Tai aguročių atmaina, kilusi iš Italijos. Cukinijos plačiai auginamos Vakarų Europoje, JAV ir 
Kanadoje. Jos ištvermingesnės nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis ir dera gausiau už aguročius. Be to, jų maistinės savybės geresnės negu aguročių. – Cukinijų sukurta daug veislių bei hibridų.
Viena nuo kitos veislės skiriasi lapų forma, spalva, lapų skaičiumi skrotelėje. Pagal lapų skaičių skrotelės būna retos ir tankios. Kai skrotelėje mažiau lapų, lengviau nuimti derlių. Daugelio veislių vaisiai cilindriški, 20-60 cm ilgio. Luobelė šviesiai ar tamsiai žalia (beveik juoda), pilkai žalia su šviesesniais išilginiais dryžiais arba šviesesniu smulkiu bei stambiu tinkleliu.
Jauni iki 20-30 cm ilgio vaisiai vartojami švieži arba įvairiai konservuojami. Iš užaugusių vaisių gaminami įvairūs patiekalai. Biologinės brandos vaisių minkštimas dar tinkamas vartoti.
Dirva cukinijoms ruošiama kaip aguročiams. Jos sėjamos tuo pačiu metu kaip aguročiai. Šalnų pavojui praėjus, cukinijas galima sodinti 20-25 dienų daigais. Šie sodinami 0,6×1,2 m atstumu. Tokiu pat atstumu cukinijos sėjamos ir retinamos. Norint turėti ankstyvesnį derlių, cukinijos auginamos polietileniniuose šiltnamiuose arba po priedangomis.
Kai norima vaisius vartoti šviežius arba konservuoti, jie skinami du kartus, patiekalams šiluminiu būdu gaminti – kartą per savaitę. Cukinijų derlius labai įvairus: nuo 600 iki 1000 cnt/ha ir didesnis.
