Nitratai ir nitritai

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nitratus ir nitritus. Nitratai – tai svarbios, augalams reikalingos maisto medžiagos, kurių jie gauna iš mineralinių ir organinių azoto trąšų. Dideli nitratų kiekiai, patekę į žmogaus organizmą, virškinimo proceso metu virsta į toksinius (nuodingus) nitritus. Jie jungiasi su hemoglobinu (raudonaisiais kraujo kūneliais) ir tampa methemoglobinu, kuris stabdo deguonies pernešimą ir įsisavinimą organizme. Dideli nitritų kiekiai labai pavojingi kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms. Rudenį, patręšus dirvą dideliais azoto trąšų kiekiais, lietaus ir pavasario polaidžio vandenys nitratus nuneša į vandens telkinius, vanduo vasarą ima „žydėti“.

Užteršiami nitratais ir požeminiai vandenys, tuo pačiu ir šuliniai. Pertręšus augalus azotinėm trąšom, jie auga lėčiau, juose pradeda kauptis nitratai. Mokslininkai teigia, kad tręšiant karbamidu ar amonio sulfatu augalai neskatinami kaupti nitratus. Tačiau geriausia augalus tręšti ekologinėmis trąšomis – mėšlu, fermentuotais tirpalais, durpių ir mėšlo kompostu, kuris per 3-9 mėnesius išsiguli, yra 3-4 kartus perkastas. Augalų geriau neauginti labai kalkingoje dirvoje. Tinka tręšti dolomito miltais, kuriuose yra kalio, magnio, sureguliuojančių augaluose vykstančią medžiagų apykaitą, – nitratų tuomet būna mažiau. Vėdinti šiltnamius, kad juose nebūtų karšta.

Augalų nesodinti per tankiai, reguliariai laistyti. Šviesos trūkumas taip pat skatina nitratų kaupimąsi. Derlių geriausia imti antroje dienos pusėje, sunokusi, bet ne pernokusį. Daugiausia nitratų būna augalų stiebuose. Nitratus kaupia salotos, burokėliai, špinatai, kopūstai. Daug nitratų yra ir kitose daržovėse, augančiose pavėsyje, drėgnoje dirvoje, sausais metais, šiltnamiuose, po polietileno plėvele. Nitritai yra ne tik toksiški, jie neigiamai veikia žmogaus kraujodarą, smegenų veiklą, endokrininę sistemą, gali sukelti vėžinius susirgimus. Vaikams, ligoniams, pagyvenusiems žmonėms negalima valgyti tų daržovių dalių, kurios sukaupia daugiausia nitratų: morkų ir  kopūstų šerdžių, agurkų žievelių, prie kotelio esančios vaisiaus dalies ir kt.

Rauginant daržoves, nitratų kiekis sumažėja, nes vitaminas C mažina kenksmingą nitratų poveikį. Verdant daržoves ar pamirkius salotų, kopūstų lapus, dalis nitratų išsiplauna į vandenį. Parduotuvėse turėtų būti nurodyti nitratų kiekiai daržovėse, išaugintose šiltnamiuose.

Related Post

  • Article By :

  • Kokie augalai geriau iškenčia vandens trūkumą?

      Turime sodą, į kurį vasarą nevisada spėjame užsukti. Kokius augalus reikėtų sodinti, kad jie labiau ištvertų vasara ir būtų […]

  • Kaip pasiruošti augalinių trąšų

    Reikia prisirinkti įvairių žolių: šviežių dilgėlių, šalpusnių, kiaulpienių lapų, gysločių, ugniažolių ir kt. (maždaug 2 kg), smulkiai sukapoti, sudėti į […]

  • ŠALIN KASTUVĄ IR PLŪGĄ

    Apverčiamasis arimas ir jo ,,rankinis“ atitikmuo – perkasimas kastuvu ilgą laiką buvo  pagrindiniu dirvos apdirbimu prieš sėją. Mokslininkai agronomai ir praktikai […]

  • Daržovių daigų auginimas šiltnamiuose

    Daržovių daigai auginami daigynuose. Tai specialiai paruošti šiltnamiai, kuriuose yra geras apšvietimas (natūralus ar papildomas), įrengta vėdinimo ir šildymo sistema […]