Kodėl išauga kreivos paprikos ir baklažanai
Kreivi vaisiai – nepakankamo apdulkinimo rezultatas. Tuomet augalas apdulkinamas papildomai – karštą saulėtą dieną augalus reikia krestelėti.
Tag: daržininkystė
-
-
Trąšos: Fermentiniai tirpalai
Vienos iš greičiausiai augalų įsisavinamų ir paruošiamų trąšų yra fermentiniai tirpalai. Jie ruošiami nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Fermentiniai tirpalai […]
-
Fitoncidiniai augalai: Kas tai?
Fitoncidiniai augalai Tai tokie augalai, kurie turi fitoncidinių medžiagų, galinčių sunaikinti ligų užkratus, atbaidyti ar pražudyti kenkėjus. Tuose augaluose yra […]
-
Skruzdėlių (Formicidae cataglyphis) naikinimas sode ir darže
Skruzdėlės giriamos už jų darbštumą, darnų bendruomenės gyvenimą, bet kai jos apsigyvena mūsų namuose, gėlynuose ar daržuose, užmirštame jų gerąsias […]
-
Ežiai Sode ir Darže (Erinaceidae)
Jie irgi priklauso prie mūsų geradarių. Gyvūnas visas apaugęs 1 cm ilgio aštriais dygliais, kurie yra svarbi gynimosi priemonė ir […]
-
Kaip nuo kenkėjų apsaugoti baziliką, petražoles, salierus, krapus, kalendrą
Žaliųjų kultūrų negalima purkšti chemikalais ir organinių trąšų tirpalu. Jeigu ant augalų atsiranda amarų, vis dėlto juos reikia naikinti. Pirmas […]
-
Serbentų maistinė ir ūkinė reikšmė
Juodieji serbentai – vieni vertingiausių uoginių augalų, turintys dietinių,maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Juose yra ypač daug askorbo rūgšties (vitamino […]
-
Blakinė kalendra (Coriandrum sativum L.)
Vienmetis augalas. Iki šiol Lietuvoje jų auginama nedaug. Kalendra dirvos bei priežiūros atžvilgiu nereikli, gerai auga įdirbtoje priesmėlio ar priemolio […]
-
Daržovių tręšimas
Daržovių derliaus kokybei trąšos turi daug mažiau įtakos negu atskirų metų meteorologinės sąlygos, veislės ir dirvos skirtingumai. Tačiau tręšiant […]
-
Viskas ką reikia žinoti apie Svogūnus – (Allium cepa L.) –
Senovės Egipte jie buvo auginami daugiau kaip prieš 6000 metų. Tai daugiametis augalas, išauginantis sėklas antraisiais arba trečiaisiais gyvenimo metais […]
-
Rabarbarai (Rheum undulatum L.)
Jų laukinės formos aptinkamos Europos ir Azijos kontinentiniuose rajonuose. Anksčiau rabarbarai buvo žinomi ir vartojami kaip vaistiniai augalai. Kaip daržovė […]
-
Valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica L.)
Tai daugiametis pailgas, pūkuotais lapais ir geltonais žiedais 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pakrantės. Maistui vartojamos šaknys. […]
-
Salotinės cikorijos (Cichorium intybus L. foliosum Besch.)
Dar prieš mūsų erą graikai, romėnai ir egiptiečiai laukinę cikoriją (paprastają trūkažolę) žinojo kaip vaistinį augalą. Salotinė cikorija – dvimetis […]
-
Darželinis dašis (Satureja hortensis L.)
Vienmetis augalas. Užauga 20-45 cm. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, siauri, linijiškai lancetiški. Sėklos sėjamos eilėmis kas 40-50 cm. Parenkama […]
-
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.)
Daugiametis augalas. Užauga 30-50 cm aukščio. Šalavijas dirvos atžvilgiu nereiklus. Geriausiai tarpsta šiltose, saulėtose, apsaugotose nuo vėjo vietose. Vienoje vietoje […]
-
Kaip pasirinkti tinkamą Dirvą daržovėms?
Daržovėms geriausiai tinka vidutinio sunkumo dirvos: priesmėliai ir vidutinio sunkumo priemoliai. Jas reikia gausiai tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, giliai […]
-
EKOLOGIŠKAS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS
Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekį galima riboti taisyklinga sėjomaina arba dengiant dirvą organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu, smulkintais šiaudais, nupjautais žaliosioms trąšoms […]
-
Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea L. var. gemmifera DC.)
Kotas užauga iki 50-70 cm ir ilgesnis. Apie kotą ant ilgų lapkočių spirališkai išsidėstę lapai. Lapalakštis nedidelis, apvalus arba atvirkščiai […]
-
Morkos (Daucus carota subsp. sativus Hayek.)
Valgomosios morkos – vienos iš seniausiai auginamų daržovių. Kilusios iš savaime augančios paprastosios morkos. Pas mus dabar auga laukinė paprastoji […]
-
Mėnulio įtaka augalams
Apie Mėnulio įtaką žemei mūsų senoliai gerai žinojo, tad dirbdami žemės ūkio ar namų ruošos darbus, vis žvelgdavo į Mėnulio […]
-
Serbentų formavimas ir genėjimas
Formuojami ir genimi serbentai kasmet turi stiprių, įvairaus amžiaus, gerai išsivysčiusių ir tinkamai augančių stiebų. Šių darbų intensyvumas labai priklauso […]
-
Ropės (Brassica rapa var. rapifera)
Ropės kilusios iš Vidurinės Azijos. Tai dvimetė greit auganti bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Šakniavaisiai vartojami virti ir žali. Juose nemaža […]
-
Dirvos Serbentams dirbimas ir tręšimas
Pirmiausiai reikia ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Dirvos pavyzdys imamas iš 0-20cm ariamojo ir 21-40cm poarmeninio sluoksnio iš keliolikos vietų. Agrocheminių […]
-
Ridikėliai (Raphanus sativus var. radicula Pers.)
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
-
Mulčas: Ką reikia žinoti?
Tai dirvos uždengimas durpių trupiniais, pjuvenomis, šiaudais, lapais, perpuvusiu mėšlu, popieriumi, juoda ar skaidria plėvele. Mulčas pagerina dirvos aeraciją, papildo […]
-
Šviesos kiekis reikalingas daržovių auginimui
Matomieji spinduliai teikia šviesą bei šilumą ir dalyvauja fotosintezėje. Infraraudonieji spinduliai – nematomi; jie šildo žemės paviršių ir sudaro sąlygas […]
-
Augalams būtiniausios maisto medžiagos ir trąšos
Augalas mineralines maisto medžiagas savo šaknimis ima iš dirvos tirpalų pavidalo. Todėl augalo pasisavinamų maisto medžiagų kiekis dirvoje visada labai […]
-
Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
-
Sėjomaina:Trumpai ir Paprastai
Kasmet sėjant, sodinant augalus į tą pačią dirvą, ji nusialina, nes augalai iš jos paima tas pačias maisto medžiagas, todėl prasčiau […]
-
Špinatai (Spinacia oleracea L.)
Jie kilę iš Persijos. Europoje špinatus pradėta auginti XII-XIII amžiuje. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Maistui vartojami lapai. Lietuvoje špinatų, palyginti […]