ARONIJŲ PRIEŽIŪRA
Tarp jaunų augalų reikia nuolat naikinti piktžoles. Arti derančių augalų dirva dirbama sekliai (6-7 cm), kad nebūtų pažeistos šaknys.
Laistymas. Daugiausiai aronijoms drėgmės reikia pavasarį ir liepos-rugpjūčio mėnesiais, formuojantis vaisiams.
Mulčiaviavimas. Aronijos mėgsta drėgmę, todėl žemė aplink jas mulčiuojama durpėmis, pjuvenomis, lapais, šiaudais ar perpuvusiu mėšlu. Taip ne tik išsilaikys drėgmė, bet ir bus stelbiamos piktžolės, o virvos pavišius liks purus.
Tręšimas. Tręšiamos taip pat, kaip ir bet kurie uogakrūmiai – kompleksinėmis trąšomis ir kompostu.
Formavimas ir genėjimas. Vaisiniai pumpurai formuojasi vienmečių ūglių lapų pažastyse. Pirmąją vasaros pusę jie beveik nesiskiria nuo vegetatyvinių, bet jau antrąją rūgpjūčio pusę ryškėja jų skirtumai, o rugsėjo pabaigoje galima matyti žiedų užuomazgas. Jaunų augalų šakos susiglaudusios, vėliau, jos kerojasi į šalis. Vidutiniškai suaugę (10-12 metų) krūmai turi apie 50 stiebų, kurių amžius nuo 2 iki 10 metų. Negenimi stiebai būna gyvibingi 10-15 metų, bet produktyvūs – tik 6-9 metus. Aronijas reikia retinti, nes greitai sutankėja. Sutankėję krūmai sustoja derėti arba dera tik jų pakraščiai.
Kasmet anksti pavasarį, kovo mėn., arba vėlai rudenį, ligoti, nudžiuvę, silpni, seni, mentai derantys arba visai nederantys stiebai išpjaunami prie krūmo pagrindo. Senesnės nei septynerių metų amžiaus šakos išpjaunamos, nes dera praščiau. Suaugusiame krūme paliekama ne daugiau kaip 10-12 stiprių ūglių. Seni stiebai atpažįstami iš sausų viršūnių, jų žievė tamsiai pilka.
Labai senus ir sutankėjusius krūmus galima atnaujinti – visas šakas nupjauti iki žemės.
Ataugusios šakos retinamos, kad keras vėl nesutankėtų. Norint kasmet gausiaus derliaus, krūme turi būti įvairaus amžiaus stiebų. Kas kelerius metus galima nupjauti visas šakas per metrą nuo žemės. Tuomet jau antraisiais metais krūmas vėl pradės gausiai derėti, o vaisiai bus stambesni. Taip aronijas galima genėti nuo 10-11 metų amžiaus, kas 4-5 metus. Net trisdemitmečiai augalai, tinkamai prižiūrimi, atrodo sveikai ir gerai dera.
Ligos ir kenkėjai. Augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams, išskyrus tik gleivėjuosius pjūklelius bei skydamarius. Nuo jų puršiama 0,7 proc. kalkiniuotos sodos ir žaliojo muilo tirpalu. Ligos dažnesnės, kai krūmai susodinami per tankiai. Monilioze sergantys augalai purškiami 1 proc. bordo skysčiu: pirmą kartą – nužydėjus, antrąjį – praėjus 10 dienų po pirmojo purškimo.
