Cukinijos (Cucurbita pepo L.)
Tai aguročių atmaina, kilusi iš Italijos. Cukinijos plačiai auginamos Vakarų Europoje, JAV ir Kanadoje. Jos ištvermingesnės nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis ir […]
Tag: daržininkystė
-
-
Augalų apsauga sode ir darže
“Aš pasėjau kanapėlę tėvelio sodely” Jeigu kanapė (Canabis satina L.) įėjo į liaudies dainą, tad vadinasi jau nuo senovės yra […]
-
Cheminė pelenų sudėtis
Mūsų protėviai net prieš 5 000 metų pelenais tręšė savo dirvas visai nesuvokdami, kad tai trąša. Plėsdami savo dirvas, jie […]
-
Dirvos Serbentams dirbimas ir tręšimas
Pirmiausiai reikia ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Dirvos pavyzdys imamas iš 0-20cm ariamojo ir 21-40cm poarmeninio sluoksnio iš keliolikos vietų. Agrocheminių […]
-
Burokėliai (Beta vulgaris)
Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko (B. vulgaris L.), kuris ir dabar aptinkamas Viduržemio jūros pakraščiuose, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Burokėliai […]
-
Trąšos
Mineralinėse trąšose yra augalams būtinų maisto medžiagų: azoto, fosforo ir kalio, taip pat įvairių priemaišų: geležies, kalcio, magnio, sieros, boro, chloro […]
-
Paprika (Capsicum annuum L.)
Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C . Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją (aitriąją) […]
-
Ridikėlių sėklų auginimas
Pasodams auginamų ridikėlių sėjos laikas priklauso nuo veislės. Vėlyvųjų veislių ridikėlių beicuota sėkla sėjama kovo 15-20 d., vidutinio ankstyvumo ir […]
-
Ridikėliai (Raphanus sativus var. radicula Pers.)
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
-
LYSVĖS: nuo A iki Z
Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]
-
Piktžolės: Kokios dažniausiai būna Lietuvoje?
Tai laukiniai augalai, kurie auga ten, kur nereikia, stelbia kultūrinius augalus, atima iš jų vandenį, orą, maisto medžiagas, sudaro pavėsį. […]
-
Ežiai Sode ir Darže (Erinaceidae)
Jie irgi priklauso prie mūsų geradarių. Gyvūnas visas apaugęs 1 cm ilgio aštriais dygliais, kurie yra svarbi gynimosi priemonė ir […]
-
Dirva ir serbentų augimo sąlygos
Dirva. Serbentai dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juodiesiems serbentams geriausiai tinka sukultūrinti artimi […]
-
Porai (Allium porrum L.)
Porai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais auga 36 cm pločio, 40-60 cm ilgio lapai (laiškai), kurie sudaro cilindrišką svogūną. Tai […]
-
Vaistinis kietis (peletrūnas) (Artemisia dracunculus L.)
Tai daugiametis augalas, dauginamas kero dalijimu, atlankomis, auginiais ir sėklomis. Gerai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, normalaus drėgnumo priemolio arba humusingoje […]
-
Rūgštynės ir jų auginimas (Rumex acetosa L.)
Kelių atmainų laukinės rūgštynės auga Europoje ir Lietuvoje. Manoma, kad rūgštynės yra vienos iš seniausiai maistui vartojamų augalų. Jos minimos […]
-
Narcizalapiai česnakai (Allium nutans L.)
Šie daugiamečiai česnakai plačiai auginami Rytų ir Vakarų Sibire. Gerai auga ir Lietuvoje. Jų laiškai plokšti, panašūs į narcizų lapus, […]
-
EKOLOGIŠKAS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS
Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekį galima riboti taisyklinga sėjomaina arba dengiant dirvą organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu, smulkintais šiaudais, nupjautais žaliosioms trąšoms […]
-
Pavasarinė sėja ir sodinimas
Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]
-
Valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica L.)
Tai daugiametis pailgas, pūkuotais lapais ir geltonais žiedais 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pakrantės. Maistui vartojamos šaknys. […]
-
Žieminiai svogūnai (Allium fistulosum K.).
Žieminiai svogūnai (botaniškai jie vadinami tuščialaiškiais česnakais) – daugiamečiai augalai. Anksti pavasarį, beveik iš po sniego, jie pradeda leisti laiškus, […]
-
PAGRINDINIAI TRĄŠŲ ELEMENTAI
Azotas Kai trūksta šio elemento, senesni lapai pradeda gelsti nuo krašto vidurio link (chlorozė). Augalai lėčiau auga, mažai žydi, ištįsta […]
-
Salotos (Lactuca sativa L.)
Tai vienmetė daržovė, priklausanti astrinių (Astoraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos lapinės, gūžinės ir romėnų salotos. Jos valgomos žalios. Sultinguose (91-95% vandens) […]
-
Griežčiai (Brassica napus var. rapifera f. flava Sn.)
Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Maistui vartojami šakniavaisiai; valgomi žali ir virti. Juose nemaža […]
-
Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
-
Optimaliausia temperatūra daržovių auginimui
Tinkama temperatūra: Tai vienas iš būtiniausių augalų augimo veiksnių. Visiems augalo fiziologiniams vyksmams, pavyzdžiui, maisto medžiagų asimiliavimui, kvėpavimui, vandens garinimui, […]
-
Serbentų sodinukai
Serbentynui parenkamos nepiktžolėtos dirvos. Geriausias priešsėlis yra lauko ir daržo kaupiamieji augalai (šakniavaisinės daržovės, ankstyvieji kopūstai), sideratai arba mišinys žaliajam […]
-
Paprastasis pankolis (Forniculum vulgare Mill.)
Daugiametis augalas. Gerai auga šiltoje bei saulėtoje vietoje, trąšioje, gerai įdirbtoje dirvoje. Dauginamas sėklomis. Lietuvos klimato sąlygomis dažnai iššąla, todėl […]
-
Trąšos: Fermentiniai tirpalai
Vienos iš greičiausiai augalų įsisavinamų ir paruošiamų trąšų yra fermentiniai tirpalai. Jie ruošiami nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Fermentiniai tirpalai […]
-
Pupelės (Phaseolus vulgaris L.)
Jos kilusios iš Vidurinės ir Pietų Amerikos atogrąžų kraštų, todėl labai jautrios šalnoms. Tai vienmečiai augalai. Pagal stiebo aukštį pupelės yra […]