Nitratai ir nitritai

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nitratus ir nitritus. Nitratai – tai svarbios, augalams reikalingos maisto medžiagos, kurių jie gauna iš mineralinių ir organinių azoto trąšų. Dideli nitratų kiekiai, patekę į žmogaus organizmą, virškinimo proceso metu virsta į toksinius (nuodingus) nitritus. Jie jungiasi su hemoglobinu (raudonaisiais kraujo kūneliais) ir tampa methemoglobinu, kuris stabdo deguonies pernešimą ir įsisavinimą organizme. Dideli nitritų kiekiai labai pavojingi kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms. Rudenį, patręšus dirvą dideliais azoto trąšų kiekiais, lietaus ir pavasario polaidžio vandenys nitratus nuneša į vandens telkinius, vanduo vasarą ima „žydėti“.

Užteršiami nitratais ir požeminiai vandenys, tuo pačiu ir šuliniai. Pertręšus augalus azotinėm trąšom, jie auga lėčiau, juose pradeda kauptis nitratai. Mokslininkai teigia, kad tręšiant karbamidu ar amonio sulfatu augalai neskatinami kaupti nitratus. Tačiau geriausia augalus tręšti ekologinėmis trąšomis – mėšlu, fermentuotais tirpalais, durpių ir mėšlo kompostu, kuris per 3-9 mėnesius išsiguli, yra 3-4 kartus perkastas. Augalų geriau neauginti labai kalkingoje dirvoje. Tinka tręšti dolomito miltais, kuriuose yra kalio, magnio, sureguliuojančių augaluose vykstančią medžiagų apykaitą, – nitratų tuomet būna mažiau. Vėdinti šiltnamius, kad juose nebūtų karšta.

Augalų nesodinti per tankiai, reguliariai laistyti. Šviesos trūkumas taip pat skatina nitratų kaupimąsi. Derlių geriausia imti antroje dienos pusėje, sunokusi, bet ne pernokusį. Daugiausia nitratų būna augalų stiebuose. Nitratus kaupia salotos, burokėliai, špinatai, kopūstai. Daug nitratų yra ir kitose daržovėse, augančiose pavėsyje, drėgnoje dirvoje, sausais metais, šiltnamiuose, po polietileno plėvele. Nitritai yra ne tik toksiški, jie neigiamai veikia žmogaus kraujodarą, smegenų veiklą, endokrininę sistemą, gali sukelti vėžinius susirgimus. Vaikams, ligoniams, pagyvenusiems žmonėms negalima valgyti tų daržovių dalių, kurios sukaupia daugiausia nitratų: morkų ir  kopūstų šerdžių, agurkų žievelių, prie kotelio esančios vaisiaus dalies ir kt.

Rauginant daržoves, nitratų kiekis sumažėja, nes vitaminas C mažina kenksmingą nitratų poveikį. Verdant daržoves ar pamirkius salotų, kopūstų lapus, dalis nitratų išsiplauna į vandenį. Parduotuvėse turėtų būti nurodyti nitratų kiekiai daržovėse, išaugintose šiltnamiuose.

Related Post

  • Article By :

  • Pavasarinė sėja ir sodinimas

    Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]

  • Kodėl pagelsta žieminių česnakų laiškų galiukai

    Pirmoji priežastis – per giliai pasodintos skiltelės. Jas reikia sodinti 4–5 cm gyliu. Antroji priežastis – česnakai pasodinti per anksti. […]

  • Trąšos

    Mineralinėse trąšose yra augalams būtinų maisto medžiagų: azoto, fosforo ir kalio, taip pat įvairių priemaišų: geležies, kalcio, magnio, sieros, boro, chloro […]

  • Kaip pastatyti atramas senoms vijoklinėms rožėms

    Kaip tinkamai pastatyti atramas jau įsitvirtinusioms vijoklinėms rožėms? Tai priklauso nuo to, kur pasodintos rožės. Jei jos auga prie sienos, punučius […]