Kurkliai (Gryllotalpidae): Kaip juos naikinti

Juos reikia naikinti be gailesčio, bet pirmiausia būtina pažinti. Tai vabzdys, 4-6 cm ilgio, rudas, su sparnais, stipriomis kojomis, gerai pritaikytomis rausti žemę. Nugaros šarvas panašusiupes vėžio. Urvas būna 10-15 cm gylyje. Patelė daro rutulio formos, vištos kiaušinio dydžio urvą, kur sudeda 500 kiaušinių.

Vabalai, nelygu klimatinės sąlygos, užauga per 1-2 metus. Poruojasi birželio mėn. Skraido naktį čirpdami. Mėgsta lengvus, rišlius priemolius, humusingą dirvožemį ir durpžemį. Gyvena žemumose arti vandens telkinių. Žiemoja vabalai ir vienmetės lervos. Iškasa daug landų, urvų. Rausdami nugriaužia augalų šaknis, požemines stiebo dalis, išeda sėklas, gumbus, šakniavaisius, bulves. Tai vabzdys polifagas, ėdantis viską. Daug žalos pridaro šiltnamiuose.

Kurklius naikina kurmiai, driežai, rupūžės. Juos naikinti galima ir taip:

  • a) Sumaltus kiaušinių lukštus sumaišyti su aliejumi, išdėlioti prie urvų angų.
  • b) Iš juodos duonos sumaigyti graikiško riešuto dydžio kamuoliukus, į juos prismaigstyti degtukų. Kai jų galvutės išmirks, daryti žirnio dydžio rutuliukus, sukišti į urvus ar aplink juos išdėlioti.
  • c) Butelius su 5-6 cm kakleliais įkasti į žemę, ligi paviršiaus pripilti nedaug vandens, kakliukus ištepti medumi, kad įlįstų kurkliai.
  • d) 10 l vandens ištirpinti 200 g muilo, tirpalu sudrėkinti iki 10 cm žemės.
  • e) Didžiojo pentinio ištrauką iš 0,5 kg sausų ar 50-60 g šaknų užpilti 10 1 vandens, laikyti 5 paras, paskui dar pripilti 10 l vandens ir įpilti į urvus.
  • f) Nakčiai ant takų primėtyti sausų skudurų, po kuriais kurkliai slėpsis. Ryte sunaikinti.
  • g) į žemę įkasti kiaulių mėšlo. Po kelių dienų ten rasite kurklių.
  • h) Aplink šiltnamį iškasti 40 cm gylio duobę, pripilti smėlio su žibalu. Tada kurkliai į šiltnamį neis.
  • i) Rudenį giliai sukasti dirvą ir išrankioti kurklius.

Tuos daržų plėšikus taip pat išbaido: alksnių šakelės, žuvys, sudėtos į 3-4 cm duobes, pasodinti laukiniai ir daržiniai česnakai, kanapės, serenčiai, chrizantemos, gvazdikai, petražolės. Tinka įbesti juodojo šeivamedžio, baltalksnio šakučių, pabarstyti gailių. Kurkliai žiemoti eina anksti – rugsėjo-spalio mėn., tad rugpjūtį patartina įkasti stiklainių su arklių mėšlu, o pavasarį iškasti su kurkliais. Iškasti duobę, pridėti arklių mėšlų. Kai žemė sušals, mėšlus išversti į paviršių, tada kurkliai sušals.

Gegužės pradžioje žemėje užkasti šviežio arklių mėšlo. Ten kurkliai sudės kiaušinius. Po 25-30 dienų mėšlus iškasti, kiaušinius sunaikinti.

Related Post

  • Article By :

  • Kopūstai: kilmė, auginimas ir biologinės savybės

    Kopūstai – viena iš seniausių europietiškos kilmės daržovių. Jie kilę iš laukinių krūminių kopūstų (Brassica silvestris Mill.), kurie ir dabar […]

  • Braškių kenkėjai

    Braškėms ir žemuogėms kenkia avietiniai žiedgraužiai, žemuoginės ir voratinkliniés erkės, žemuoginiai nematodai, žemuoginiai – stiebiniai nematodai, žemuoginiai lapgraužiai, lapsukiai, žemuoginiai […]

  • Griežčiai (Brassica napus var. rapifera f. flava Sn.)

    Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Maistui vartojami šakniavaisiai; valgomi žali ir virti. Juose nemaža […]

  • Šiltadaržių klasifikacija

    Šiltadaržiai skirstomi į šiltlysves, laikinas priedangas, inspektus ir šiltnamius. Šiltlysvės – tai paprasčiausi įrenginiai su podirviniu šildymu (arba be jo) […]