Gluosninių Kreivabudžių auginimas

Gluosninės kreivabudės – Pleurotus ostreatus (Jaeg.:F,) Kumm. – dideli lakštabūdiniai grybai. Jų kepurėlė 10-15 cm skersmens, mėsinga, išgaubta arba piltuvėlio formos. Pelenų spalvos arba juodai pilka, violetinio atspalvio. Grybai aitriai saldūs. Skoniu nenusileidžia rudeniniam kelmučiui, džiovinti net aromatingesni už baravykus.

Gluosninės kreivabudės auga ant negyvos medienos, todėl gamtoje jų galima rasti miške ant medžio kelmų, išvartų šakų. Auga nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

Šie grybai randami visame pasaulyje, išskyrus Antarktiką. Jie jau auginami ir Lietuvoje.

Kreivabudėse, kaip ir kituose grybuose, yra daug vandens (85-94%). Juose randama visų žmogaus organizmui reikalingų aminorūgščių, apie 3% vertingų riebalinių medžiagų. Ypač svarbus lecitinas, kuris trikdo cholesterino kaupimąsi žmogaus organizme, o laisvosios palmitino ir oleino rūgštys labai gerai organizmo pasisavinamos. Gausu grybuose įvairių fermentų (amilazės, lipazės, ureazės ir kt.), kurie skaido riebalus, glikogeną, ląstelieną. Juose yra vitaminų (B, B, D, PP, mažiau A, E, C), ypač daug fosforo (4%) ir kalio (2%). Iš mikroelementų randama cinko, vario, geležies, magnio. Angliavandenių yra gerokai mažiau negu daržovėse, vaisiuose, bet jie organizmo lengvai pasisavinami. – Grybų ląstelienoje yra gana daug chitino (iki 6%), kurio nesuvirškina žmogaus skrandis, todėl jie priklauso sunkiai virškinamiems maisto produktams. Susmulkinti arba sumalti į miltus virškinami daug lengviau. Žmonėms, sergantiems skrandžio arba kepenų ligomis, taip pat pagyvenusiems nepatartina daug ir dažnai grybų valgyti. Maistingiausi ir lengviau virškinami jauni grybai, ypač jų kepurėlės.

Gluosnines kreivabudes galima ruošti kaip ir visus žinomus valgomuosius grybus: virti, kepti, sūdyti, marinuoti, džiovinti.

Norint auginti šiuos grybus, reikia turėti atitinkamą substratą ir grybienos. Galima naudoti medieną (kelmus), ruošiamą iš lapuočių medžių kamienų (beržų, tuopų, drebulių). Geriausiai tinka išgulėjusi miške nuo 1 iki 3 mėnesių. Kamienai supjaustomi 35-40 cm ilgio, bet kokio storio gabalais. Kai mediena apysausė, reikia ją 1-2 dienas pamirkyti vandenyje. Kaip skiepijamoji medžiaga paprastai vartojama pasta, pagaminta iš grybienos. Ji užtepama 0,5-0,8 cm sluoksniu. Šis kreivabudžių auginimo būdas įdiegtas Vitebsko srities paruošų kontoroje (Baltarusija). Iš 1 m2 lapuočių medienos gaunama 30 kg šviežių grybų.

Gluosnines kreivabudes geriausia auginti specialiose patalpose ar šiltnamiuose, kur galima reguliuoti temperatūrą ir drėgmę. Tokių patalpų neturint, galima auginti rūsiuose, vėdinamuose tvartuose, apleistuose mūriniuose sandėliuose bei panašiose patalpose, kur galima būtų įrengti apšvietimą.

Substrato ruošimas. Paprasčiausias substratas gluosninėms kreivabudėms auginti yra visų rūšių šiaudai. Susmulkinti (i 3-5 cm ilgio kapojus) supilami į vandenį praleidžiantį maišą, užpilami verdančiu vandeniu ir laikomi jame 1012 valandų. Nupylus atvėsusį vandenį, pakartotinai užpilama verdančiu. Šitaip šiaudai sudrėkinami iki 70%, sunaikinami kenkėjai, nenaudinga grybiena bei sporos, kitokie ligas sukeliantys mikroorganizmai. Šiaudus galima sudrėkinti ir pasterizuoti karštais garais. Kaitinama 12 valandų 55-60°C temperatūroje.

Grybienos sodinimas. Grybiena sodinama kruopščiai nusunkus vandenį, kai substrato temperatūra ne aukštesnė kaip 25°C. Vienam kapojų maišui (8- 10 kg sausų šiaudų) užtenka 0,5 kg grybienos. Kapojai išpilami ant švarios polietileninės plėvelės ir sumaišomi su grybiena. Gautasis substratas sudedamas į polietileninius maišus (maišo plotis turi būti 55-70 cm, jame horizontaliai ir vertikaliai padaromos kas 10 cm 3-5 mm skersmems skylės). Kiekvienas substrato sluoksnis stipriai suslegiamas, ir maišas užrišamas.

Priežiūros darbai. Praėjus 2 savaitėms (jei aplinkos temperatūra +18-22°C), grybiena apauga visą substratą. Kai žemesnė aplinkos temperatūra, šis procesas vyksta šiek tiek ilgiau. Negalima leisti, kad substrato temperatūra būtų aukštesnė kaip 30°C, nes grybiena nebeauga. Optimali substrato temperatūra – 24-28°C šilumos. Grybienos priaugęs substratas yra lyg trinka, išmarginta baltų grybienos hifų. Augimo metu šviesa nereikalinga. Kai grybiena perauga substratą, reikia pakeisti aplinką. Grybų vaisiakūniams formuotis būtina šviesa ir šviežias bei drėgnas oras (santykinė oro drėgmė turi būti 95-100%). Geriausia yra dienos šviesa. Jei patalpa tamsi, reikia įrengti liuminescencinę, geriausia žydrą, arba gyvsidabrio lempą. Vienos 40 W liuminescencinės lempos pakanka apšviesti 4 m2 patalpos. Ji pakabinama 1-1,5 m atstumu virš substrato. Maždaug 100-200 liuksų šviesą reikia laikyti 10 h per parą. Ji turi įtakos vaisiakūnių formai ir spalvai: kuo daugiau šviesos, tuo grybų kepurėlės tamsesnės. Didelę įtaką vaisiakūnių formai turi ir anglies dvideginio kiekis: kai patalpa silpnai vėdinama, susikaupia daug CO2, vaisiakūnių kotai gerokai pailgėja, o kepurėlės įgauna piltuvo formą. Todėl reikia laikyti atvirą langą, pridengtą marle, kad nepriskristų vabzdžių.

Maišus su peraugusia substratų grybiena galima perkelti į lauką, šiaurinę, apsaugotą nuo lietaus ir vėjo bei tiesioginių saulės spindulių, pastato pusę. Lauke galima auginti kovo-gegužės ir rugpjūčio-lapkričio mėnesiais.

Iškėlus substratą į šviesą, pirmosios grybų užuomazgos pasirodo po 10 dienų. Grybai auga bangomis. Renkami praėjus 7-10 dienoms nuo vaisiakūnių užuomazgų susidarymo. Tarp bangų būna 2-3 savaičių pertrauka. Pirmosios bangos metu surenkama 75% derliaus. Kiekvienos paskesnės bangos derlius būna beveik 2-3 kartus mažesnis už ankstesniosios. Nustatyta, kad, auginant gluosnines kreivabudes gerai paruoštame substrate, optimaliomis sąlygomis per du pirmuosius derliaus nuėmimus vaisiakūnių derlius sudaro apie 40-80% substrato svorio.

Gluosninių kreivabudžių grybiena dauginama specialiose laboratorijose. Kompostinė grybiena laikoma 0-2°C temperatūroje ir gali išbūti 1-2 metus, o 20°C-1 mėnesį. Grūdinė grybiena 0-2°C temperatūroje laikoma 3-4 mėnesius, o 20°C – savaitę.

 

Related Post

  • Ar galima persodinti hiacintus ir tulpes jei pasirodė lapeliai?

    Jau pastebėjome, kad tulpės ir hiacintai pradėjo leisti lapelius. Ar galima juos persodinti, ar tai jų nepažeis?   Tulpes ir […]

  • Kurkliai (Gryllotalpidae): Kaip juos naikinti

    Juos reikia naikinti be gailesčio, bet pirmiausia būtina pažinti. Tai vabzdys, 4-6 cm ilgio, rudas, su sparnais, stipriomis kojomis, gerai […]

  • Braškių dauginimas

    Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute yra Virusologinė ir Meristeminė laboratorijos, kuriose iš braškių audinių dauginama pirminė devirusuota medžiaga reprodukciniam braškynui. […]

  • Klevų persodinimas

    Ar galima iškasti ~3 m aukščio klevus ir persodinti juos į kitą vietą? Taip, klevus galima persodinti, tik su tam […]