Graužikai: Kuo skiriasi ir kaip naikinti

Jie padaro labai daug nuostolių soduose, daržuose, gėlynuose, daržinėse, sandėliuose, aruoduose. Senovės Egipto turtas ir didybė buvo grūdai. Juos laikydavo milžiniškose klėtyse, kur graužikų prisiveisdavo neįsivaizduojama galybė. Ir nuostolių jie padarydavo be galo daug. Graužikams naikinti pasitelkė kates, kurias dėl sugebėjimo juos gaudyti laikė šventomis. Kačių skriaudėjus bausdavo mirties bausme. Kates, kaip ir žmones, balzamuodavo. Deja, visiškai graužikų iš naikinti nepavyko. Jie ne tik naikina maisto atsargas, bet yra ir ligų (šiltinės, dizenterijos, encefalito, netgi maro ir kirmėlių) nešiotojos. O XVIII a. žiurkės sukėlė maro epidemiją. Graužikai nuo amžių buvo naikinami, tačiau jų atsikratyti nepavyko. Dabar yra visokiausių nuodų graužikams, tačiau neretai padvėsusius graužikus sunku surasti, jie dvokia. Be to, nuodingu

masalu gali apsinuodyti katės, šunys, netgi vaikai. Galima gaudyti pelėkautais, tačiau žiurkes jais pagauti sunku. Jos, užuodusios žmogaus rankų kvapą, į pelėkautus neis. Todėl dedant masalą reikia užsimauti pirštines. Pelėkautus padėti ten, kur neprieina jokie naminiai gyvūnai.

Pelėnai (Microtus).

Pelės dydžio, tik trumpa uodega, buku snukiu ir mažomis ausimis. Eda šakniagumbius, šaknis, stiebus, gėlių ir daržovių svogūnus. Viso augalo nesuėda, tik skanesnes dalis, todėl nukenčia derlius. Minta uogomis, vaisiais, javais, bulvėmis, dobilais, sode apgriaužia vaismedžių žievę, šakas. Ypač nukenčia jauni medeliai. Žemėje landos įstrižos. Veda 5 kartus per metus po 20 vaikų. Pelėnai sudaro 70 proc. visų graužikų. Žiemą sulenda į sandėlius, šieną, daržines, ėda grūdus. Pelėnus gaudo šeškai, žebenkštys, šermuonėliai, barsukai, lapės, krankliai, ežiai. Senoliai sakydavo, kad jei valgydamas išeisi iš namų, iš paskos ir graužikai išeis.

Pelės (Muridae).

Yra naminių, laukinių ir mažylių pelių. Nuo pelėnų skiriasi pusės kūno ilgumo žvynuota uodega. Patalpoje, kur gyvena pelės, jaučiamas pelėms būdingas dvokas. Minta įvairiu maistu. Yra ligų pradų pernešėjos. Veda iki 12 vaikų. Naudojamos laboratorijose tyrimams.

Žiurkės (Rattus).

Iš Kinijos paplito po visą pasaulį. Į Vakarų Europą atkeliavo XVI a. Joms plisti padėjo žmonės – žiurkės plaukė laivais, važiavo ekipažais, nedidelius vandens telkinius perplaukdavo. Žiurkės gyvena po 10-15 klanais. Yra labai gudrios, intelektu nenusileidžia šunims. Jos graužia kabelius, aliuminį, net betoną, jei už jo jaučia tuštumą, kurioje galėtų apsigyventi. Gyvena net šaldytuvuose, kur minus 20 °C temperatūra, gerai jaučiasi net garo katilų apsauginiuose sluoksniuose, kur yra karšta. Jos labai vislios, per metus veda 3 vadas po 6-12 vaikų. Gyvena sandėliuose, kanalizacijos vamzdžiuose, namuose. Visur lengvai prisitaiko. Jos užuodžia nuodus, neėda masalo. Jas sunku pagauti, tačiau yra skanėstas, kuriam neatsispiria – saulėgrąžos. Anglijoje žiurkėms naikinti išleidžiama 15 mln. svarų sterlingų, JAV – 300 mln. dolerių, Indijoje – 750 mln. rupijų. Nors skiriama daug lėšų, jų išnaikinti nepavyksta.

Ondatros.

Lyg mums dar būtų maža savų graužikų, 1954 m. iš Kazachstano įsivežta ondatrų. Buvo tikimasi, kad jos apsaugos ežerus nuo užpelkėjimo, turėsime gražių ondatros kailiukų. Panašiai ir buvo, bet atsirado ir blogų pasekmių: sugadinti melioracijos įrenginiai, užkimštas drenažas. Ondatros gyvena vandenyje, per vasarą atveda 2-4 kartus po 7-10 vaikų. Minta vandens augalais, apsilanko ir daržuose, esančiuose netoli vandens telkinių.

Ekologiška apsauga nuo graužikų: vaistinė šunlielė (Cynoglossum off) – jos šaknų dvokas ypač efektyviai atbaido žiurkes. Margutės (Fritillaria L.) svogūnų kvapas atbaido graužikus. Ypač efektyvu pasodinti margučių tarp tulpių, kurias graužikai labai mėgsta. Tinka išpurkšti patalpas spiritiniu mėtų tirpalu – graužikai nepakenčia jų kvapo ir išbėgioja. Į landas galima įkišti gailių, baltųjų čemeryčių, bobramunių. Graužikai išlaksto nuo jūrų kiaulytės kvapo. Jas laiko triušių tvartuose. Gaudant graužikus spąstais tinka blynai su cukinija, kurią mėgsta pelės. Graužikai nuodijami jauku su jūros svogūnu (Urginea maritima). Jaukas: imti lygiomis dalimis miltų, cukraus ir cemento, arba juodos duonos su cementu. Gaudyklė: iškasti 30-40 cm gylio, 20 cm pločio griovį, kuriame kas metrą įkasti trilitrinį stiklainį, kaklelį palikti sulig žemės paviršiumi.

Kaklelio vidų ištepti aliejumi. Ant dugno padėti virtų iki sutrūkimo pupų ar pupelių, sulaistytų aliejumi. Sode medžius aprišti su eglišakėmis ir juodojo šeivamedžio šakelėmis. Pomedžius mulčiuoti pjuvenomis, sulaistytomis žibalu. Australijoje išrastas virusas, nuo kurio graužikai stimpa per 9 dienas. Senoliai prie veždami javus šalinėje padėdavo akmenį ir sakydavo: „graužkit akmenį, o ne grūdus“.

Related Post

  • Daržovių tręšimo ypatumai

    Maisto elementų trūkumą dirvoje galima nustatyti pagal išorinius augalo požymius. Trūkstant dirvoje azoto, augalo lapai būna šviesiai žali, smulkūs, jie […]

  • Braškyno priežiūra

    Pirmasis braškių priežiūros laikotarpis pavasarį – nuo vegetacijos pradžios iki uogų nokimo, antrasis – kai nuimamas derlius. Uogų nokimo metu […]

  • Kaip panaudoti eglių ir pušų žievę sode

    Nenužievintų eglių arba pušų rąstų žievė irgi tinka daržovių lysvėms. Prieš naudojimą ji susmulkinama 1-2 cm gabaliukais. Vien iš žievės […]

  • vynuogės VYNUOGIŲ VEISLĖS

      Vynuogių paieška išties įdomus, bet nelengvas darbas. Vynmedžio pasirinkimas tai investicija ne vieneriems metams, tad dauguma nori išsirinkti pačius […]