Gudobelės — Crataegus L.
Erškėtinių šeima — Rosaceae Juss.
Savaime Lietuvoje augančių ir introdukuotų gudobelių rūšių ir kultivarų gana daug. Visos jos tinka laisvoms, vidutinio aukščio ir aukštoms karpomoms, taip pat špalerinėms gyvatvorėms bei žaliosioms sienoms. Dalis ūglių pakitę — trumpi, tvirti, smailūs, nelapuoti. Tokie ūglių kilmės dygliai vadinami akštimis.
Tankios dygios gudobelių gyvatvorės nepraeinamos, todėl gali atstoti tvoras. Jose mėgsta sukti lizdus smulkūs paukščiai. Gudobelės auga nelabai greit, bet anksti išaugina tvirtą, ilgą liemeninę šaknį, todėl į nuolatinę vietą sodinamos kuo jaunesnės — dvejų ar trejų metų. Vyresnių nepavyksta iškasti, nenukirtus šaknies, o taip sužaloti augalai ilgai skursta, neauga. Išaugina daugiau ar mažiau šaknų atžalų, todėl gyvatvorės savaime sutankėja. Laisvose gyvatvorėse galima sodinti 0,7–1,5 m atstumais tarp augalų ir tarp eilių, karpomose 0,4-0,8 m. Dvejų metų sodinukai formuojami, kad gausiai šakotųsi. Vėliau gudobelių beveik netenka genėti, tik rudenį ar anksti pavasarį, jei reikia, pašalinamos silpnos, pernelyg tankios ar labai senos šakos. Gerai pakelia karpymą taisyklingose gyvatvorėse. Paprastai karpoma pavasario pradžioje ir vidurvasarį.
Gudobelėms tinkamiausia dirva — derlingi kalkingi priemoliai bei moliai, bet pakenčia ir lengvus priesmėlius, jei jie nelabai sausi. Gausiai žydi ir dera tik saulėtose vietose, bet gyvatvorės gali augti ir pusiau pavėsyje. Šalčiams bei užterštam orui atsparios. Nors dažnai puolamos įvairių kenkėjų ir ligų, normalioje dirvoje augantiems, neužskurdusiems augalams didesnės žalos jie nepadaro.
Žiedai ir vaisiai vartojami vaistams, kai kurių rūšių vaisiai valgomi švieži arba perdirbti.
Grauželinė gudobelė — Crataegus laevigata (Poir.) DC.
Europoje (taip pat ir Lietuvoje) paplitęs krūmas (2-4 m aukščio) arba medelis (4-8 m). Šakelės rausvai rudos, dygliai tvirti, iki 2,5 cm ilgio. Lapai kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, iki 5 cm ilgio, negiliai skiautėti. Žiedai balti, kartais kiek rausvi, apie 1,5 cm skersmens, po kelis ar keliolika susitelkę įstačius skydiškus žiedynus. Pražysta apie gegužės vidurį. Vaisiai rutuliški, apie 1 cm ilgio, raudoni, prinoksta rugsėjo — spalio mėnesį.
Dekoratyviniuose želdynuose kartais auginami šios gudobelės kultivarai:
Crataegus laevigata “Candidoena” — skaisčiai baltais pilnaviduriais žiedais,
Crataegus laevigata “Gireoudii” — baltai margais lapais,
Crataegus laevigata ‘Paul’s Scarlet’ — rausvai raudonais pilnaviduriais žiedais,
Crataegus laevigata “Plena” — pilnaviduriais baltais, baigiant žydėti paraustančiais žiedais,
Crataegus laevigata “Rosea’ — rausvais žiedais,
Crataegus laevigata “ Rubra Plena” — pilnaviduriais tamsiai rožiniais žiedais. Kultivarus reikėtų auginti tik saulėtose vietose ir kuo mažiau karpyti.
Pošvelnė gudobelė — Crataegus submollis Sarg.
Iš rytinių JAV valstijų kilęs aukštas krūmas arba 6-10 m aukščio medis rutuliška laja. Jauni ūgliai gausiai plaukuoti. Dygliai stori, 4-8 cm ilgio, tamsiai rudi, žvilgantys. Lapai kiaušiniški arba ovalūs, 4-10 cm ilgio, su 4-5 negilių skiaučių poromis. Viršutinė jų pusė žalia, plaukuota, apatinė pilkšva, Veltiniškai gauruota. Žiedkočiai plaukuoti, žiedai apie 2 cm skersmens puriuose skydiškuose žiedynuose, pražysta gegužės mėnesį. Vaisiai elipsiški arba kriaušės formos, 1,5-2,5 cm ilgio, blyškiai arba oranžiškai raudoni, šiek tiek plaukuoti. Prinoksta rugsėjo mėnesį.
Raudonoji gudobelė — Crataegus sanguinea Pall.
Savaime augantis Rytų Europoje, Vidurinėje Azijoje, Sibire medelis arba krūmas iki 7 m aukščio. Ūgliai rudai raudoni, žvilgantys. Dygliai tiesūs, tvirti, 2-4 cm ilgio, kartais jų visai nebūna. Lapai kiaušiniški arba rombiški, 5-8 cm ilgio su keliomis neryškiomis skiautėmis. Rudenį lapai pagelsta, kartais parausta ir nukrinta anksčiau negu daugumos kitų gudobelių rūšių. Žiedai iki 1,5 cm skersmens, balsvi, susitelkę į tankius žiedynus, išsiskleidžia gegužės — birželio mėnesį.
Vaisiai ryškiai raudoni, rutuliški, apie 1 cm skersmens, subręsta rugsėjo mėnesį.
Švelnioji gudobelė — Crataegus mollis (Torr, et A. Gray) Scheele
Iš Šiaurės Amerikos kilęs 6-12 m aukščio medelis plačia, rutuliška laja. Jauni ūgliai balsvai plaukuoti, vėliau pliki, rudi. Dygliai 3-6 cm ilgio, aštrūs, tvirti. Lapai plačiai kiaušiniški, 5-10 cm ilgio, negiliai skiautėti. Viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė, kiek plaukuota. Žiedai iki 2,5 cm skersmens, balti, po 10-15 Susitelkę į skydiškus žiedynus. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai rutuliški arba pailgi. 2-2,5 cm ilgio, skaisčiai raudoni arba rausvai oranžiniai, malonaus saldžiarūgščio skonio.
Prinoksta rugsėjo — spalio mėnesį.
Vienapiestė gudobelė — Crataegus monogyna Jacq.
Dažnas visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, aukštas krūmas arba iki 10 m aukščio medis. Ūgliai rudai pilki, pliki, dygliai apie 1 cm ilgio.
Lapai ant vegetatyvinių (nežydinčių) ūglių 3-7 cm ilgio, kiaušiniški, giliai plunksniškai suskaldyti. Ant žydinčių ūglių lapai smulkesni, skiautės negilios. Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, kiek žvilganti, apatinė šviesesnė, šiek tiek plaukuota. Žiedai balti, 1,5-2,5 cm skersmens, po 13-18 susitelkę tankiuose, stačiuose skydiškuose žiedynuose, išsiskleidžia gegužės pabaigoje. Vaisiai pailgi, apie 1 cm ilgio, rusvai arba tamsiai raudoni, su vienu kauliuku.
Prinoksta rugsėjo — spalio mėnesį ir nenukrinta iki pavasario.
Vienapiestės gudobelės mediena graži ir tvirta, naudojama smulkiems dailės dirbiniams.
