30-40 tūkst. užuomazgų. Jeigu 10 šios veislės obuolių sveria kilo-gramą, tai jeigu ir išsivystytų, tai iki rudens ant medžio kabos 3-4 t vaisių. O ar gali medis išlaikyti tokį krovinį ant savo „pečių”? O ar galės jis tokį skaičių „valgytojų” aprūpinti maisto medžiagomis. Norint apsaugoti, kad pernelyg daug užuomazgų nenubyrėtų, peržydėjusius medžius reikia palaistyti vandeniu praskiestomis srutomis (1:1), paukščių išmatomis (1:5) arba amonio salietra (25-30 g į 10 1 vandens).
Birželio mėnesi baigia žydėti braškės ir prasideda uogų nokimo fazė. Aktyviai vaisinių augalų antžeminės dalies vegetacijai padeda didelė šaknų absorbcinė galia. Aktyvių šaknų masė birželio mėnesi pasiekia maksimumą. Taip yra todėl, kad naujų aktyvių šaknų susiformuoja daugiau, negu miršta. Po pirmųjų vasaros lietų sode sutelktai auga piktžolės. Todėl birželio mėnesį du kartus ravimi pomedžiai, ploteliai aplink krūmus, jeigu pavasarį nebuvo purkšta herbicidais.
Toliau mulčiuojami medžiai ir krūmai. Braškės ravimos ir eilėse, ir tarpueiliuose. Sodininkai mėgėjai ravėjimą paprastai derina su dirvos purenimu. Per sausrą anksti ryte arba vėlai vakare braškės laistomos. Dieną galima laistyti tik nešaltu vandeniu. Prie medžių kamienų pagrindo neretai išauga ūglių. Jeigu jiems leidžiama laisvai augti, tai jie gali pridaryti žalos įskiepytam medžiui. Todėl juos reikia išpjauti. Tam tikslui ūgliai visiškai apnuoginami, atkasus medžio pagrindą, o paskui išpjaunami nepaliekant stuobrelio.
Birželis — aktyvaus sodo kenkėjų ir naikinimo mėnuo. Mėnesiui baigiantis normuojamas gausiai derančių obelų kriaušių ir slyvų derlius. Periodiškai tikrinama skiepų būsena. Nuo jų nuimami popieriniai gaubteliai. Jeigu aprišalai ima įsi-pjauti į žievę, tai jie visiškai nuimami ir aprišama iš naujo.
Kenkėjų ir naikinimas. Tik peržydėjusius vaismedžius, serbentus ir agrastus gegužės pabaigoje—birželio pradžioje reikia nupurkšti kombinuotu nuodingųjų chemikalų tirpalu, naikinančiu vabzdžius (insekticidų) ir nuodingųjų chemikalų, naudojamų nuo grybinių ir bakterinių ligų (fungicidų). Šiuo laiku aktyviai maitinasi lapus graužiantys kenkėjai — obelinė kandis, įvairūs lapsukiai, žemsprindžiai, pjūkleliai, čiulpiantys kenkėjai — amarai, blakutės, skydamariai, erkės.
Vaisiniai augalai serga rauplėmis ir kitomis grybinėmis ligomis. Iš insekticidų naudojami šie preparatai (dozė 10 1 vandens): karbofosas (75-80 g 10% preparato sėklavaisiniams ir 75 g kaulavaisiniams ir uoginiams augalams); anometrinas N, korsaras, ambušas, fovikurtas (to paties insekticido sinonimai) — 10 g 25% emulsijos koncentrato; benzofosfatas (zolonas) — 60 g 10% preparato; kilzaras (permetrinas) — 50 g 5% arba 25 g 10% preparato, o iš fungicidų — polikarbacinas arba polichomas (40 g 80% preparato) arba vario oksichloridas — 30-40 g 90% šlampančių miltelių. Nurodytas dozes reikia suprasti taip: 10-tyje litrų kombinuoto tirpalo turi būti nurodyta dozė vieno iš insekticidų ir vieno iš fungicidų. Be to, kai kurie sodininkai į 10 1 tirpalo iberia 30 g amonio salietros, purškiant augalus birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį.
Nuo vikšrų tuoj po žydėjimo sodą galima purkšti biopreparatu bitoksibacilinu (40-80 g), dendrobacilinu (30-50 g) arba lepidocidu (20-30 g). Šio biopreparato tirpalu sodas apdorojamas kai oro temperatūra būna ne žemesnė kaip 20C; šlakstoma šluotele. Kitą kartą profilaktiškai purškiama apytikriai liepos antro dešimtadienio viduryje arba trečio dešimtadienio pradžioje, kai antaninių obuolių pradeda formuotis kotelio duobutė.
Šioje fazėje purškiama kombinuotu tirpalu nuo rauplių, vaisių puvinio, kokomikozės, kitų [the_ad id=”2059″]grybinių ligų, prieš obuolių vaisėdį. Naudojami tie patys preparatai ir tokios pat koncentracijos kaip ir gegužės mėnesį. Be to, reikia siekti visuomet purkšti ne tuo pačiu preparatu, kaip ankstesnį kartą, o kokiu nors kitu. Kai paskiri kenkėjai vystosi masiškai, imamasi papildomų specialių priemonių. Nuo amarų. Ūgliai purškiami arba plaunami vienu iš šių preparatų (į 10 1 vandens): antilinu (500 g), fovikurtu (ambušu, korsaru, anometrinu N) — 10 g, karbofosu (75-90 g), tabako nuoviru arba ištrauka, dulkinama tabako dulkėmis arba piretrumo milteliais.
Nuo obelinės ir kriaušinės blakučių. Suaugę vabzdžiai baidomi dūmijant sodą vakarais birželio—liepos mėnesį, iki kiaušinių dėjimo pradžios. Dūmijimui naudojamos degiosios naminės šiukšlės, skiedros, žievė, pjuvenos, spygliai, sumaišyti su priplėkusiu šienu ir žole, įdėjus 1,5-2 kg tabako dulkių arui sodo. Nuo skydamarių. Purškiamos visos medžių šakos po žydėjimo bet kuriuo leistu vartoti insekticidu, pavyzdžiui, fovikurtu (10 g i 10 litrų). Tai naikina klajojančias lervas. Purškiama dvejus metus. Nuo Purškiama karbofosu (75-90 g 10% preparato 10 1 vandens) arba koloidine siera (80 g sėklavaisiniams ir 30-40 g serbentams), arba sulfa-cido ištrauka (50-100 g 10 1).
Augaliniai preparatai kenkėjams naikinti. Nesant fabrikinės gamybos nuodingųjų chemikalų, žalingus vabzdžius galima naikinti augaliniais preparatais. Jie ne tokie efektyvūs, kaip cheminiai, bet neretai labai nuodingi ir pavojingi žmogui. Todėl dirbant su jais reikia laikytis atsargumo priemonių, o paruoštus preparatus, koncentruotus nuovirus ir ištraukas laikyti lygiai taip kaip ir pavojingiausius nuodus, neleisti prie jų vaikų.
Tabakas. Vartojamos tabako dulkės ir machorka. Tabako dulkėmis augalai dulkinami nuo amarų ir blakučių arba rūkinama nuo blakučių. Dažniausiai vartojamas tabako arba machorkos nuoviras arba ištrauka. Norint pagaminti 10 1 ištraukos, imama 300-400 g tabako dulkių arba machorkos, užpilama 5 1 šilto vandens ir paliekama nusistoti vieną dvi paras retkarčiais pamaišant. Paskui ištrauka nupilama, nukošiama per dvigubą marlę ir praskiedžiama vandeniu iki 10 1. į šį kiekį prieš purškiant įdedama 40 g smulkiai sutarkuoto muilo. Norint pagaminti 10 1 nuoviro, imama 250 g tabako dulkių arba machorkos, užpilama 2,5 1 vandens ir verdama 30 min, įpilant vandens. Nuoviras paliekamas nusistoti 24 val, nupilamas, nufiltruojamas, praskiedžiamas vandeniu iki 10 1, įdedama 40 g muilo.
Kartusis kietis. Vartojamas lapus graužiantiems vikšrams ir obuoliniam vaisėdžiui naikinti. Žolė ruošiama žydėjimo metu. Norint gaminti nuovirą, 1 kg kiečio virinamas 10-15 min 5 litruose vandens, ataušinama, nupilama ir nuoviras praskiedžiamas vandeniu iki 10 1. Į ataušintą nuovirą rekomenduojama įpilti parą palaikytos 1 kg sausų paukščių išmatų ištraukos. Šis mišinys nukošiamas ir praskiedžiamas vandeniu iki 10 1.
Tręšimas vasarą. Jeigu netręšta balandžio—gegužės mėnesį, tai tręšiama birželio mėnesį, vaisių augimo pradžios fazėje. Jautresnės tręšimui vasarą yra uoginės kultūros, nes jų šaknų sistema yra negiliai. Galima tręšti greitai veikiančiomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Srutos anksčiau praskiedžiamos vandeniu du kartus. Vienas kibiras paukščių išmatų atskiedžiamas 10–12 kibirų vandens. Sausas paukščių išmatas rekomenduojama mirkyti savaitę, kad jos pradėtų rūgti. į vieną išilgini aviečių eilės metrą išliejama pusė kibiro at-skiestų srutų arba paukščių išmatų. Serbentų arba agrastų krūmui pakanka vieno kibiro trąšų. Braškės šiuo laiku netręšiamos dėl sanitarinių sumetimų. Iš mineralinių trąšų vasarą efektyviausios yra azoto trąšos. Jeigu sausa, tai laistoma jų tirpalu — 20-30 g amonio salietros arba 60-80 g nitrofoskos, arba 60-80 g kalio salietros 10 1 vandens. Uogakrūmiai šiuo tirpalu laistomi kaip ir srutomis. Kad tirpalas nenutekėtų, anksčiau padaromos duobutės arba grioveliai. Aplink medžius taip pat daromi grioveliai; vieną išilginį metrą griovelio supilama iki vieno kibiro tirpalo. Jeigu orai lietingi, o dirva pakankamai drėgna, tai amonio salietrą Lietuvos sąlygomis galima barstyti, skaičiuojant 20-30 g į 1 m2. Tačiau amonio salietra efektyviausia yra tada, kai tirpalas pilamas į žiedinius arba radialinius griovelius arčiau šaknų.
Aviečių krūmo formavimas. Birželio pirmoje pusėje intensyviai auga aviečių pakaitiniai stiebai[the_ad id=”2059″] (prie pernykščių stiebų pagrindų) ir šaknų atžalos. Per pirmuosius dvejus metus paliekami visi pakaitiniai ūgliai, o iš šaknų atžalų tos, kurios yra 50 cm pločio juostoje išilgai eilės. Kitos atžalos, išeinančios tarpueilius, birželio mėnesį du kartus nupjaustomos. Derančiame avietyne krūmai formuojami kasmet, atsižvelgiant į veislės savybes. Vienų veislių krūmas atstatomas iš šaknų atžalų, kitų — iš pakaitinių ūglių. Pirmos grupės veislių reikia išretinti daugiausia šaknų atžalas per 25-50 cm nuo krūmo centro, o antros grupės veislių — nukarpyti tik silpnus pakaitinius. Nepriklausomai nuo veislės savybių krūme paliekama 8-10 stipriai augančių stiebų, o auginant juostiniu būdu — iki 15 stiebų 50 cm pločio juostoje. Vadinasi, vidutinis atstumas tarp stiebų turi būti 20 cm.
Iš pradžių juostos plotis ribojamas iki 50 cm nupjaunant atžalas, išaugusias tarpueilyje už juostos ribų o paskui juostoje išpjaustomi iki normos silpnesni stiebai. Kai leidžiama daug atžalų, jos pakartotinai retiriamos prieš uogoms subręstant — birželio pabaigoje, siekiant pagerinti derančių stiebų apšviestumą. Kad periodiškai derantys medžiai derėtų kasmet. Kai kurių obelų atskirų vainiko dalių derėjimo periodiškumas nesutampa. Vienais metais žydi ir dera vienos šakos, kitos ilsisi, o kitais metais vaizdas keičiasi.
Kai to paties medžio periodiškai dera tai vienas, tai kitas vainiko sektorius, sodininkas vaisių turi kasmet. sektorinį derėjimo periodiškumą medžius galima perjungti dirbtiniu būdu. Tam tikslui gausaus žydėjimo metais reikia nuskinti visus žiedus arba užuomazgas vienoje vainiko šakų pusėje. Gana varginantį suaugusiam žiedų ir butonų skynimo darbą su malonumu dirba vaikai. O paprasčiausia yra skinti ne butonus ir žiedus, o užuomazgas, baigus joms kristi liepos mėnesį. Dirbti reikia labai kruopščiai, nes iš paliktų užuomazgų užaugs vaisiai, kurie trukdys šiais metais formuotis žiediniams pumpurams.