Braškių kenkėjai

Braškėms ir žemuogėms kenkia avietiniai žiedgraužiai, žemuoginės ir voratinkliniés erkės, žemuoginiai nematodai, žemuoginiai – stiebiniai nematodai, žemuoginiai lapgraužiai, lapsukiai, žemuoginiai pjūkleliai ir dirvoje gyvenantys visaėdžiai kenkėjai — kurkliai, grambuoliai ir sprakšių lervos. Parenkant vietą braškynui, pirmiausia patikrinama, ar dirvoje nėra grambuolių, sprakšių, kurklių.

Paprastųjų grambuolių (Melolontha melolontha L.) lervos graužia šaknis. Dirvoje jos gyvena 3-4 metus. Suaugusi lerva būna apie 60mm ilgio, ruda galva (6 pav.). Vabalai skraido šiltu oru, kai žydi ievos, šermukšniai. Orui atvėsus, vabalai būna nejudrūs ir slepiasi medžių lajose. Patelės kiaušinėlius deda dirvoje, 10-15cm gylyje, prie augalų šaknų. Iš pradžių jos maitinasi plonomis šaknimis, mėgsta varpučius. Daugiausia žalos padaro 2-3 metais, nes tada būna ėdriausios. Trečiaisiais metais virsta lėliukėmis ir žiemoja, o vabalai pradeda skraidyti kitą pavasarį.

Grambuoliai mėgsta lengvas priesmėlio ir smėlio dirvas. Vasarą jų lervų randama 10-21 cm gylyje. 

Apsauga. Braškyno priešsėliui tinkamesni vienmečiai nepiktžolėti augalai (lubinai, grikiai, vasariniai javai). Jeigu viename kvadratiniame metre randama daugiau negu viena lerva, braškes sodinti rizikinga. Užsienyje, prieš sodinant braškes, dirvos purškiamos 10% bazudinu (80-120 kg/ha).

 

Sprakšiai (Elateridae) apninka augalų sėklas, daigus ir šaknis. Kenkia 25-30 mm ilgio, Volelio formos, kietos, geltonos ar rusvos lervos. Sprakšiai labiausiai paplitę ir daugiausiai žalos padaro piktžolėtose, ypač prižėlusiose Varpučių, dirvose, pasėliuose po daugiamečių žolių, po kaupiamųjų augalų, ypač bulvių. Labai užkrėstose dirvose braškių geriau nesodinti.

Apsauga kaip ir nuo grambuolių.

Pjovėjai (Otiorrhynchus). Braškynuose randama kiaušiniškųjų pjovėjų (Otiorrhynchus ovatus L.). Be braškių, jie kenkia žemuogėms, serbentams, sodinukams medelynuose. Vabalai graužia lapus, pumpurus, žiedus uogas. Lapuose išėda skylutes, uogose — duobutes. Šaknyse lervos išgraužia įvairaus dydžio ir formos duobutes bei ertmes. Vabalai – 4-5mm ilgio, juodi, Su trumpu, storu straubleliu. Lervos – iki 5mm ilgio, baltos, bekojės, Susirietusios lanku. Vabalai žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar viršutiniame dirvos sluoksnyje. Pabudę pavasarį maitinasi lapais, o vėliau deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos dirvoje graužia šaknis. Jauni vabalai pasirodo birželį ir maitinasi prisirpusiomis uogomis.

Šių vabalų būna prie sodybų, daržuose, didesnę žalą jie padaro kasmet dengiamoms braškėms, o laukuose daug neprisiveisia.

Paprastieji kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa L.) graužia augalų šaknis. Mėgsta lengvus rišlius drėgno priesmėlio humusingus dirvožemius ir durpžemius. Daugiau jų būna ramesnėse vietose, arti vandens.

 

Žemuoginės erkės (Tarsonemus pallidus Banks) — pavojingi kenkėjai. Suaugusios erkės ir jų lervos maitinasi jaunų lapų sultimis. Lapai raukšlėja gelsta, vėliau nudžiūsta. Kereliai pasidaro neatsparūs šalčiam blogai dera, uogos būna smulkios, nesaldžios. Žiemoja suaugusi apvaisintos patelės. Per vasarą išsivysto 4-5 erkių generacijos. Ypač greitai dauginasi ir padaro daug žalos lietingą, šiltą vasarą, ant jaunų daigų. Į naujus plotus patenka su daigais. Daugiau žalos padaro apleistuose braškynuose.

Apsauga. Sodinti tik sveikus specialiuose daigynuose išaugintus daigus. Žiedpumpurių tarpsniu ir nuskynus uogas, braškyno dauginimo plotus nupurkšti akaricidais – 30% mitaku (2 kg/ha), 25% pegasu (1,2 kg/ha). Euparenas, aktelikas irgi naikina erkes.

Voratinklinės erkės (Tetranychus urticae Koch.) gali maitintis daugiau kaip ant 250 augalų. Žiemoja suaugėliai. Braškių ir žemuogių lapus apninka anksti pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 10-12°C. Iš pradžių erkės būna oranžiniai raudonos, o pradėjusios maitintis įgauna pilkai žalią spalvą. Kiaušinėlius deda lapų apačioje. Viena patelė padeda 50-80 kiaušinėlių. Ypač intensyviai dauginasi šiltą, drėgną pavasarį. Daugiausia jų būna uogų nokimo pradžioje, vėliau sumažėja, nes ima maitintis piktžolėmis.

Apsauga. Nuolat naikinti piktžoles. Antrųjų ir trečiųjų metų braškyne, nuskynus uogas, nušienauti lapus. Jeigu ant vieno lapo randama daugiau kaip 50 erkių, būtina purkšti akteliku ar kitais akaricidais.

Žemuoginiai nematodai (Aphelenchoides fragariae Ritz.) kenkia žemuogėms, braškėms ir kai kurioms gėlėms, parazituoja žliūgėse, vėdrynuose ir kt. žolėse. Gyvena augalų audiniuose ir čiulpia jų sultis. Apniktų braškių lapkočiai nustoja augti, žiedkočiai būna trumpi, sustorėję. Žiedai primena žiedinį kopūstą. Uogų dažniausiai visai nebūna. Kenkia nedidelės iki 1 mm ilgio kirmėlaitės. Per vegetaciją išsivysto keletas kenkėjų generacijų. Intensyviausiai dauginasi iki vasaros vidurio. Pinta su užkrėstais daigais.

Apsauga. Laikytis sėjomainos, naikinti piktžoles. Sodinti tik sveikus daigus. Užsikrėtusius krūmelius išsirauti ir sudeginti. Užkrėstuose plotuose neauginti bulvių, žirnių, pupų, agurku, burokėlių, svogūnų, nes šiose daržovėse gali veistis žemuoginiai nematodai.

Tinka auginti kopūstus, ridikėlius, salotas, soda.

Žemuoginiai stiebiniai nematodai (Ditylenchus dipsaci Kühn.) dauginasi augalų audiniuose. Antrojo ir trečiojo ūgio lervos žiemoja žemuogių krūmeliuose tarp lapų. Dažnai jų randama ant pupelių, pomidorų, agurkų ir daugelio piktžolių. Apkrėsti augalai nuskursta. Ant stiebų, lapkočių ir lapų gyslų atsiranda sustorėjimų. Lapkočiai ir žiedkočiai būna trumpi, iškrypę. Lapai smulkūs, raukšlėti, epidermis sutrūkinėjęs. Ant lapų stiebų žydėjimo metu ir uogoms nokstant atsiranda rusvų dėmių. Augalai blogai dera, uogos smulkios, deformuotos, kietos. Kenkėjai plinta su daigais. Labai drėgnu oru stiebiniai nematodai pereina į dirvą. 

Apsauga kaip nuo žemuoginių nematodų.

Žemuoginiai lapgraužiai (Galerucella tenella L.) kenkia braškėms ir žemuogėms, maitinasi ir erškėtinių šeimos piktžolėmis. Vabalai ir lervos graužia lapus: suaugėliai išgraužia lapuose langelius, o lervos skeletuoja apatinę lapų pusę. Lapai raitosi, vysta, kartais nudžiūsta. Suaugėliai žiemoja po augalų liekanomis, nukritusiais lapais ar grumsteliais. Generacija vienmetė.

Apsauga. Purenant tarpueilius, žūsta daug kenkėjų lervų. Naikinti piktžoles, lapus ir augalų liekanas. Kenkėjų židinius purkšti fastaku, akteliku.

Dilgėliniai lapiniai straubliukai (Phyllobius urticae Deg.) —polifaginiai kenkėjai. Vabalai ryškiai žali su storu trumpu straubliuku. Jie maitinasi įvairių lapuočių medžių lapais, dažnai apgraužia braškių lapus. Patelės kiaušinėlius deda į dirvą krūvelėmis po augalų liekanomis. Lervos baltos, raukšlėtos, sulinkusios, be kojų, tamsia galva. Jos gyvena dirvoje ir dažnai apgraužia braškių šaknis. Pasimaitinusios lervos žiemoja dirvoje. Lietuvoje šių kenkėjų nedaug, daugiau žalos jie padaro prie sodybų esančiuose braškynuose.

Apsauga kaip nuo lapgraužių.

Šliužai (Limax) daug žalos padaro drėgnose dirvose, ypač gausiai patręštose azoto trąšomis. Braškyne jie sugadina daug uogų. Nedideliame plote galima išgaudyti tarpueiliuose paklojus šlapius skudurus, lentas, pabarsčius takus miltiniu superfosfatu ar pelenais.

Related Post

  • Article By :