Pomidorų Sodinimas, Laistymas ir Priežiūra

Pomidorai, mes džiaugiamės išauginę gražius daigus ir laukiame, kada galėsime juos persodinti į šiltnamį. Planuojame kada nusiskinsime pirmuosius derliaus vaisius ir kaip visi džiaugsis mūsų darbo rezultatu. Bet iki to laiko galime padaryti ir aibę klaidų, dėl kurių rezultatas gali nebūti toks džiuginantis, todėl nusprendėme sudėti pagrindinius dėsnius ir patarimus, kurie padės susidėlioti viską į vietas ir išvengti nesklandumų.

PALANKIAUSIAS LAIKAS SODINTI

Geros kokybės daigai turi turėti 7-9 lapus, susiformavusį pirmąjį žiedyną, tvartas šaknis ir tvirtą, storą stiebą. Tuomet geriau užsimegs pirmųjų kekių žiedai.

Sodinimo laikotarpis labiausiai įtakojamas nuo oro sąlygų ir šiltnamio tipo. Į nešildomus šiltnamius pomidorus reikėtų sodinti tada, kai dirva 10 cm gylyje sušyla iki 12-15°C (dažniausiai gegužės pirmoje pusėje).

Iš vakaro vazonėliuose ir dėžutėse auginami sodinukai gausiai palaistomi, kad augalai turėtų vandens atsargų ir geriau išsilaikytų šaknų gniužulas. Labai gerai, jei sodinimo metu nekaitina saulė. Taigi geriausia sodinti apniukusią dieną arba po pietų, kai saulės spinduliai nebe tokie kaitinantys. Jei nepavyks, pridenkite šiltnamį agro plėvele ar kokiu kitu audeklu, kad bent porą dienų laikytusi pavėsis. Sodinimo atstumai priklauso nuo pasirinktos pomidorų veislės, jų auginimo ir formavimo būdų (1 ar 2 stiebai). Svarbu sekti ką rekomenduoja profesionalai ant sėklų pakelio nugarinės pusės. Vidutiniškai tarp sodinukų paliekami 0,5-0,8 m tarpai.

Pomidorai sodinami šiek tiek giliau, nei augo puodeliuose (dar giliau, jei išstypo). Mažesni nei 20 cm augalai sodinami 2-3 cm giliau, o aukštesnis nei 25 cm – 5-10 cm giliau nei augo. Ištįsę sodinukai sodinami ženkliai giliau, nes iš kamieno išleis šaknis. Net ir labai liauni, aukšti sodinukai yra tinkami sodinti ir duot tikrai neką prastesnį derlių. Tik juos reikia sodinti ne vertikaliai, o įstrižai, kad šaknys galėtų sėkmingai vystytis. Iš auginimo vazonėlio išimtas šaknų gniužulas dedamas beveik gulščiai, 10-15 cm gylyje. Stiebas nukreipiamas įstrižai, taip, kad 1/3-1/2 jo būtų užpilama žemėmis (iš vakaro reikia apgenėti lapelius nuo stiebo). Viršūnė su 5-6 lapais atsargiai palenkiama į viršų. Pasodinti pomidorai palaistomi ir apmulčiuojami.

Sodininko patarimas: Norint atskirti veisles, sėjant ir pikiuojant jų pavadinimus patogu užsirašyti ant dėžučių. Sodinant į šiltnamį, etiketę galima užkabinti ant augalo. Tuomet kiekvieną kartą užėję į šiltnamį žinosite, kaip ir koks pomidoras auga, kaip atrodo ir pastebėjimus galėsite vestis į savo sodininko dienoraštį. Kai kiekvienas turi pavadinimą – lengva, net jei skirtingų veislių daugiau kaip 30. Ir pažystamiems ar giminėms galima tada papasakoti kas, kur ir kaip auga.

KĄ BŪTINA ŽINOTI APIE POMIDORŲ LAISTYMĄ

Pomidorų laistymo dažnumas labai skiriasi nuo auginimo sąlygų, orų ir kaip pasirinkta auginti pomidorus (šiltnamyje, darže ar ant palangės). Tačiau yra kelios pagrindinės taisyklės, kurias naudoja patyrę sodininkai ir kurios visada pasiteisina:

  1. Niekada nelaistyti ir neaplieti pomidorų lapų (išimtis – tik pesticidų ir specialių trąšų purškimas ant jų).
  2. Po persodinimo, pirmąją savaitę pomidorus reikia laistyti gausiau, kad geriau įsišaknytų. Po to reikia nepersistengti, nes drėgmės perteklius kenkia pomidorams ir atneša ligas.
  3. Pomidorams geriausias retas, bet gausus laistymas. Laistant dažnai ir po truputį, pomidorų šaknys pasklinda dirvos paviršiuje, augalai tampa neatsparūs sausrai ir silpni.
  4. Vandenyje negali būti druskų. Turi būti kuo mažiau chloro.
  5. Pomidorai mėgsta šiltą, pastovėjusį vandenį. Geriausiai kažkur oro temperatūros. Jei naudojame centrinį ar šulinio vandenį – geriausia jį pripilti iš anksto į kokią talpyklą (“bačką”) ir leisti jam sušilti per dieną.
  6. Pomidorai laistomi ryte, kad dieną vėdinant šiltnamį pasišalintu oro drėgmės perteklius. Didelė klaida laistyti vakare, nes per naktį (+kritus oro temperatūrai) pomidorų šaknys būna permirkusios ir pats augalas tampa mažiau atsparus pomidorų marui ir kitoms ligoms.
  7. Laistymas stipria srove (iš žarnos) naudos neduoda. Vanduo nubėga žemės paviršiumi ir nespėja susigerti, o pomidorų šaknynas būtent yra gilesniame sluoksnyje, tad vanduo iki jo paprasčiausiai neateina. Be to nuo paviršinių šaknų nuplaunama žemė ir augalo šaknys tampa pažeidžiamos aplinkos poveikiui, ligoms ir kenkėjams.
  8. Dideliuose šiltnamiuose taikomas lašelinis laistymas. Iš rezervuaro sušilęs vanduo plonomis laistymo žarnelėmis pamažu teka ir lašėjimo principu laisto pomidorus. Iki šiol tokios sistemos buvo orientuotos didiesiems augintojams, bet pastaraisiais metais tai tampa vis populiariau ir paprastiems augintojams. Tai ne tik labai gerai augalams, bet ir labai patogu, nes nebereikia nešioti vandens laistytuvais. Susitaupo ir laikas ir sveikata. Tikrai nebrangius ir išties neblogus variantus galima atsiųsti iš Kinijos. Plačiau žiūrėti čia
  9. Galima panaudoti ir plastikinius butelius. Tie kas neturi galimybių pastoviai laistyti pomidorų, panaudoja plastikinius butelius. Kaklelį įkasa į žemę o butelio dugną nupjauna. Į butelį pripila vandens, kuris tam tikrą laiką drėkina augalą.
  10. Drėgmės nuostolį sumažina mulčio sluoksnis arba paklota balta agro plėvelė. Tik prieš ją klojant reikia leisti dirvai tinkamai sušilti.
  11. Jei oro temperatūra žemesnė nei 15°C – laistyti nereikia.

POMIDORUS BŪTINA PRIRIŠTI

Priklausomai nuo pomidorų daigų, veislės, aukščio ir tvirtumo, daigai pririšami arba iš karto, arba ne vėliau kaip po 10-15 dienų po pasodinimo. Pomidorai parišami virvutėmis, kuolais, atraminiais strypeliais ir kitomis priemonėmis (kurias pasirenka daržininkas). Svarbu, kad visi jie eitų vertikalia, augalo augimo kryptimi.

Dažniausiai mėgėjai šiltnamiuose pomidorus riša ant virvučių. Tai ir paprasta, ir patogu, nes nesunku pakeisti, galima pritaikyti prie bet kokio tipo šiltnamio ir rišimo variantų taip pat yra apstu, todėl kas kartą galima paeksperimentuoti. Dažniausiai šiltnamio viršuje ištempiamos vielos arba nuo šiltnamio karkaso nuleidžiami šniūrai prie kiekvieno pomidoro daigo. Augalo apačioje prie stiebo virvės yra pririšamos pakankamai laisvai, kad netrukdytų stiebui augti ir plėstis į storį. Augančių pomidorų viršūnės tiesiog apsukamos apie virvutę. Vielos brangesnės, todėl dažniausiai naudojamos tik kaip pagalbinė priemonė su virvėmis. Taip pat pravartu virvėse surišti mažas kilpeles kas 10-15 cm. kad pomidoras tvirčiau laikytusi ir nebūtų taip, kad nuo savo svorio jis tiesiog nusmunka į apačią.

Kuoleliai dar brangesni, be to ne visada būna pakankamai ilgi. Gražūs dekoratyviniai banguoti kuoleliai, paprastai naudojami gėlėms, tinka pomidorams tiesiog puikiai (ypatingai, jei pomidorai auginami balkone ar terasoje). Pomidorus, kurie auginami prie kuolelių, reikės pririšti per kelis kartus, atsižvelgiant į jų augimo greitį ir rūšį.   Tik žemus ir tvirtus krūmo formos determinantinius pomidorus galima auginti nepririšus, bet ir tie sunkiai atlaiko mūsų klimato zonoje vyraujančius vėjus ir dažnai išgriūna be atramos.

Sodininko patarimas: Kasmet, kai pasodinate pomidorus, tarp pomidorų į tarpus patogu krauti įvairiausią mulčią: nupjautą žole, šiaudus, pjuvenas ir kita. Principe viską iš ko galima daryti kompostą. Reikia stengtis palaikyti ~10 cm storio sluoksnį. Tokiu būdu susitaupo daug vandens, augalai neišdžiūsta, tose vietose neauga piktžolės, susinaudoja sodo atliekos, o ir pomidorai pastoviai gauna naudingųjų medžiagų. Tik svarbu nepridėti šių atliekų per arti pomidoro kamieno ar neuždengti šaknų zonos. Šios atliekos irdamos išskiria daug šilumos, todėl gali pažeisti augalą ir šaknis.

POMIDORŲ FORMAVIMAS: VIRŠŪNINIŲ IR “PAŽASTUKŲ” PRIEŽIŪRA

Pomidorų formavimo būdai yra keli. Paprasčiausias – auginimas vienu stiebu. Šiuo atveju išlaužomi visi augantys pažastiniai ūgliai. Pagrindinis stiebas vienas auga aukštyn, jis nuolat rišamas prie atramos ir papildomai parišamas jei pradeda lūžinėti dėl per didelio vaisių kiekio.

Jei turite mažai daigų (pvz: dalis nesudygo, nušalė ar užpuolė ligos), tiks auginimo dviem viršūnėmis būdas. Augalą su dviem viršūnėmis galima pradėti formuoti nuo nedidelio daigo arba jau pasodinus į šiltnamį. Tada daigai sodinami dar rečiau. Pirmasis pasirodęs stiprus pažastinis ūglis paliekamas, kiti – išlaužomi. Greitai tas ūglis pasiveja pagrindinį stiebą, ir ilgainiui tampa sunku juos atskirti. Tiek tikrasis, tiek pažastinis ūglis rišami prie atskirtų atramų, paliekant tarp jų didesnį tarpą lapams augti (kad neužgožtų). Formuojant pomidorus labai svarbu išlaužyti pažastinius ūglius! Jie sunaudoja labai didelį kiekį maistinių medžiagų ir energijos, o naudos neduoda. Juos išlaužti reikia kuo ankščiau. Jei leisite augti iki 10+ cm ilgio, jį išlaužiant liks didelė žaizda, į kurią lengvai gali patekti infekcijos. Augančios pažastinės ataugos ženkliai sumažina derliaus kiekį.

Mažuose šiltnamiuose pomidorai vasaros pabaigoje pasiekia stogą. Tada tenka nupjauti jų viršūnes. Aukštuose šiltnamiuose viršūnės pjaunamos likus 1-2 mėnesiams iki derliaus nuėmimo pabaigos. Taip pomidorai sunoksta didesni ir saldesni.

Krūminiai pomidorai pažastinių ataugų turi sąlyginai nedaug. Tik kartkartėmis jie paretinami, kad nebūtų tokie tankūs. Jų formuoti beveik nereikia. Nors iš Azijos į Europą atslenka ir nauja mada iš vazoninių pomidorų formuoti “bonsus”.

SENŲ POMIDORŲ LAPŲ IŠSKYNIMAS

Senų lapų išskynimas taip pat yra būtinas. Tai padeda augalui išvengti ankstyvųjų ligų, nuskynus lapus pagerėja oro cirkuliacija, vaisių kekės gauna daugiau šviesos (gerėja vaisių kokybė), augalus tampa lengviau prižiūrėti ir nuimti derlių.

Pirmasis lapų išskynimas prasideda tada, kai augant daigams, apatiniai lapai pasiekia dirvos paviršių arba pagelsta. Kitas etapas – prieš pirmosios vaisių kekės prinokimą. Nebijokite reguliariai apskainioti lapų. 1-2 kartus apskainiojus per visą vasarą, tikrai nesulauksite naudos ar rezultato. Tai reikia daryti žymiai dažniau, po truputį, nesukeliant per daug vienkartinio šoko augalui. Taip ir žaizdos gyja geriau ir nėra vargo.

Lapus skabyti rekomenduojama ryte, esant sausam orui – tada žaizdų gyjimas yra sparčiausias. Svarbu paminėti, kad kiekvieną vaisių kekę maitina 2-3 žemiau esantys lapai. Nuo žydėjimo iki tos kekės vaisių sunokina, praeina vidutiniškai 40-60 dienų, Taigi priklausomai nuo veislės ir pomidorų augimo greičio per savaitę vidutiniškai reikėtų nuimti 2-3 lapus. Daugiau lapų iš karto skinti negalima: augalui tai taip – per didelis stresas, kuris turės įtakos derliaus kiekiui.  Išimtis yra tik tada, kai lapai geltonuoja ir augalas serga. Tada reikia vienaip ar kitaip pašalinti sergančius lapus. Augalas pats kovoja su liga ir tampa pasiruošęs lapų netekimui.

Sveikas pomidoro augalas (aukštaūgis) ant stiebo turėtų turėti 15-20 lapų. Palikus mažiau lapų augalas gali skursti ir silpti.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE POMIDORŲ TRĘŠIMĄ

Standartiškai pomidorai tręšiami kelis kartus (kas 1 ar 2 savaites) mineralinėmis arba organinėmis trąšomis, atsižvelgiant į dirvos derlingumą, augalų būklę, oro temperatūrą ir kitas aplinkybes. Jei pavasarį žemė buvo pagerinta kompostu arba perpuvusiu gyvulių mėšlu, trąšų reikia mažiau. Trąšų normas vienu kartu apimti ir apibūdinti yra išties sunku, todėl tie, kas nori specifinio tręšimo plano ir gairių, pavasarį turėtų pasidaryti grunto agrocheminius tyrimus. Turint rezultatus, labai nesunku sudaryti planą ir terminus, bei parinkti optimaliausias augalų kultūras ir veisles.

Lengvame priesmėlyje augančius pomidorus reikia gausiau tręšti organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis medžiagomis, nei augalus, kurie auga sunkesnėje dirvoje, nes vanduo išplauna didelį kiekį medžiagų. Visada geriau yra tręšti dažniau, nedidelėmis porcijomis, nei retai, bet gausiai. Didelė mineralinių trąšų koncentracija gali nudeginti šaknis arba kitaip pakenkti augalui. Parduotuvėse dažnai parduodamos paruoštos kompleksinės trąšos, tad pradedantiems sodininkams/daržininkams visada rekomenduojame pradėti nuo jų, nes gamintojas labai specifiškai nurodo vartojimo instrukcijas.

Organinės trąšos gali būti labai įvairios: žolių ir mėšlo raugas, skiestos srutos, kompostas, biohumusas ir kitos natūralios medžiagos. Nors natūralios žemdirbystės šalininkai stengiasi naudoti tik tokias trąšas, bėda tame, kad labai sunku nustatyti tam tikrų medžiagų kiekį ir koncentraciją ir dažnai galime pertręšti. Cheminiai procesai dirvoje skiriasi nuo drėgmės, dirvos pH, temperatūros, cheminių medžiagų koncentracijos, katalizatorių, mikrofloros ir t.t. Jei augalui sutrinka mityba ir jis nebepasisavina tam tikrų medžiagų per šaknis (101 priežastis dėl ko) – papildomas medžiagas galima suteikti per lapus, tol kol augalas atgaus cheminį balancą ir medžiagas vėl ims iš dirvos. Tik tai darykite esant apniukusiai dienai, nes esant saulei, pomidoro lapai gali apdegti, nes vandens lašeliai veikia, kaip padidinimo stiklas. Be to būtina tiksliai vadovautis trąšų gamintojo rekomendacijomis, bei neprošal pasikonsultuoti su specialistu ar žmogumi, kuris nekartą susidūrė su tokia problema.

Paskutiniais augimo mėnesiais pomidorai netręšiami.

Sodininko patarimas: pradėkite masiškai kompostuoti sodo atliekas ir tai daryti taip, kaip rekomenduojama. Kompostas tikras sodo auksas, kurį panaudoti galima visur ir jo niekada nebus per daug. Svarbu pasidaryti tinkamą kompostinę ir kompostuoti tinkamas atliekas, bei kartas nuo karto pavartyti viską, kad greičiau suirtų. Daugiau apie kompostą ir kompostavimą gali rasti čia: (kompostavimas)

POMIDORŲ ŽYDĖJIMAS IR VAISIŲ NOKINIMAS

Pasodinus žydinčius, bet neužgrūdintus daigus, neverta tikėtis ankstyvo derliaus. Kol jie prigyja, žiedai dažniausiai nubyra, ir pirmųjų vaisių nebūna. Iki derėjimo pomidorams augti palankiausia 22-24°C, o derėjimui 24-26°C. Aukštesnėje negu 30°C temperatūroje kyla pavojus, kad žiedai neapsidulkins ir vaisių neužmegs.

Pomidorai nebijo skersvėjo, todėl vasarą šiltnamis turi būti gerai vėdinamas. Tada ir žiedai geriau apsidulkina. Pomidorai – savidulkiai. Žiedų apsidulkinimą galima paspartinti lengvai papurčius žydinčius augalus. Kai šilumos – mažiau nei 15°C, pomidorai nustoja žydėti, o kai atvėsta iki 9°C – neauga. Pomidorai nežydi, kai trūksta šviesos, labai svyruoja temperatūra, šaltu ir drėgnu oru, esant azoto pertekliui, trūkstant kalio, geležies ar mangano.

Jei pomidorai žydi, bet nemezga, reiškia, jog trūksta drėgmės arba laistoma netolygiai, per karšta arba per šalta. Juos reikia aprūpinti vandeniu, sureguliuoti temperatūros kaitą, mažinti azoto trąšų kiekį.

Atkreipkite dėmesį į hibridines veisles: kai kurios gerai žydi ir dera esant aukštesnei temperatūrai, esant didesniems temperatūros svyravimams ir yra atsparesnis sausroms. Be to hibridinės veislės būna atsparesnės ligoms, tad sėklas rinkitės atsakingai.

KAIP SKINTI IR PRIŽIŪRĖTI POMIDORŲ VAISIUS

Vaisių spalva ir jos kitimas nokstant – tai nuo veislės priklausančios savybės, kurios gali labai skirtis. Be to nokimui didelę įtaką turi temperatūra. Kai karšta (daugiau kaip 30°C), ant vaisių gali likti žalių dėmių, o kai vėsu (mažiau nei 10°C), vaisiai lieka gelsvi.

Vaisiai skinami 2 kartus per savaitę. Reikia nepalikti sunokusių vaisių ant kekių (nors jų tuo metu ir nevalgome). Galima skinti pradėjusius rausti vaisius ir juos nokinti patalpoje. Raudoni ar pradėje nokti pomidorai ilgiau nevysta sudėti eile, koteliais į viršų. Rausvi (pusiau prinokę) pomidorai geriausiai laikosi 10-12°C  temperatūroje, 75-80 proc. drėgnumo ore, raudoni (prinikę) – vėsioje (1-3°C) patalpoje.

Rudenį nuskintus žalius vaisius geriausia suvynioti kiekvieną atskirai į popierių ir laikyti dėžėje ar šiaudais išklotoje pintinėje. Kai rudenį naktimis temperatūra nebepakyla aukščiau 8°C, reikia nuskinti ir pradėti nokinti visus vaisius patalpoje.

Kad greičiau prinoktų nuskinti vaisiai, dieną jie padedami saulėtoje vietoje. Tarp žalių padėjus vieną kitą prinokusį pomidorą ar obuolį, kiti sunoks greičiau.

ŽIEMINIAI POMIDORAI?

Tai yra vėlyvos, lėtai vaisius nokinančios veislės. Jie nebūna tokie raudoni, sultingi ir skanūs, kaip nuskinti vasarą, bet jų ryškus privalumas – vaisiai išsilaiko labai ilgai. Tinkamai laikant jais galima mėgautis net Sausio-Vasario mėnesiais. Storesnė vaisių žievelė neleidžia jiems suvysti. Skinami su kekėmis, sudedami viena eile į dėžutes ir laikomi 14-16°C temperatūroje. Suvalgius paskutiniuosius, Kovo mėnesį laikas sėti naujus.

SAVOS SĖKLOS IŠ AUGINTŲ POMIDORŲ

Sėklos kitam sezonui renkamos tik iš sveikų, gražių ir derlingų pomidorų, pačių didžiausių ir gražiausių vaisių (čempionų). Neverta rinkti hibridinių veislių sėklų, nes jos yra pritaikytos tik vienam sezonui, tad derlius kitais metais gali nuvilti. Jų sėklų auginimu tegul specializuojasi profesionalai.

Sėkloms geriausiai tinka vaisiai iš antros kekės. Ant augalo jie laikomi, kol visiškai sunoksta ir įgauna reikiamą spalvą. Perpjovus vaisių, šaukšteliu į lėkštę išimamos sėklos. Sėklos užpilamos vandeniu ir paliekamos 3-4 valandoms. Nedžiovinkite nenuplautų sėklų.

Pastovėjusios vandenyje sėklos lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Jas patogiausia perplauti sietelyje, po vandens srove. Švarios sėklos plonai paskleidžiamos ant popierinės servetėlės ir paliekamos džiūti. Patartina ant servetėlės iš karto užrašyti veislės pavadinimą, nes vėliau bus labai sunku atrinkti kur kokia veislė.

Pomidorų sėklos džiūsta kelias dienas. Po to jas reikia nuimti ir supakuoti. Sėkloms laikyti tinkamiausi popieriniai maišeliai arba iš laikraščių išlankstyti vokai. Nepamirškite užsirašyti ant vokelio sėklos pavadinimą ir metu.

Related Post