Iš fiziologinių sutrikimų dažniausiai pasitaiko: viršūninis vaisių puvinys, vaisių trūkinėjimas, vaisių tuščiaviduriškumas ir lapų sukimasis. Šie reiškiniai atsiranda, kai pomidorams augti susidaro netinkamos mikroklimato sąlygos, nesureguliuotas augalų tręšimas.
Viršūninio vaisių puvinio yra dvi panašios formos: neinfekcinės ir bakterinės kilmės. Fiziologinės kilmės viršūninis vaisių puvinys pažeidžia žalius arba tik pradedančius nokti vaisius, ypač pirmuosius. Bakterinės kilmės liga retai pasitaiko, ji sunaikinama beicuojant sėklas.
Šiltnamiuose viršūniniu vaisių puviniu pomidorai serga gana dažnai, o lauke – tik sausais metais. Tai nepalankių augimo sąlygų pasekmė, ypač kai aukšta temperatūra, o dirvoje ir ore trūksta drėgmės. Saugant nuo viršūninio Vaisių puvinio, jei šiltnamyje yra per daug aukšta temperatūra, vidurdienį augalai apipurškiami vandeniu. Dirvožemis neturi būti per daug rūgščios reakcijos. Pertręšti azoto trąšomis pomidorai gausiau patręšiami fosforo bei kalio trąšomis, kad išsilygintų trąšų santykis. Viršūninis vaisių puvinys daugiau plinta, kai pomidorai patręšti neperpuvusiu mėšlu. Svarbu, kad šiltnamyje nesusidarytų didelis drėgmės bei temperatūros svyravimas, todėl šiltnamis turi būti tinkamai vėdinamas, reguliariai laistomas.
Vaisių trūkinėjimas. Nuo staigių ir didelių temperatūros bei dirvos drėgmės svyravimų pradeda trūkinėti pomidorų vaisiai. trūkimo vietoje patenka infekcija, todėl pomidorai greitai supūva. Vaisių trūkinėjimas sumažės, jeigu perdžiūvusi dirva bus laistoma po kelis kartus, kad ji palaipsniui sudrėktų. Norint išvengti didelio temperatūros svyravimo, vasaros karščių metu šiltnamio stogą reikia apipurkšti kalkių arba kreidos skiediniu. Jeigu yra galimybė, rudenėjant, labai atvėsus naktims, šiltnamį pašildyti. Vaisių tuščiaviduriškumas pasitaiko tik šiltnamyje, kai blogai apsidulkina žiedai. Pomidorų vaisiai labai lėtai auga, juose nesivysto sėklos, todėl sėklalizdžiuose lieka tuštuma. Pomidorų žiedai blogai apsidulkina, kai šiltnamyje labai drėgna, o temperatūra žemesnė kaip 15 °C arba aukštesnė negu 32 °C. Pomidorų vaisiai būna mažasėkliai, sėklalizdžiuose susidaro tuštumos, kai dirvožemyje trūksta kalio.
Lapų sukimasis. Pomidorų daigai, pasodinti į azotu pertręštą dirvą, pradeda pernelyg vešliai augti, todėl jų lapai, dažniausiai prieš augalų žydėjimą, ima spirališkai suktis, o kartais lapų viršūnės vyniojasi lyg į kamuoliukus. Trąšų santykiui išlyginti reikia papildomai augalus patręšti kalio sulfatu ir superfosfatu. Pradėjusiems augti, pomidorai daugiausia iš dirvos ima azotą, todėl nedidelį azoto perteklių derantys augalai subalansuoja patys. Daugiau žalos padaro vamzdelinis lapų sukimasis, kai lapai riečiasi į viršų. Lapams susisukus, labai sumažėja asimiliacinis paviršius, augalai silpniau auga, mažiau žydi, žiedai blogiau apsivaisina, vaisiai būna smulkūs. Vamzdelinį lapų sukimąsi sukelia įvairios priežastys: per didelė drėgmė, fosforo stoka, labai stiprus apšvietimas, sausi orai lauke. Didelės reikšmės turi mikroelementų, ypač boro, trūkumas. Pastebėjus vamzdelinį lapų sukimąsi, ypač šiltnamyje augančius pomidorus būtina nupurkšti 1 proc. magnio, 0,5 proc. “Kemira Ferticare” trąšų ir 0,02 proc. boro rūgšties tirpalu ( 10 litrų vandens ištirpinama 100 g magnio sulfato, 50 g “Kemira Ferticare” trąšų ir 2 g boro rūgšties). Pavėlavus purškimą, susisukę lapai nebeatsistato, tačiau toliau augalai pradeda gerai augti, gausiau žydėti, augina stambesnius vaisius. Dirvoje trūkstant mikroelementų, reikiamo efekto neduoda ir papildomas tręši makrotrąšomis.
[the_ad id=”2062″]
