SKIEPIJIMAS
Skiepijimui naudojami du komponentai – įskiepis ir poskiepis.
Dažniausiai įskiepis yra ūglio dalis arba akutė, o poskiepis – įsišaknijantis augalas.
Paprastasis sudūrimas. Įskiepio ūglis, priešingoje apatiniam pumpurui pusėje, skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. Pjūvis turi būti 3 – 4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje, Abu komponentai suglaudžiami, o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0,1-0, 12 mm storio, 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele.
Paprastasis sudūrimas: l — įskiepio paruošimas; 2 — paruoštas įskiepis; 3 — paruoštas poskiepis, 4 – aprištas skiepas, 5 – brazdo sutapatinimas
Pagerintas sudūrimas. Skiepijant šiuo būdu, žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo, o poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip, kad susidarytu liežuvėliai, kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Labai svarbu, kac sutaptų jų brazdo sluoksniai. Aprišama ištisai.
Pridūrimo būdu skiepijama, kai poskiepis storesnis už įskiepi. Skiepijama pavasarį. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. Poskiepis, sodo žirklėmis, nukerpamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek įstrižai. Aukštesnėse poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Skiepijant pagerinto pridūrimo (kaip ir pagerinto sudūrimo) būdu, kad komponentai tvirčiau laikytųsi, poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele, o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu.
Pagerintas pridūrimas:
1 – 2 poskiepio paruošimas; 3 — įskiepio paruošimas; 4 — aprištas skiepas
Šoninio įpjovimo būdu (12 pav.) skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemeni, nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos. Poskiepis, įstrižu pjūviu, įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. Įskiepis, dviem pjūviais įstrižai, nudrožiamas taip, kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte. Įskiepis i poskiepio pjūvį įkišamas taip, kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu, o mažiau nupjauto šono žaizda Sutaptų su atkeltos žievės žaizda. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele, o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo tepalu. Kaiskiepijimo komponentai suauga, poskiepis, virš skiepijimo vietos, nupjaunamas taip, kad neliktų kelmelio,
* Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis, o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje, žemiau buvusios žaizdos.
Skiepijimas šoninio įpjovimo būdu:
1 poskiepio įpjovimas; 2 — 3 įskiepio paruošimas;4 — įskiepio įdėjimas į poskiepi;5 — aprištas skiepas
Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepi poskiepiai, kai lengvai atsiskiria žievė. Poskiepis nupjaunamas stačiai, viename jo šone išilgai, 2 – 3 cm ilgio pjūviu, perpjaunama žievė. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. Jo apatinės dali 0,5 – 1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele, o atviros žaizdelės vietos užtepamos sodo tepalu.
Požieviniu būdu skiepijama, kai poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. Skiepijamos šakos galas nulyginamas, įskeliamas ir plyšio kraštuose pleištiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip, kad vienos jų pusės brazdas sutaptu su poskiepio brazdu. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele, o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu.
Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu.
Skiepijimas įsikėlimo būdu:
l-poskiepio paruošimas;
2— įskiepio paruošimas.
3 – įskiepių įdėjimo į poskiepį skersinis pjūvis,
4 — aprištas skiepas
Akiavimas – tai skiepijimo būdas kai skiepas, vadinamas akute (pumpuras su žievės ir medienos skydeliu), perkeliamas į kitą augalą – poskiepį. Į akiuotas medelis vadinamas okuliantu. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. Miegančiąja akute vadinama todėl, kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario “miega” (nesprogsta). Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.
Skiepūgliai akiavimui (1) imami nuo sveikų, žinomos veislės vaismedžių. Jie ruošiami tos pačios dienos rytą. Skiepūgliai turi būti 30 – 40 cm ilgio, nuo jų pašalinami lapai, paliekami tik lapkočiai. Iki akiavimo jie laikomi šaltoje ir drėgnoje aplinkoje, kad nesuvystų. Akiavimui tinkamiausi gerai išsivystę vidurinės skiepūglių dalies pumpurai – sveiki, nesuvytę, neapdžiūvę, sultingi. Akiuojamojo poskiepio liemenėlį reikia nušluostyti, kad nebūtų žemėtas, iki 10 – 25 cm aukščio pašalinti šoninius ūglius. Poskiepis turi būti sveikas, nesužalotas, su lengvai atsiskiriančia žieve.
Dirbti reikia greitai, kad nespėtų paruduoti žaizdos. Svarbesni yra du akiavimo būdai – užkišimas po žieve ir priglaudimas.
Akiavimas užkišimu po žieve. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. Geriausia šiaurinėje poskiepio liemenėlio pusėje, 5 cm aukščiau šaknies kaklelio, o vegetatyviniuose poskiepiuose 10 – 20 cm nuo žemės paviršiaus, daromas “T” raidės formos pjūvis (4). Pirmiausia padaromas skersinis, paskui išilginis pjūviai. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai, kad būtų patogu pakišti akutę. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu, tokio ilgio ir pločio, kokia žaizda yra padaryta poskiepyje, kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų, 2 – 3 cm ilgio ir 7 – 8 mm pločio (2 ir 3). Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve taip, kad kyšotų tik pumpuras (5). akiavus tuoj pat aprišama, plėvele apvyniojant visą žaizdą, tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekami neapvynioti (6 ir 7). Po 10 — 15 d., kai akutės prigyja, plėvelė pašalinama.
Akiavimas priglaudimu. Tai akiavimas, kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve, bet priglaudžiamas prie poskiepio. Akiuojant šiuo būdu, poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu (45° kampu) įpjaunama iki medienos (1). Po to, iš viršaus žemyn, iki skersinio pjūvio, išpjaunama 3 – 5 cm ilgio žaizda (2 ir 3). Tada iš skiepūglio (5 ir 6) išpjaunama tokio paties dydžio akutė (7). Akiavimo komponentus suglaudžiant, apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio, palaikančio skydelį. Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti (4). Rišama taip, kaip ir akiavus užkišimu po žieve, tačiau visą skydelį, kartu su akute, nuosekliai uždengiant. Šis akiavimo būdas spartesnis, be to, taip galima akiuoti ir kai žievė Sunkiai atsiskiria nuo medienos.