Raudonasis ąžuolas — Quercus rubra L.
Bukinių šeima — Fagaceae Dumort.
Natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Išauga iki 20-25 m aukščio, kamieno skersmuo – iki 50-70 cm. Jaunų medžių žievė lygi, pilkšva, senesnių — negiliai sueižėjusi, pilkai ruda. Lapai tamsiai žali, kotuoti, 12-22 cm ilgio ir 8-12 cm skersmens, netaisyklingai plunksniškai skiautėti. Skiautės smailios, plačios, nukreiptos į lapo viršūnę.
Žiedai smulkūs, žalsvi. Piesteliniai žiedai pavieniai arba poromis lapų pažastyse, kuokeliniai – žirginiuose. Žydi gegužės mėnesį. Gilės apie 1,5-2,5 cm ilgio ir pločio, rutuliškos arba kiek pailgos, prinoksta rugsėjo pabaigoje.
Jauni medeliai auga lėtokai, vėliau augimas labai paspartėja. Nušalę ar sužaloti greitai atželia. Dirvožemiui nereiklūs, nepakenčia tik užpelkėjusių ir labai sausų dirvų. Geriausiai tarpsta laidžiuose, derlinguose, drėgnokuose priesmėliuose. Kaip ir paprastasis ąžuolas, nepakenčia užtemdymo iš viršaus.
Vidutines žiemas ištveria be pažeidimų, šaltomis žiemomis kamiene gali atsirasti žiemospirgių. Ūgliai kartais apšąla per pavasario šalnas. Užterštam miestų orui atsparus, kartais nukenčia nuo ligų ir kenkėjų.
Tinka vidutinio aukščio ir aukštoms karpomoms gyvatvorėms, žaliosioms sienoms.
