S
kruzdėlės giriamos už jų darbštumą, darnų bendruomenės gyvenimą, bet kai jos apsigyvena mūsų namuose, gėlynuose ar daržuose, užmirštame jų gerąsias savybes ir stengiamės kuo greičiau jų atsikratyti. Lietuvoje yra 40 rūšių skruzdėlių. Jos gyvena bendrijose. Pasistato labai patogius, su gatvėmis, skersgatviais, kiemais, labirintais daugiaaukščius skruzdėlynus. Gegužės mėnesį porą savaičių per savo sutuoktuves skruzdės skraido. Po jų patinėliai nutupia ant žolės, medžių ir čia miršta, arba juos sulesa paukščiai. Apvaisinta skruzdžių patelė įsikuria sau tinkamoje vietoje – žemėje, kelme, prideda apie 10 kiaušinių, nusigraužia sau sparnus ir maitina išsiritusias lervas.
Išaugus skruzdėlėms, patelė nieko daugiau nedaro, tik deda kiaušinėlius. Skruzdėlyno statyba, maisto tiekimu, kiaušiniais, jaunikliais rūpinasi kitos skruzdės. Būna, kai rudoji miško skruzdėlė įsibrauna į kitos rūšies skruzdėlyną, nužudo jo patelę, deda savo kiaušinius, kuriuos prižiūri vietinės skruzdėlės ir taip jos palikuonys užkariauja jau gatavą skruzdėlyną.
Motinėlės gyvena 15-20 metų, o darbininkės – tik 5 metus. Skruzdės labai mėgsta saldumynus. Turi net savo „melžiamas karves“ – amarus, kurių saldžiomis išskyromis (išmatomis) minta. Plėsdamos savo „bandą“, amarus nuneša ant vienų kitų augalų, o žiemą, kad amarai nesušaltų, juos nusineša veislei į savo skruzdėlyną. Minta amarų išskyromis (43 proc.), smulkiais vabzdžiais (41 proc.), augalų sėklomis (9 proc.), grybais (2 proc.).
Miškinės skruzdėlės. Viena šeima per dieną sunaikina 100 tūkst. kenkėjų, išplatina 150 rūšių sėklų. Jos labai naudingos pušynuose, nes iš pašaknų sunaikina pušų kenkėjus – pjūklelius. Sunaikina ir kitus medžių kenkėjus. Už tai miškininkai labai globoja ilgaamžius skruzdėlynus – aptveria tvoromis, pastato įspėjamuosius ženklus. Ant neaptvertų skruzdėlynų žiemą gulasi pasišildyti šernai, taip ji suardydami. Juos ardo geniai, meletos, ieškodami lervu. Miškininkai skruzdėlynus užkloja eglišakėmis, kurių paukščiai neįveikia.
Daržo skruzdėlės. Gyvena žemėje ir, kol pasistato skruzdėlyną, 1 ha plote išmeta beveik toną žemės. Sujudintoje dirvoje augalai skursta, nyksta šaknys, nes išdžiovinama žemė. Skruzdėlių naikinti nereikia, geriau iškasti skruzdėlyną ir su visomis žemėmis išnešti. Daržo skruzdėles galima išgyvendinti ir ekologiškai. Jas išbaido ant skruzdėlių būstų išdėlioti augalai, kurių jie nepakenčia. Tai medžių anglys, žali pomidorų lapai, bazilikas, pipirmėtės, švieži kavos tirščiai, petražolės, svogūnai, citrinos žievelės, tabakas, druska. Skruzdėlynus galima palaistyti česnakų tirpalu ir skruzdėlės iš daržo išsikraustys.
Faraoninės skruzdėlės (Monomorium pharaonis).
Šių skruzdėlių aptikta faraonų piramidėse, todėl ir gavo tokį pavadinimą. Gyvena šeimomis namuose, virtuvėje, tik šiltose patalpose. Jos minta cukrumi, saldumynais, miltais, mėsa, blakėmis, seilėmis, krauju, pūliais. Nuo jų kenčia sunkūs ligoniai, vaikai, nes jos kąsdamos sukelia skausmą, niežulį. Skruzdės išplatina mikroorganizmus, galinčius sukelti viduriavimą, pūlingą infekciją, gali apkrėsti askaridėmis ar kitais kirminais. Prieš daugelį metų šios faraono skruzdėlės atkeliavo su vaisiais, tara. Jos bijo šalčio – vėsiuose butuose išnyksta.
Naikinimas: iš šaukštelio medaus, mielių ir šilto vandens suformuoti rutuliukus, juos išdėlioti ant skruzdėlių takų – paprasta, be galo efektyvu ir ekologiška. Per daugelį metų patikrintas metodas, kuris visada suveikia.
