Mejerio alyvos — Syringa meyeri Schneid.
Alyvmedinių šeima — Oleaceae Hoffsgg. et Link
Savaiminių šių alyvų augaviečių šiuo metu nežinoma. Į Europą atvežtos iš Kinijos, kur nuo seno auginamos soduose. Tai iki 1,8 m užaugantis tankus stačiašakis krūmas. Lapai priešiniai (ant šakučių auga poromis vienas prieš kitą), elipsiški arba atvirkščiai, kiaušiniški, 3-5 cm ilgio, apatinės jų pusės gyslos plaukuotos.
Žiedai kvapūs, violetiškai purpuriniai, smulkūs, susitelkę tankiose iki 8 cm ilgio šluotelėse, išsiskleidžia gegužės — birželio mėnesį. Žydėti pradeda visai jauni (1-3 m. amžiaus) augalai. Auga gana lėtai. Tarpsta derlingose, vidutinio drėgnumo nesunkiose, nerūgščiose laidžiose dirvose. Šviesomėgės. Lietuvoje auginamos dar neseniai, bet kol kas neteko pastebėti, kad būtų smarkiau nukentėjusios nuo šalčių, užteršto oro, ligų ar kenkėjų.
Genimos, jei reikia, po žydėjimo. Tinka vidutinio aukščio laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms. Pastarosios tankios, neblogai išlaiko suteiktą formą, bet krūmai jose žydi silpnai.
Kultivaras Syringa meyeri Palibin” – labai tankus, kompaktiškas 1-1,5 m aukščio krūmas. Žiedai rausvai alyviniai, labai gausiose trumpose šluotelėse. Auginimo sąlygomis ir taikymu nesiskiria nuo Mejerio alyvų.
Paprastosios alyvos — Syringa vulgaris L
.
Alyvmedinių šeima — Oleaceae Hoffsgg. et Link
Natūraliai paplitusios Pietryčių Europos kalnų rajonuose, bet jau nuo XVI amžiaus auginamos soduose ir parkuose. Krūmas, kartais medelis iki 3-5 m aukščio ir 2-3 m skersmens, plintantis šaknų atžalomis. Laja kiaušiniškos ar pusrutuliškos formos. Lapai priešiniai, kiaušiniški ar širdiški, lygiakraščiai, gana dideli (6-12 cm ilgio ir 4-8 cm pločio).
Viršutinė jų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Žiedai 1-2 cm skersmens, šviesiai violetiniai, labai kvapūs, susitelkę tankiose stačiose iki 12 cm ilgio šluotelėse. Žydi gegužės mėnesį–birželio pradžioje. Paprastosios alyvos gerai auga nerūgščioje vidutinio derlingumo normalaus drėgnumo priesmėlio ar priemolio dirvoje. Pakenčia pavėsį, bet saulėtoje atviroje vietoje krūmai būna tankesni ir žydi gausiau.
Žiemai ir užterštam orui atsparios, kartais pažeidžiamos ligų ar kenkėjų. Dažniau auginami įvairūs paprastųjų alyvų kultivarai (veislės). Jų išvesta daugiau kaip 500 paprastais ir pilnaviduriais, dažnai iki 3 cm skersmens įvairių spalvų — nuo baltos ir melsvos iki rausvos ir purpurinės — žiedais. Kultivarai šiek tiek skiriasi ir krūmo aukščiu bei forma.
Yra ir margalapis — Syringa vulgaris “Variegata”, kurio pusiau pilnaviduriai žiedai melsvo atspalvio, o lapai baltai taškuoti ir dėmėti. Paprastosios alyvos ir jų kultivarai tinka karpomoms ir laisvoms aukštoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms. Jei žalioji siena sudaryta iš eilės aukštesnių medžių, kita eilė gali būti iš alyvų, paslepiančių plikus medžių kamienus. Smarkiai karpomos alyvos žydi silpnai. Peržydėję žiedynai išpjaustomi. Jei reikia genėti, tai atliekama iškart po žydėjimo. Taip pat svarbu reguliariai šalinti jų atžalas, ypač išaugusias šalia gyvatvorės.
Vengrinės alyvos — Syringa josikaea Jacq. f. ex Rchb.
Alyvmedinių šeima — Oleaceae Hoffsgg. et Link
Savaime auga Centrinėje ir Rytų Europoje. Iki 3-4 m aukščio kiaušiniškos formos krūmas tvirtomis stačiomis šakomis. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, 5-12 cm ilgio. Žiedai apie 1,5 cm ilgio, violetiniai, kvapūs, susitelkę stačiose iki 15 cm ilgio šluotelėse. Žydi birželio mėnesį, kiek vėliau už paprastąsias alyvas. Vengrinės alyvos mėgsta nerūgščią derlingą vidutinio drėgnumo priesmėlio ar priemolio dirvą. Šviesomėgės, bet pakenčia ir dalinį pavėsį. Žiemai bei užterštam miestų orui visiškai atsparios, ligoms ir kenkėjams vidutiniškai atsparios. Nužydėję žiedynai šalinami. Genimos po žydėjimo. Tinka laisvoms ir karpomoms aukštoms gyvatvorčms bei žaliosioms sienoms.
