Kasmet sėjant, sodinant augalus į tą pačią dirvą, ji nusialina, nes augalai iš jos paima tas pačias maisto medžiagas, todėl prasčiau auga, derliai vis mažėja, dažniau serga tomis pačiomis ligomis, juos puola tie patys kenkėjai. Dirvoje susikaupia nuodingi šaknų ir augalų irimo produktai. Todėl būtina sėjomaina – vienos šeimos augalai pakeičiami kitos šeimos augalais, kurių augimo sąlygos yra kitokios. Būtina sudaryti daugiametį sėjomainos planą – augalų eksplikaciją sklype. Geriausia, kai tie patys augalai į tą pačią dirvą sodinami po 4-5 metų. Mokslininkė Marija Thun savo daugiamete praktika ir bandymais nustatė, kad paeiliui reikia auginti:
- lapinius – salotas, kopūstus, špinatus, rūgštynes ir kt. ;
- šakniavaisinius – svogūnus, česnakus, porus, petražoles, ridikus, ridikėlius, burokėlius, morkas, pastarnokus, ankstyvąsias bulves;
- vaisines daržoves – pomidorus, pipirus, agurkus, cukinijas, arbūzus, moliūgus, pupeles, pupas;
- žiedinius augalus – aguonas, saulėgrąžas, gėles, vaistažoles, kurių renkami žiedai.
Ruošiant planą, reikia atsižvelgti į šaknų ilgi, augalų aukštį, kad nestelbtų vieni kitų, šalia sodinti tuos augalus, kurie vienas kitam nekenkia, o padeda.
