Daržovių klasifikacija

Daržovėms gali būti priskirta daugiau kaip 1200 rūšių augalų, kurie priklauso 78 šeimoms. Iš jų 860 rūšių (59 šeimos) vienaskilčiai ir daugiau kaip 330 rūšių (19 šeimų) dviskilčiai. Apie pusę

minėtų augalų auginama kaip daržovės, kiti auga kaip laukiniai.

Reujua geriau ištirti biologines savybes, parinkti tinkamus agrotechninius metodus, daržoviniai augalai skirstomi į atitinkamas grupes pagal rūšį ir būdingą visai grupei, požymį. Tačiau iki šiol nėra vieningos moksliškai pagrįstos daržovių klasifikacijos.

Paprastai daržovės skirstomos grupėmis pagal botaninius požymius, vegetacijos periodo trukmę, panašią agrotechniką ir maistui vartojamas dalis. 

Daržovių skirstymas pagal botaninius požymius.

Augalai skirstomi į sistematinius vienetus pagal giminingumą ir kilmę. Auginama daugiau kaip 70 daržovinių kultūrų rūšių. Jos priklauso šioms šeimoms.

Dirbtiniai stimuliatoriai. Žinoma daugiau kaip 200 cheminių stimuliatorių, kurių nėra augaluose. Visi jie daugiau arba mažiau nuodingi daržovėms. Blogomis agroklimatinėmis sąlygomis stimuliatorių aktyvumo nepastebime, nes jie neatstoja organinių ir mineralinių trąšų. Minėtini stimuliatoriai: (2,45-trichlorfenoksiacto rūgšties natrio druska), hidrochinonas, gintaro rūgštis, taninas, kalio bromidas ir kiti.

Augimo stabdymas (lėtinimas). Yra cheminių medžiagų, kurios stabdo daržovinių augalų augimą. Tai inhibitoriai. Sausos sėklos turi natūralius inhibitorius, kurie sulaiko dygimą: amoniakas, eteriniai aliejai, alkoloidai ir heteroauksinas (betalindulilacto rūgštis). Sėklos turi specifinius inhibitorius: burokėlių – betaino ir chlorino, salotų – indulilsviesto rūgštis. Natūralūs inhibitoriai (etilenas, deguonis) skatina fotosintezės produktų skilimą. Jie naudojami dirbtinai nokinant vaisius.

Sėklų mirkymas parą chlorofome, kolchicine, liudane ir kituose inhibitoriuose sukelia poliploidiją (didėja augale chromosomų skaičius), dėl kurios gaunamos naujos derlingos daržovinių augalų formos.

Inhibitoriai, stabidantys lapuose gyvybinius procesus, dėl kurių jie sensta, nudžiūva ir krinta, vadinami defoliantais. Jie naudojami bulvių, pupelių, pomidorų pasėliuose.

[the_ad id=”2062″]

Related Post

  • Article By :

  • kada sodinti daržoves pavasarį lauke myliusoda.lt Kada galima daržoves sodinti tiesiai į daržą?

      Ar prieš sodinant daržoves lauke visada reikia palaukti kol pasibaigs šalnos? Ar geriau jas pradėti auginti patalpose? Čia viskas […]

  • Liepų gyvatvorės — Tilia L.

    Liepos — Tilia L. Liepinių šeima — Tiliaceae Juss. Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitę aukšti medžiai. Liepos gerai pakelia […]

  • Dobilai vejoje

    Kaip išnaikinti dobilus vejoje Kad ir ką sakytų ar reklamuotų įvairūs pardavėjai, tačiau išnaikinti dobilus iš vejos, nesunaikinant pačios vejos […]

  • Dygioji slyva — Prunus spinosa L.

    Dygioji slyva — Prunus spinosa L. Erškėtinių šeima — Rosaceae Juss. Natūraliai paplitusi Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Tai labai […]