Jei meteorologinės sąlygos palankios ir laikomasi pomidorų augunumo technologijos, ligos daug žalos pomidorams nepadaro. Ta C1 a Ll dėl ivalriվ priežasčių nukrypimai nuo optimalių sąlygų neišvengiami. Reikia mokėti atpažinti pomidorus dažniausiai apninkančias ligas ir žinoti priemones apsaugoti nuo jų. Kai kurios pomidorų ligos perduodamos per užkrėstas sėklas. Taijuodoji bakterinė dėmėtligė, pomidorų rudoji dėmėtligė, pomidorų sausliigė (juodasis puvinys), stiebo šerdies nekrozė, vaisių rudasis puvinys. Aukštos kategorijos pomidorų sėklas auginantys ūkiai parduoda ligomis neužkrėstą sėklą. Jei kyla abejonių dėl sėklų užsikrėtimo ligomis, jos beicuojamos arba dezinfekuojamos. Beicų arba beicuotos sėklos gyvenamosiose patalpose laikyti nerekomenduojama.
Auginant pomidorus, daugiausia žalos padaro grybinės ligos. Jomis užkrėstą sėklą geriausiai dezinfekuoti termiškai apdorojant. Drėgnos sėklos 24-38 val. palaikomos 30-40 °C temperatūroje (kad sudygtų grybo sporos). Po to dvi paras laikomos 50-55 °C temperatūroje, vėliau išdžiovintos sėklos dar parą laikomos 7880-82 °C temperaturoje. Daugelis pomidorų augintojų sėklas dezinfekuoja l proc. stiprumo kalio permanganato tirpale (5 g/0,5 l vandens). Jame pomidorų sėklos laikomos 30min., paskui gerai nuplaunamos vandeniu ir džiovinamos. Sėklų nusidažymas nuo kalio permanganatojų daigumui įtakos neturi. Beicavimas kalio permanganatu sunaikina bakterinį vėžį ir virusines ligas, tačiau pomidorus auginant nešildomuose šiltnamiuose ir lauke šių ligų nepasitaiko.
Nuo kitų ligų kalio permanganatas neefektyvus, jo poveikis lieka tik kaip mikroelemento mangano. Ligų sukėlėjų poveikis skirtingais pomidorų vystymosi tarpsniais nevienodas. Pavyzdžiui, diegavirte serga ne tik jauni daigai, pomidorų juodąja bakterine dėmėtlige pomidorai serga įvairiais vystymosi tarpsniais auginami šiltnamiuose, inspektuose ir lauke, sklerotiniu puviniu serga jauni augalai, kol dar nepakankamai įsišakniję. Nešildomuose šiltnamiuose dažniausiai plinta: pomidorų rudoji dėmėtligė, kekerinis puvinys, sklerotinis puvinys, fuzarinis vytulys. Šiltnamiuose ir lauke pomidorai serga maru, sauslige (juoduoju puviniu), juodąja bakterine dėmėtlige, vaisių ruduoju puviniu, šviesmarge.
Diegavirtė. Liga apninka jaunus pomidorų daigelius, kai poimidorai sėjami nesteriliuose žemių mišiniuose ir dygimo metu bei (jeigų augimo pradžioje yra pernelyg žema temperatūra. Ligos užkrato yra beveik kiekvienoje lauko žemėje. Žemių mišinius, ruošiamus pomidorų sėjai, reikėtų iškaitinti. Pomidorų sėjai naudojant durpių substratą, ši liga nepasireiškia. Ligos pavadinimas nusakojos požymius – šaknies kaklelis susilpnėja, pajuoduoja ir daigelis išvirsta, sudžiūsta. Taip pat daigai išvirsta, tik prie šaknelių nepajuoduoja, kai sėklos sėjamos į per daug azoto trąšomis patręštą substratą.
Rudoji dėmėtligė (kladosporiozė) apninka pomidorų lapus, ypač kai ant jų patenka vandens. Pirmieji ligos požymiai pasirodo ant apatinių lapų. Apatinėje pusėje iš šviesiai pilkšvų, vėliau paruduojančių apnašų susidaro lyg aksominės dėmės. Vėliau viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesiai gelsvų, vėliau gelstančių ir ruduojančių dėmių. Kai dėmių daug, lapai pradeda džiūti, liga greitai plinta aukštyn, ir po kelių dienų augalai lieka be lapų. Liga plinta naktį, nes dieną šio grybo sporos beveik nedygsta. Vaisiai ligos nepažeidžiami, tačiau jie dar neužaugę suminkštėja, blogėja jų kokybė. Ši liga daugiausia žalos padaro auginant pomidorus mažuose, nevėdinamuose šiltnamiuose. Apsaugos priemonės. Sudaryti geras sąlygas pomidorams augti, dezinfekuoti šiltnamio vidų, tarą, inventorių bei žemę, profilaktiškai purkšti fungicidais arba auginti šiai ligai atsparių veislių pomidorus.
Kekerinis puvinys daugiausia plinta šiltnamiuose, kur įrengtas avarinis šildymas, kai pomidorai pasodinami anksti, o derėjimo pradžioje būna apsiniaukusios ir šaltos dienos. Kitas ligos paplitimo etapas – baigiantis pomidorų vegetacijai, kai prasideda ūkanotos dienos ir oras atšąla. Ant ligos pažeistų vaisių susidaro pavieinės arba susiliejančios vandeningos dėmės. Vėliau dėmių centras pabąla, truputį įdumba, o pakraščiai lieka iškilę. Jeigu ”; labai drėgna, dėmes greitai padengia purus pilkšvas pelėsis. Ši liga gali pasirodyti ir ant dar nepradėjusių derėti augalų lapų. Ligos pažeisti lapai vietomis atrodo lyg būtų mechaniškai suspausti. Tose vietose lapas suplonėja, pavandenija. Vėliau ant lapo bei lapkočio pasirodo pilkšvas pelėsis. Kekerinio puvinio sukėlėjas gali patekti iš lauko, jeigu netoli yra šia liga sergančių augalų. Apsaugos priemonės. Sutvarkyti šiltnamio stogą. Neauginti greta šiltnamio kekeriniam puviniui jautrių augalų (žiedinių kopūstu, bijūnų, aviečių ir kt.). Šiltnami vėdinti, skinti ir išnešti iš šiltnamio ligotus lapus bei vaisius, purkšti fungicidais.
Sklerotinis puvinys daugiausia žalos padaro anksti pasodintiems pomidorams, kai šiltnamyje žema temperatūra ir augalai lėtai šaknijasi. Sergančių augalų viršūnės pradeda vysti, stiebai suminkštėja, pūva, kartais pasidengia balta grybiena. Gali sirgti ir derantys augalai, ypač tose vietose, kur per šiltnamio stogą nuolat teka vanduo. Ligos pažeisti vaisiai suskystėja, suminkštėja, jų paviršius pasidengia baltu lyg vata apnašu. Apsaugos priemonės. Neauginti greta pomidorų kitų daržovių. Stogas turi būti sandarus, šiltnamis vėdinamas, kad būtų optimali drėgmė ir temperatūra. Šalinami pirmieji sergantys augalai ir pūvantys vaisiai. Norint tame pačiame šiltnamyje pomidorus auginti ir kitais metais, būtina chemiškai arba termiškai dezinfekuoti šiltnamio gruntą.
Fuzarinis vytulys. Ši liga pasitaiko rečiau. Pirmieji požymiai – gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai, vėliau vytimas plinta viršūnės link. Anksti apsikrėtus augalams, sulėtėja jų augimas, nors lapai dar būna nepradėję vysti. Ligos sukėlėjas plinta augalo apytakos sistema, todėl perpjovus sergančio augalo stiebą matomas parudavusių vandens indų ratas. Ligos sukėlėjui daugiau reikšmės turi ne oro, bet dirvos temperatūra. Ligai plisti optimali dirvos temperatūra – apie 28 °C, ypač kai ji drėgna ir gausiai tręšta azoto trąšomis. Liga plinta per šaknų sistemą. Dirvos temperatūrai nukritus žemiau 21 °C, ligos sukėlėjas nustoja plisti. Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti šiltnamio žemę, sudaryti pomidorams optimalias augimo sąlygas.
Maras (fitoftorozė) daugiau žalos padaro lauke augantiems pomidorams. Liga pažeidžia žalius pomidorų vaisius, ypač kai labai šiltos dienos, bet vėsios naktys, didelė santykinė oro drėgmė, rytais ilgai laikosi rasa. Tokie orai prasideda rudenėjant, todėl daugiausia nukenčia vėlyvasis derlius. Ligos pradžioje Vaisiai būna kieti, paviršiuje atsiranda rudų, į vidų besiskverbiančių dėmių. Ypač ryškiai matosi rudas puvinys perpjovus pomidorą. Ilgiau laikant maru apsikrėtusius pomidorus, jie vietomis parausta, tačiau suminkštėja ir supūva. Prinokę vaisiai šia liga neserga. Maru pomidorai apsikrečia nuo bulvių. Ligotų lapų apačioje atsiranda baltų apnašų, o vėliau viršutinėje pusėje – rudų dėmių. Šiltnamyje pomidorai, jeigu arti nėra bulvių, maru serga retai. Apsaugos priemonės. Neauginti pomidorų po bulvių arba greta jų. Dirvą gausiau tręšti kalio ir fosforo trąšomis. Augalus, praėjus 2 savaitėms po pasodinimo lauke, profilaktiškai pradėti purkšti fungicidais. Rudenėjant nuskinti užaugusius žalius pomidorus ir juos baigti nokinti patalpoje.
Sausligė (juodasis puvinys) – labai paplitusi liga, kuri daug los padaro tiek lauke, tiek šiltnamyje augintiems pomidorams. Liga daugiau plinta karštą vasarą, kai dažnai lyja. Ligos pradžioje ant apatinių lapų atsiranda apskritų arba netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm skersmens dėmių. Sausligės pažeisti pomidorų lapai anksti nudžiūsta, vaisiai susmulkėja. Liga rečiau pažeidžia vaisius. Nuo vaisiakočio arba mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos į vieną pusę pradeda plisti ruda, įdubusi puvinio dėmė. Vėliau jos paviršius apsitraukia lyg aksominė, juodomis dėmėmis. Ypač greitai pūva sutrūkinėję vaisiai. Apsaugos priemonės. Neauginti pomidorų arti bulvių, kelis kartus profilaktiškai purkšti fungicidais, nors šiai ligai jie nelabai efektyvūs. Šiltnamyje reikia palaikyti optimalų mikroklimatą, gerai vėdinti. Šiai ligai atsparių veislių nėra.
Juodoji bakterinė dėmėtligė plinta su sėklomis. Sausų sėklų paviršiuje bakterijos išlieka gyvybingos 15-16 mėnesių. Sėjant dvejų metų ir senesnę pomidorų sėklą, ligos užkratas jau būna išnykęs. Liga retai pasitaiko, tačiau jeigu užsikrečia, serga įvairaus amžiaus augalai, auginami inspektuose, šiltnamiuose ir lauke. Palankios sąlygos ligai plisti – lietingi ir šilti orai, šiltnamiuose – didelė santykinė oro drėgmė. Pirmuosius ligos požymius galima pastebėti net ant skilčialapių. Tai smulkios juodos dėmelės, susidarančios palei gyslas. Daigams augant, ant tikrųjų lapų atsiranda smulkių, apvalių, iš pradžių tamsiai žalių, lyg pavandenijusių, vėliau pajuostančių dėmelių. Ant žalių vaisių dėmelės būna juodos, sausos, apskritos, o kartais ir netaisyklingos, truputį iškilusios. Į vaisius jos įsiskverbia apie 1-2 cm. Bakterijos gali žiemoti ant nesupuvusių augalų liekanų, dirvoje išlikti gyvybingos 2-3 metus. Ligos sukėlėjus platina lietaus lašai bei vėjas. Apsaugos priemonės. Sėti senesnių metų sėklas (nepraradusias daigumo). Neimti sėklai vaisių nuo ligotų augalų. Pastebėjus ligotus daigus – juos išrauti ir išnešus atokiau užkasti. Prieš naują Sėją dezinfekuoti daigyno žemę. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas, dirvą kuo anksčiau Suarti.
[the_ad id=”2089″]Vaisių rudasis puvinys. Liga prasideda prie vaisiakočio ir plinta į visas puses. Vaisius puvimo vietoje įdumba, atsiranda tamsių spuogelių. Puvinys dažnai pažeidžia žalius vaisius, jie neprinoksta ir nukrinta, bet gali pažeisti ir nokstančius bei nuskintus. Pūva ne tik vaisiaus paviršius, bet ir vidus. Rudajam vaisių puviniui plisti labai palankios sąlygos būna blogai vėdinamuose šiltnamiuose, kur didelė santykinė oro drėgmė, o pomidorai gausiai tręšiami azoto trąšomis. Apsaugos priemonės. Rinkti ligotus vaisius, nepertręšti azoto trąšomis. Baigus augalams derėti, sunaikinti jų liekanas ir nukritusius vaisius. Laikytis daržovių kaitos, dezinfekuoti šiltnamio gruntą.
Šviesmargė (septoriozė) nėra dažna liga. Ja pomidorai serga šiltnamiuose ir lauke. Pirmieji ligos požymiai atsiranda ant žemutinių lapų. Tai apvalios 2-6 mm skersmens rudos dėmelės. Kartais jos būna ir netaisyklingos formos. Dėmelių centras vėliau pašviesėja iki nešvariai baltos spalvos, o pakraščiai lieka su tamsios spalvos apvadu. Šviesioje dėmelių vietoje matosi rudų taškelių. Liga nuo apačios plinta į viršų, bet viršūnėje lapai dažniausiai lieka sveiki. Ligos pažeisti lapai gelsta ir džiūsta, todėl lapų derlingumas labai sumažėja. Su sėklomis liga neplinta. priemonės. Nuėmus derlių sunaikinti augalų liekanas. Šiltnamyje pakeisti paviršinį žemės sluoksnį, o likusią žemę dezinfekuoti. Lauke – laikytis sėjomainos. Vegetacijos metu profilaktiškai purkšti fungicidais. Nenaudoti kuolų, prie kurių praėjusiais metais buvo rišami augalai, arba tuos kuolus dezinfekuoti. Geriausia juos trumpam padeginti virš laužo liepsnos.
Pastaruoju metu baiminamasi dėl naujų ligų pasirodymo, įvežant iš užsienio pomidorų vaisius. Daugelyje Europos valstybių šildomuose šiltnamiuose sparčiai pradėjo plisti pomidorams pavojingas pepino mozaikos virusas. Nešildomuose šiltnamiuose ir lauke auginamiems pomidorams virusinės ligos didelio pavojaus nekelia.
