Mėnesio bruožai
Vasaris — paskutinis žiemos mėnuo. Pirmoji jo pusė ne visuomet šiltesnė už sausį, o kartais net šaltesnė bet šviesesnė. Vasario mėnesi diena pietuose pailgėja 2,5, o šiaurėje — 3 valandomis. Apsiniaukusių dienų 19-21, o dienų be saulės 13-14. Vyrauja stiprūs vėjai, vidutiniškai respublikoje būna nuo 3 iki 8 dienų su pūgomis, tiek pat ir su atlydžiais. Vidutinė nakties temperatūra vasario mėnesi yra nuo 4 iki 9°, bet ypač šaltais metais nukrinta iki —37-41°C.
Tokia temperatūra pasikartoja kartą per 20-25 metus, termometro stulpelis žemiau 30° šalčio nusileidžia vieną du kartus per penkerius metus. Tiesa, kartais dieną oras sušyla tiek, kad nuo stogų varva. Šį mėnesį sniego danga ir ledas respublikos vandens telkiniuose būna storiausi, dirvos įšalas — giliausias.
Sunkiau pasidaro susirasti maisto miško gyventojams. Vasario antroje pusėje žiema pastebimai silpnėja ir, kaip liaudyje sakoma, susitinka su pavasariu. Dangus žydrėja, medžių šešėliai mėlynuoja, prasideda „šviesos pavasaris”. kitoks darosi ir sniegas. „Vasario sniegas,— sakė akademikas I. Pavlovas,— ypatingas, kvepia pavasariu”.
Šį pavasario kvapą jaučia ne tik žmonės, gyvuliai, bet ir augalai. Augalų gyvenimo po sniegu būdas laipsniškai aktyvėja, jie kaupia jėgas lapams ir žiedams formuoti. Atsižvelgiant į visa tai ir reikia planuoti savo darbus sodininkams, daržininkams ir bitininkams.
Kaip atspėti rytdienos orą?
Liaudies išmintis: Jeigu aplink mėnulį susidarė blausus apskritimas, tai rytoj bus labai šalta.
- Raudona ugnis krosnyje — šals, balta — bus atlydys.
Šuo voliojasi po sniegą — bus pūga. - Langų stiklai aprasojo — atšils.
- Dūmai iš kamino krinta ant žemės — snigs.
- Mėnulis naktį tarytum paraudo — rytoj lauk vėjo ir sniego.
Esant jaunačiai ir delčiai visuomet keičiasi orai:
- Varnos ir kuosos tupia ant medžių viršūnių — šals, ant apatinim šakų bus vėjas, tupia ant sniego — prasidės atlydys.
- Visos akvariumo žuvelės plaukioja po pačiu vandens paviršiumi — lauk darganos.
- Katė grindis skrebena nagais — bus pūga.
- Jeigu katė atsistoja ant užpakalinių kojų ir ima skrebenti nagais sieną — bus pūga.
- Artinantis pūgai, šuo voliojasi ant sniego, vištos uodegas kraipo, arklys prunkščia, kiaulė žviegia.
Fenofazės. Vasario mėnesį vaismedžių natūralios ramybės fazę pakeičia priverstinės ramybės fazė. Išoriškai tai nepastebima, bet augalai jau pasirengę vegetacijai. Jos nepradeda todėl, kad nėra šilumos. Priverstinės ramybės fazėje užsitęsus atlydžiams, atsinaujina žiedinių pumpurų vystymasis. Šiuo metu saulė įšildo kamieną bei šakas ir gali išprovokuoti žievės vegetacijos pradžią, o dėl naktinių šalčių — ji apmiršta, nes prarastas užgrūdinimas. Susiformuoja saulės ir šiluminiai nudegimai. Lietuvoje didžiausia tokių nudegimų tikimybė yra vasario antroje pusėje, kai obelų paros temperatūros svyravimo amplitudė pasiekia 30— 40°C. Saulės nudegimų priežastis šiuo laikotarpiu yra ir stipri ultravioletinė radiacija.
Tai ypač pavojinga pavieniams medžiams, nuo kuri žiemos lietūs nuplovė rudeninį- baltinimą. Tamsūs tokių medžių kamienai dieną mažai atspindi saulės energijos, pastebimai įšyla. Stipriai naktį atšalus, patekęs į nedidelius plyšius vanduo užšąla, ardo žievę ir net balaną., Kad žievė nebūtų pažeidžiama, vasario antroje pusėje kamienus ir šakas reikia pakartotinai nubaltinti. Tai daryti reikia, kai temperatūra yra ne žemesnė kaip 5° šalčio. Jei galima, rekomenduojama kalkių tirpalu apipurkšti ir visą vainiką.
Baltinimui vasario arba kovo mėnesį, lygiai kaip ir rudenį, tirpalas ruošiamas taip. Imama 10 1 vandens, įdedama 2-2,5 kg šviežiai gesintų kalkių, 0,4-0,5 kg vario sulfato, prieš tai ištirpinto vandenyje. Kad geriau liptų, kalkių tirpalą įpilama 1-2 stiklinės pieno. Užsitęsę atlydžiai vasario mėnesį (o tokie Lietuvoje būna apytikriai kartą per ketverius metus) yra žalingi ne tik obelims, bet ir kitiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Jeigu braškyno įdubimuose stovi vanduo, reikia skubiai jį nuleisti, kad šaknys ir augalai nežūtų dėl deguonies trūkumo pašalus. Kur sniego visiškai nėra, braškes ir kitas kultūras reikia apšiltinti sausomis durpėmis, perpuvusiu mėšlu arba šiaudų pjaustiniu, sausa žole. O pačius augalus reikia pridengti eglišakėmis. Ypač reikia rūpintis žiemai silpnai atspariomis avietėmis. Ir vienamečius ūglius reikia prilenkti prie žemės ir užpilti sniegu. Jeigu per vasario atlydžius nutirpo sniegas aplink obelis ir jos įskiepytos į žemaūgius poskiepius, o dar numatomi šalčiai didesni kaip 20°C, tai pomedžius reikia apšiltinti.
Neapšiltintuose pomedžiuose šaknys pašąla, dėl to medžiai žūva. Prieš tokius šalčius pageidautina apšiltinti trešnių, kriaušių bei pietinių veislių obelų kamienus ir pagrindines skeletines šakas. Medžiai aprišami eglišakėmis arba kietomis šiaudų, meldų grįžtėmis. Apšiltintų kamienų ir šakų kambis gerai išsilaikys ir medžiai normaliai derės. Ypač šaltis pakenkia rudenį pasodintiems medžiams, taip pat prikastiems sodinukams. Juos apšiltinti reikia pirmiausia.
Jeigu po atlydžio gausiai pasnigo, tai, kaip (Sausio mėnesį, sniegą reikia atsargiai nupurtyti ir suminti jį aplink kamienus, kad jų neapgraužtų.
Daugelį sodininkų mėgėjų domina, kaip medžiai išžiemojo? Tai nesunku nustatyti.
Vasario pabaigoje arba Kovo mėnesį, kai galutinai baigsis šalčiai, reikia nupjauti po keletą obelies, kriaušės, vyšnios, slyvos šakelių, palaikyti jas vėsiame kambaryje 2-3 valandas, paskui įnešti šiltą kambarį, įmerkti 7-10 cm į vandenį ir po 2-3 dienų šakutes ištraukti iš vandens aštriu sodo peiliu arba skutimosi peiliuku nupjauti skersai. Sveikų medžių mediena ir šerdis paprastai būna kviesi, pašalusių — patamsėjusi arba visiškai ruda. Šakelės, kurių pašalusi šerdis, dar gyvens, o jeigu pašalo mediena ir žievė — žus.
Tokias šakas reikia išgenėti iki sveikų dalių. Panašiu būdu reikia patikrinti ir žiedinius pumpurus. Jų viršūnės apvalios, o vegetatyvinių — smailos. Tam tikslui atšildytų šakelių pumpuras skutimosi peiliuku atsargiai perpjaunamas išilgai, nuo viršūnės iki pagrindo. Sveikų pumpurų pjūvis yra šviesiai žalias, o pašalusių — tamsus. Norint tiksliau įsitikinti, kokia yra atneštų tikrinti šakelių būsena, jas reikia uždengti polietileniniu maišeliu (tai sudarys drėgnesnę terpę ir pumpurai neiš-džius) ir palikti vandenyje savaitei. Po savaitės vegetatyviniai ir žiediniai pumpurai ims sprogti ir bus labai lengva nustatyti, ar jie žuvo.
Laisvu laiku vasario mėnesį, kaip ir kitais žiemos mėnesiais, reikia gilinti savo žinias, baigti remontuoti inventorių, įsigyti trūkstamo inventoriaus, apsirūpinti trąšomis, sėklomis, chemikalais. Ką ir kaip daryti daržininkui? Šiltadaržyje. Kadangi vasario mėnesį labai mažai saulėtų dienų, tai labai svarbu reikiamai prižiūrėti agurkus šiltnamėliuose ir kambariuose. Jeigu sausio mėnesį agurkai antrą kartą nenugnaibyti, tai padaryti reikia vasario mėnesį. Augalai pririšami prie vielos popierine arba sintetine virvele kaip buvo nurodyta patarimuose sausio mėnesį. Agurkai reguliariai tręšiami, palaikomas reikiamas drėgnmas. Toliau nugnaiboma virš kiekvieno antro artrečio lapo. Tręšimui 10 litrų pašildyto vandens įbriama 10 g amonio salietros, tiek pat kalio sulfato dvigubai daugiau paprasto superfosfato.
Svarbi paspirtis didinant agurkų derlių yra ir dirtinis apdulkinimas, ir bitės. Jei turim statinių su karių mėšlu arba paukščių išmatomis, tai jos statomos šiltnamėlių galuose. Dėl to ore padaugės anglies dioksido ir pomidorai, agurkai greičiau augs ir bus didesnis
derlius.
Nuo vasario pabaigos, kai ankstyvieji agurkai jau duos juos reikia papildomai tręšti kas 8-10 dienų. Purenama ir apipilama žemėmis. Taip pat sistemingai purenama dirva ir pilama žemių prie pomidorų daigų. Augalai papildomai tręšiami priklausomai nuo to, ar jiems reikia maisto medžiagų. Vasario pirmąjį dešimtadienį kambaryje arba šiltnamėlyje sėjami pomidorai daigams auginti pavasariniuose šiltnamiuose, šildomuose biokuru, jei daržininkas mėgėjas jų turi. Vasario pabaigoje sėjami salierai daigams, kurie bus auginami lauke.
Vasario viduryje arba pabaigoje dar kartą naudinga patikrinti, kaip laikosi bulvės ir daržovės. Jei jos laikomos rūsiuose arba prieinamose saugyklose, tai tikslinga perrinkti, išmesti ligotas ir supuvusias. Neblogai pažiūrėti, kaip laikosi statinės su raugintais kopūstais,
agurkais. Jeigu atsirado pelėsių, juos reikia nuplauti.
Vasario mėnesį reikia galutinai apskaičiuoti, ar pakankamai paruošta trąšų ir nupirkta nuodingųjų chemikalų, kuriuos leidžiama vartoti augalų apsaugai nuo kenkėjų ir ligų asmeniniame ūkyje, ar užtenka inventoriaus, popierinių ir kitokių puodelių daigams
pikuoti, ar pakanka durpių ir pūdinio puodelių, kubelių, pintinių. Šį mėnesį reikia tiksliai nustatyti, kiek ir kokių daržovių auginsite pavasarį, vasarą ir rudenį darže, šiltnamėlyje, plėvelinėse priedangose ir stačiai šildomame grunte. Ar pakanka sėklų. Jei trūksta, reikia
nupirkti reikiamą kiekį ir net šiek tiek daugiau.
Juk ne veltui liaudyje sakoma: „Iš blogos sėklos nelauk gero derliaus”.
Todėl ir reikia imtis visų priemonių, kad jūsų įsigytose arba užaugintose sėklose neliktų smulkių, švarplėtų, traumuotų arba ligotų. Iš tokių sėklų nebus gerų daigų, augalai iš jų augs silpni,
išsigimę ir reikiamo derliaus negausime. Pirmiausia sėklas reikia surūšiuoti pagal stambumą. Tai daroma su lupa arba be jos. Sėjai paliekamos geros sėklos be pažeidimo pėdsakų.
Prieinamiausias namų sąlygomis yra sėklų rūšiavimas pagal stambumą vandenyje arba valgomosios druskos tirpale (50 g / 1Lvandens).
Burokėlių ir nepašildytos agurkų sėklos rūšiuojamos paprastame kambario temperatūros vandenyje. Vanduo supilamas į plačiakaklius stiklainius, ten supilamos sėklos ir išmaišoma. Paliekama nusistoti 4— 5 minutėms.
Iškilusios kartu su vandeniu išpilamos, kitos nukošiamos ir džiovinamos papiltos plonu sluoksniu ant laikraščio ir filtrinio popieriaus, bet jokiu būdu ne krosnyje ir ne ant šildymo įtaisų.
2-4 dienas galima termiškai apdoroti agurkų, arbūzų, moliūgų, burokėlių ir kitų daržovių sėklas. Taip jos sanuojamos ir padidėja daigumas. Sėklos papilamos plonu sluoksniu atvirame ore ir periodiškai maišomos.
Svogūnų, morkų, petražolių, salierų ir kitų daržovių sėklos paprastai sudygsta po dviejų trijų savaičių nuo sėjos, o kai būna sausa, dygsta ir ilgiau. Šių sėklų dygimą galima paspartinti jas pamirkius — įleidus valandai į vandenį ir paskui išdžiovinus arba pasėjus į šlapią
(palietą vandeniu arba po lietaus) dirvą. Geriau sėti šviežias vienerių metų sėklas, išskyrus
agurkus, kurie, pasėti šviežia sėkla, duoda daug tuščių žiedų.
Jei sėklų turima daug, galima nustatyti jų daigumą. Tuo tikslu morkų, pomidorų, svogūnų, burokėlių sėklos vandenyje laikomos dvi paras, o agurkų, aguročių, salotų, kopūstų — 10-12 valandų. Vanduo keičiamas kas 4-5 valandos.
Kopūstų, ridikėlių, ropių, burokėlių, salo špinatų — 4-5 metus, moliūgų, aguročių, pomidorų 5-7 metus, agurkų — 10 metų.
Apžiūrint lizdą, bitėms trukdoma, įerzina. Todėl bičių šeimas apžiūrėti reikia tik tada, kai labai reikia. Žiemą geriausias apžiūrėjimui laikas — antra dienos pusė, vasarą — pusiaudienis, kai daugumos bičių avilyje nėra. Karštą, sausą, nevėjuotą dieną bičių geriau neapžiūrinėti.
Vasario mėnuo – bičių ramybės laikas. Prižiūrima atsargiai. Jei ko reikia, vadovaujamasi Sausio mėnesio bitininko kalendoriumi.