Aronijos (Aronia L.)
Lietuvoje auginamos aronijos – tai vaisiniai, vaistiniai, medingieji ir dekoratyvūs augalai, pagal vitamino P kiekį aronijoms nėra lygių. Šie krūmai puikiai atrodo ir auginami pavieniui, ir grupėmis. Tinka sodinti verslinėse plantacijose, soduose ir sodybose, parkuose, vaikų darželių ir mokyklų teritorijoje, taip pat kaip gyvatvores, apsaugines juostas prie kelių, geležinkelių, gamybinėms teritorijoms apželdinti. Pakenčia užterštą miesto orą, ištveria iki -40 laipsnių šalčius, nereiklios auginimo sąlygoms, atsparios ligoms ir kenkėjams. Taigi 1-2 šiems vertingiems krūmams turėtų atsirasti vietos kiekviename sklype.
Kilmė. Aronijos priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, obelinių (Maloideae) pošeimiui, aronijų (Aronia) genčiai. Kilusios iš Šiaurės Amerikos.
XVII a. Pradžioje į Europą iš šiaurės Amerikos atvežtos aronijos ilgą laiką augintos tik kaip puošnūs augalai. Savarankiša aronijų genti buvo išskirta tik penktame XX a. Dešimtmetyje. Dar iki dabar kartais aronijos vadinamos juodavaisiais šešmukšniais.
Rūšys, veislės, formos
Gentyje yra 15 rūšių. Iš jų žinomiausios: juodavaisės (A. Melanocarpa (Michx.) Elliot), raudonvaisės (A.arnitifolia) ir slyvalapės (A. Prufifolia) aronijos. Lietuvoje auginamos tik dvi rūšys – juodavaisės ir raudonvaisės.
Juodvaisės aronijos (A.melanocarpa Elliot) – daugiamečiai vasaržaliai, 2,5-3m. Aukščio krūmai. Jų tėvynė – Šiaurės Amerika, tačiau gerai auga ir dera Vakarų Europoje, Baltijos šalyse, Baltarusijose, Rusijoje. Mokslinį vardą aronijoms suteikė graikai: aronia (aros) reiškia pagalbą, naudą, o melanocarpa – juodavaisė. Tuo ir nusakoma tikrovi uogų vertė.
Juodavaisių aronijų vainikas glaustas, lapai pražanginiai, elipsiški, smailia viršūne. Žiedai balti, kvapnūs, sutelkti į skydiškas šluoteles. Žydi po šalnų, gegužės-birželio mėn., apie dvi savaites. Žiedus noriai lanko bitės. Lapų viršus tamsiai žalias, blizgantis, apatinė pusė – šviesesnė. Rudenį lapai būna raudoni arba rausvai purpuriniai. Vasaros pabaigoje aronijos pasipuošia blizgančių tamsių uogų kekėmis. Vaisiai apvalūs, su nežymia taurele viršūnėje, juodi arba ramsiai purpuriniai, su melsvu vaškiniu apnašu, blizgantys, sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Minkštimas rausvas, savotiškai malonus, kiek sutraukiančio skonio, sultingas. Sėklos smulkios, rausvos, viename vaisiuje būna 3-5 sėklos. Žali nesunokę vaisiai iš pradžių būna labai pūkuoti, pasku nokstant plaukeliai visiškai dingsta. Jaunų krūmų (4-5 metų) stiebų viršūnėse subrendę vaisiai sveria iki 1-1,5g. (kartais ir 1,8-2g.) Juodavaisės aronijos yra savidulkės, gausiai dera ir pavieniai krūmai.
Lietuvos soduose plinta ir juodavaisių aronijų įdomesnės stambiavaisės formos – f. Subpudescens, f.elata, f.grandifolia. ‚Hugin‘ ir ‚Autumm Magic‘ rudeniop ypač įspūdingai švyti raudonomis spalvomis. Šie krūmai auga iki 1 m. Aukščio, laja tanki, rutulio formos. Uogos gerokai didesnės nei kitų veislių, vitamingos. Valgomo šviežios, tinka perdirbti, sultims, vynui, desertams.
Raudonvaisės aronijos (A.arbutifolia) – daugiamečiai vasaržaliai 1-1,5 m. aukščio krūmai. Jie žemesni ir tankesni, plonesnėmis šakomis nei juodavaisių, dera mėnesiu vėliau, vaisiai smulkesni.
