Ridikėliai (Raphanus sativus var. radicula Pers.)
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
Prieškary Kaniūkuose žmonės augindavo didelius plotus pomidorų, kuriuos prinokusius supirkdavo žydai ir parduodavo Kaune. Tuomet apie šiltnamius mažai kas žinojo, […]
Veislių sėkliniai agurkai auginami taip pat kaip maistui. Agurkų sėklų derlius ir kokybė priklauso nuo agrotechnikos ir meteorologinių sąlygų. Kadangi […]
Tai daugiametis augalas, dauginamas kero dalijimu, atlankomis, auginiais ir sėklomis. Gerai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, normalaus drėgnumo priemolio arba humusingoje […]
Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]
Apverčiamasis arimas ir jo ,,rankinis“ atitikmuo – perkasimas kastuvu ilgą laiką buvo pagrindiniu dirvos apdirbimu prieš sėją. Mokslininkai agronomai ir praktikai […]
Serbentynui parenkamos nepiktžolėtos dirvos. Geriausias priešsėlis yra lauko ir daržo kaupiamieji augalai (šakniavaisinės daržovės, ankstyvieji kopūstai), sideratai arba mišinys žaliajam […]
1.Kompostuojamos medžiagos niekada nepilti į duobę, nes ji negaus oro. Kompostas be oro- tai puvimas ir smarvė. 2.Nekompostuoti į uždaras […]
Jie irgi priklauso prie mūsų geradarių. Gyvūnas visas apaugęs 1 cm ilgio aštriais dygliais, kurie yra svarbi gynimosi priemonė ir […]
Mineralinėse trąšose yra augalams būtinų maisto medžiagų: azoto, fosforo ir kalio, taip pat įvairių priemaišų: geležies, kalcio, magnio, sieros, boro, chloro […]
Daugiametis 20-60 cm aukščio puskrūmis. Dauginamas sėklomis ir krūmelio dalijimu. Vaistiniam ysopui auginti tinka lengvesnės, vidutinio derlingumo, vandeniui laidžios, kalkingos […]
Laistyti reikia kelis kartus nedideliais vandens kiekiais visas lysves paeiliui, – tai daroma 3 kartus. Kiekvienam kvadratiniam metrui reikia 12-15 […]
Daugiametis augalas. Užauga 30-50 cm aukščio. Šalavijas dirvos atžvilgiu nereiklus. Geriausiai tarpsta šiltose, saulėtose, apsaugotose nuo vėjo vietose. Vienoje vietoje […]
Žirniai kilę iš Afrikos (Etiopijos, Somalio). Lietuvoje pradėti auginti maždaug prieš 400 metų. Dabar pas mus auginami dviejų rūšių žirniai: […]
Brokoliai sena ir kartu jauna kopūstinė daržovė. Sena, nes brokolius žinojo ir vartojo senovės romėnai, jauna, nes tik XVIII a. […]
Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]
Lapinės garstyčios auginamos salotoms. Tai – vienametis augalas. Jauni lapai yra garstyčių skonio, juose daug vitaminų, kalio druskų, geležies. Garstyčios […]
Entomofagai – tai tokie vabzdžiai, kurie naikina kitus kenksmingus vabzdžius. Entomofagai yra: Parazitiniai, jų patelės deda kiaušinius į kenkėjų […]
Daržovėms geriausiai tinka vidutinio sunkumo dirvos: priesmėliai ir vidutinio sunkumo priemoliai. Jas reikia gausiai tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, giliai […]
Tai daugiametis pailgas, pūkuotais lapais ir geltonais žiedais 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pakrantės. Maistui vartojamos šaknys. […]
Agurkai – vienmečiai žoliniai augalai, kilę iš tropinių Indijos ir Birmos rajonų. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis (pvz., šiltnamiuose), […]
Mūsų protėviai net prieš 5 000 metų pelenais tręšė savo dirvas visai nesuvokdami, kad tai trąša. Plėsdami savo dirvas, jie […]
Tai paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo L). atmaina. Augalai krūminės formos, vaisiai lėkštelės pavidalo, dantytais krašteliais. Jaunos vaisių užuomazgos (4-5 cm […]
Šie daugiamečiai česnakai plačiai auginami Rytų ir Vakarų Sibire. Gerai auga ir Lietuvoje. Jų laiškai plokšti, panašūs į narcizų lapus, […]
Ropės kilusios iš Vidurinės Azijos. Tai dvimetė greit auganti bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Šakniavaisiai vartojami virti ir žali. Juose nemaža […]
Salierai yra kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimečiai augalai. Tai prieskoninė ir maistinė daržovė. Salieruose nemaža mineralinių medžiagų, ypač kalio […]
Valgomosios morkos – vienos iš seniausiai auginamų daržovių. Kilusios iš savaime augančios paprastosios morkos. Pas mus dabar auga laukinė paprastoji […]
Kultūrų kaita Žemė tvarkingai naudojama, kai taikomos sėjomainos. Jomis iš karto išsprendžiami trys svarbūs dalykai: ariamoji žemė padalijama masyvais, nustatoma […]
Juodieji serbentai – vieni vertingiausių uoginių augalų, turintys dietinių,maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Juose yra ypač daug askorbo rūgšties (vitamino […]
Jie kilę iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Į Europą pateko XV a. ir paplito po įvairias šalis. XVIII a. daržo […]