Žiedinių kopūstų ir brokolių sėklų auginimas

Sėklinių žiedinių kopūstų vegetacijos periodas yra gana ilgas: nuo sėjos iki sėklos subrendimo praeina 200-240 dienų. Lietuvoje augintinos tik ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių sėklos.

Sėklos beicuojamos terminiu ir cheminiu būdu. Į maišelį laisvai supiltos sėklos 20 min laikomos 50°C vandenyje. Išėmus staigiai merkiamos į šaltą vandenį. Atvėsintos sėklos išdžiovinamos. Prieš pat sėją beicuojamos.

Vidutinio ankstyvumo veislių žiediniai kopūstai sėjami stiklu dengtame šiltnamyje vasario pirmoje pusėje, ankstyvųjų veislių – kovo pradžioje. Iki sėkloms dygstant turi būti 18-20°C šilumos. Nuo sėklų sudygimo iki visiško skilčialapių išsivystymo (5-6 dienos) oro temperatūra sumažinama maždaug 8-10°C šilumos dieną, naktį – iki 4-6°C. Po to prieš daigus pikuojant dieną oro temperatūra turi būti 10-12°C, o naktį – 6-8°C. Žiedinių kopūstų sėjinukai pikuojami į5×5 cm dydžio durpių-pūdinio kubelius, į plonasienius durpių arba plastmasinius puodelius, pripiltus žemių mišinio arba durpių, paruoštų su makrotrąšomis ir mikroelementais.

Vasario-kovo mėnesį, kad daigai neištįstų, šiltnamyje palaikoma neaukšta temperatūra: saulėtą dieną 16-18°C, ūkanotą 12-16°C ir naktį 8-10°C. Santykinis oro drėgnumas šiltnamyje palaikomas 70-80%. Kai atskirų daigų lapeliai susisiekia, persodinama į didesnius (10×10 cm) puodelius.

Žiedinių kopūstų daigai tręšiami atsižvelgiant į jų vystymąsi. Jei jie auga silpnai, daugiau tręšiama azoto trąšomis, o jei auga vešliai, gausiau tręšiama fosforo trąšomis. Daigai papildomai pradedami tręšti, kai išleidžia pirmus tikruosius lapelius. Organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (pakaitomis) tręšiama kas 8-10 dienų. Ruošiant tirpalą, į 101 vandens dedama 20 g amonio salietros, 30-40 g superfosfato ir 10 g kalio sulfato. Be to, papildomai tręšiama atskiestu karvių mėšlu (1:10), srutomis (1:6), paukščių mėšlu (1:14).

Profilaktikos sumetimais daigai tręšiami mikroelementų tirpalais: 10l vandens imama 2 g kalio permanganato ir 2-3 g boro rūgšties. Dešimčia litrų tirpalo palaistoma 400-500 daigų. Mineralinėmis trąšomis ir mikroelementais tręštose durpėse auginamų daigų beveik nereikia papildomai tręšti.

Žiedinių kopūstų sėklojų auginimas polietileniniuose šiltnamiuose ir po priedangomis. Vidutinio ankstyvumo veislių žiedinių kopūstų sėklojus galima auginti gerai vėdinamuose polietileniniuse šiltnamiuose arba po priedangomis. Dirva rudenį tręšiama 40-60 kg mėšlo, 600 g superfosfato, 400 g kalio sulfato į 10 m2 ir suariama. Pavasarį išberiama 300 g/10 ml amonio salietros, išpurškiama 6 g/10 m2 boro rūgšties, ištirpintos 10 l vandens, ir įterpiama freza.

Žiedinių kopūstų daigai šiltnamiuose (kurie prireikus šildomi) sodinami kovo pabaigoje-balandžio pradžioje 70×40 cm atstumu. Balandžio viduryje ankstyvųjų veislių žiediniai kopūstai sodinami po polietileninės plėvelės priedangomis. Šiltnamiuose ir po priedangomis oro temperatūra saulėtą dieną turi būti 17-20°C, ūkanotą – 15-17°C, naktį – 10-12°C. Oro temperatūrai nukritus žemiau, šildoma elektrokaloriferiais arba šiluminiais generatoriais.

Kad augimo pradžioje nesusidarytų drėgmės perteklius, saikingai laistoma ir intensyviai vėdinama. Antroje balandžio pusėje žiediniai kopūstai saulėto

mis dienomis dažniau laistomi ir intensyviau vėdinami. Šiuo metu jie tręšiami atskiestu (1:4) karvių mėšlu, kurio į 10 m’ dedama 80-100 1, ir apkaupiami.

Prieš lapams visiškai uždengiant tarpueilius, laistoma mineralinių trąšų tirpalu, 10 l vandens imama 30 g amonio salietros, 50 g superfosfato ir 15 g kalio sulfato. Šio tirpalo pilama 13-15 l/m?.

Žiedinių kopūstų galvutės pradeda formuotis gegužės viduryje arba antroje gegužės pusėje. Tuo metu augalai vėl tręšiami mineralinių trąšų tirpalu: 101 vandens imama 20 g amonio salietros, 50 g superfosfato ir 20 g kalio sulfato. Šio tirpalo 15 l palaistoma 1 m2 žiedinių kopūstų.

Formuojantis galvutėms, žiediniai kopūstai labai jautriai reaguoja į drėgmės stoką bei perteklių. Trūkstant drėgmės, sutrinka augalo vystymasis, išauga mažesnės bei blogesnės galvutės. Esant drėgmės pertekliui, sėklojai pradeda sirgti. Šiltnamiai intensyviai vėdinami.

Polietileniniuose šiltnamiuose bei po priedangomis auginamų žiedinių kopūstų galvutės susiformuoja gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Susiformavus 50% galvučių, kopūstai aprobuojami. Aprobuojant išraunami veislei nebūdingi augalai. Taip pat išraunami augalai, kurių galvutės retos ir yra ligoti.

Išraunant išbrokuotus augalus, sėklinių augalų šaknų sistema kiek sužalojama. Sėklojams sustiprinti tręšiama atskiestu (1:5) karvių mėšlu. 101 jų įmaišoma 70 g superfosfato ir 40 g kalio sulfato, 101 skiedinio patręšiama 1-1,5 m. Patręšti sėklojai apkaupiami.

Birželio viduryje žiedinių kopūstų galvutės ima skleistis. Pirmiausia žiediniai stiebai formuojasi iš Šoninių galvutės pumpurų. Kai šoniniai stiebai išauga 5-10 cm ilgio, centrinė galvutės dalis išpjaunama paliekant 4-5 šoninius stiebus. Tai daroma žiedinių stiebų vystymuisi paspartinti. Centrinė galvutės dalis išpjaunama labai atsargiai nesužalojant šoninių stiebų. Pjūvis daromas kiek nuožulniai, kad ant jo nesilaikytų vanduo. Žaizda užbarstoma trinta medžio anglimi arba sudrėkinama kalio permanganato 1% tirpalu. Tuo tirpalu po kiekvieno pjūvio dezinfekuojamas peilis.

Žiediniams stiebams formuojantis, sėklojams daug žalos gali padaryti amarai. Nuo jų purškiama.

Sėklojų butonai formuojasi birželio antroje pusėje. Tuo metu nuimamos polietileninės plėvelės priedangos, o šiltnamiuose auginami sėklojai intensyviai vėdinami (šiltnamio šonuose nuo apačios iki 1-1,5 m aukščio įrengiamos ištisinės angos). Tuo metu dažniausiai esti karšti, sausi orai. Butonizacijos fazėje ir žydėjimo metu tinkamiausia oro temperatūra 18-20°C. Sėklojai geriau apsidulkina, kai oras drėgnokas, todėl žydintys sėklojai dvigubai daugiau laistomi. Kad sėklojai gerai apsidulkintų, lauke arti jų reikia pastatyti bičių avilį.

Nuo žiedinių kopūstų žydėjimo iki sėklų vaškinės brandos praeina 50-60 dienų. Šiuo laikotarpiu žiūrima, kad sėklojams netrūktų drėgmės ir neapniktų ligos bei kenkėjai. Sėklojai purškiami nuo alternariozės.

Sėklojų stiebai labai trapūs, greitai lūžta, todėl ramstomi ir raišiojami. Geriausiai tai daryti pradėjus formuotis žiedstiebiams. Kas 2-3 m išilgai augalų eilių sukalami kuolai, ir ant jų ištempiamos virvutės, iš abiejų pusių prilaikančios sėklojus.

Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje sėklos bręsta, atskiros ankštaros parusvėja – pasidaro gelsvai violetinės. Stiebai su subrendusiomis ankštaromis nupjaunami. Kitų sėklų brendimui pagreitinti nutraukiama dalis šaknų, sėklojai truputį šakėmis pakeliami ir truputį pasukami. Po to jie subręsta per 7-10 dienų.

Nupjauti sėklojų stiebai surišami į nedidelius pėdelius ir galutinai subrandinami lauke arba džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje ar daržinėje su aktyviąja ventiliacija.

Gerai išdžiūvę sėklojai kuliami. Kuliant kombainu, būgno apsisukimų skaičius turi būti ne didesnis kaip 500 aps/min. Sėklos valomos taip pat, kaip ir gūžinių kopūstų. Iš 1 m2 prikuliama 40-200 g sėklų.

Sėklų auginimas lauke. Taip auginamos tik ankstyvųjų žiedinių kopūstų veislių sėklos. Sėjama kovo pradžioje šiltnamyje arba į šiltus inspektus. Daigai auginami 8-10 cm skersmens puodeliuose.

Sėklojams parenkama humusingo priesmėlio dirva, kurios pH 6,5-6,8. Dirva ruošiama ir tręšiama kaip žiedinių kopūstų sėklojams, auginamiems polietileniniuose šiltnamiuose. Į ją daigai sodinami ievai sužaliavus, 70X30 – 40 cm atstumais.

Gerai išaugintiems ir užgrūdintiems žiedinių kopūstų daigams trumpos pavasario šalnos (iki -5°C) nekenkia. Žema temperatūra (0-10°C šilumos) skatina žiedinių kopūstų vystymąsi, sulaiko lapijos augimą ir sustiprina šaknis.

Žiediniams kopūstams visose vystymosi fazėse reikia daug drėgmės, todėl per sausras gausiai laistomi. Vegetacijos pradžioje sėklojai papildomai gausiau tręšiami azoto, vėliau – fosforo bei kalio trąšomis.

Toliau jie prižiūrimi taip pat, kaip ir šiltadaržiuose auginami sėklojai. Nuo ligų ir kenkėjų naudojamos tos pačios priemonės kaip gūžinių kopūstų sėklojams.

Normaliomis oro sąlygomis lauke auginami žiediniai kopūstai subręsta rugsėjo pradžioje. Brendimui pagreitinti sėklojai šiek tiek iškeliami – nutraukiama dalis šaknų – ir 7-9 dienoms paliekami vietoje. Jei oras lietingas, vaškinės brandos sėklojai išraunami ir galutinai subrandinami bei išdžiovinami sudėti plonu sluoksniu ant žaiginių arba ant aktyviosios ventiliacijos įrengimų. Giedru oru ant žaiginių sėklojai subręsta ir išdžiūva per 10-15 dienų, ant aktyviosios ventiliacijos įrengimų – per 6-7 dienas. Sausi sėklojai tuojau pat kuliami ir sėklos valomos kaip gūžinių baltųjų kopūstų.

Vidutinis derlius – 10-15 g sėklų iš augalo. Pavieniai augalai gali subrandinti iki 60 g sėklų.

Brokoliai sėklai vegetacijos pradžioje (daigai) auginami kaip žiedinių kopūstų sėklojai. Jie sėjami kovo pirmoje pusėje. Daigai auginami 8x8x8 cm arba 10x10x10 cm puodeliuose. Į dirvą daigai sodinami 60 – 70×50 – 40 cm atstumais. Brokolių žiedyno (galvutės) centrinės dalies nereikia praretinti (dalį išpjaunant). Visa brokolių sėklų auginimo agrotechnika tokia pati, kaip ir gūžinių kopūstų. Brokolių sėklų derlius 5-10 cnt/ha.

Related Post

  • Article By :