Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea L. var. gemmifera DC.)
Kotas užauga iki 50-70 cm ir ilgesnis. Apie kotą ant ilgų lapkočių spirališkai išsidėstę lapai. Lapalakštis nedidelis, apvalus arba atvirkščiai […]
Tag: daržininkystė
-
-
Sveika, rupūžėle!
Sakau aš, sutikusi tarplysvy repečkojančią rupūžę. Tai viena iš trijų Lietuvoje gyvenančių rupūžių (Bufo bufo) veislių. Negraži, gumbuota, karpuota, bet […]
-
Baklažanai (Solanum melongena L.)
Jie kilę iš Indijos. Tai vienmetė daržovė. Maistui vartojami neperaugę minkštomis sėklomis vaisiai: kepti, troškinti, įdaryti. Nelygu veislė, vaisiai būna […]
-
Agurkų sėklų auginimas
Veislių sėkliniai agurkai auginami taip pat kaip maistui. Agurkų sėklų derlius ir kokybė priklauso nuo agrotechnikos ir meteorologinių sąlygų. Kadangi […]
-
Trąšos: Fermentiniai tirpalai
Vienos iš greičiausiai augalų įsisavinamų ir paruošiamų trąšų yra fermentiniai tirpalai. Jie ruošiami nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Fermentiniai tirpalai […]
-
Aguročiai (Cucurbita pepo L. var. giraumontia D.)
Tai paprastųjų moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos, vaisiai pailgi, šviesiai žalios arba baltos spalvos. Jaunos vaisių […]
-
Kukurūzai (Zea mays saccharata Sturt.)
Jie kilę iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Į Europą pateko XV a. ir paplito po įvairias šalis. XVIII a. daržo […]
-
Sėjomaina – paprastai.
Kultūrų kaita Žemė tvarkingai naudojama, kai taikomos sėjomainos. Jomis iš karto išsprendžiami trys svarbūs dalykai: ariamoji žemė padalijama masyvais, nustatoma […]
-
Sėklos ir jų ruošimas sėjai
Daržovės, kaip ir kiti augalai, augdamos ilgesnį laiką tomis pat sąlygomis, prie jų prisitaiko. Todėl vietos sąlygomis išaugintos daržovių sėklos būna […]
-
Salotos (Lactuca sativa L.)
Tai vienmetė daržovė, priklausanti astrinių (Astoraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos lapinės, gūžinės ir romėnų salotos. Jos valgomos žalios. Sultinguose (91-95% vandens) […]
-
Kaip išlaikyti šviežias salotas
Kad salotos nenuvystų, kol jas parvešite iš sodo į namus, vakare jas palaistykite, ryte nupjaukite lapus, apipilkite šaltu vandeniu, paskleiskite […]
-
Vaistinė agurklė (Borago officinalis L.)
Agurklė, kaip prieskonis, valgiui vartojama labai seniai. Jos lapų dedama į šaltibarščius vietoj agurkų. Supjaustyti lapai tinka prie salotų, špinatų, […]
-
Rūgštynės ir jų auginimas (Rumex acetosa L.)
Kelių atmainų laukinės rūgštynės auga Europoje ir Lietuvoje. Manoma, kad rūgštynės yra vienos iš seniausiai maistui vartojamų augalų. Jos minimos […]
-
Vaistinis ysopas (juozažolė) (Hyssopus officinalis L)
Daugiametis 20-60 cm aukščio puskrūmis. Dauginamas sėklomis ir krūmelio dalijimu. Vaistiniam ysopui auginti tinka lengvesnės, vidutinio derlingumo, vandeniui laidžios, kalkingos […]
-
Daržovių tręšimas
Daržovių derliaus kokybei trąšos turi daug mažiau įtakos negu atskirų metų meteorologinės sąlygos, veislės ir dirvos skirtingumai. Tačiau tręšiant […]
-
Salotinės cikorijos (Cichorium intybus L. foliosum Besch.)
Dar prieš mūsų erą graikai, romėnai ir egiptiečiai laukinę cikoriją (paprastają trūkažolę) žinojo kaip vaistinį augalą. Salotinė cikorija – dvimetis […]
-
Ridikėliai (Raphanus sativus var. radicula Pers.)
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
-
Paprika (Capsicum annuum L.)
Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C . Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją (aitriąją) […]
-
Salierai (Apium graveolens L.)
Salierai yra kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimečiai augalai. Tai prieskoninė ir maistinė daržovė. Salieruose nemaža mineralinių medžiagų, ypač kalio […]
-
Dirva ir serbentų augimo sąlygos
Dirva. Serbentai dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juodiesiems serbentams geriausiai tinka sukultūrinti artimi […]
-
Rabarbarai (Rheum undulatum L.)
Jų laukinės formos aptinkamos Europos ir Azijos kontinentiniuose rajonuose. Anksčiau rabarbarai buvo žinomi ir vartojami kaip vaistiniai augalai. Kaip daržovė […]
-
Kaip nuo kenkėjų apsaugoti baziliką, petražoles, salierus, krapus, kalendrą
Žaliųjų kultūrų negalima purkšti chemikalais ir organinių trąšų tirpalu. Jeigu ant augalų atsiranda amarų, vis dėlto juos reikia naikinti. Pirmas […]
-
Česnakai (Allium sativum L.).
Spėjama, kad česnakai kilę iš Vidurinės Azijos. Auginami nuo seniausių laikų (Babilonijoje, Egipte, Romoje). Paplitę visuose žemynuose. Tai daržoviniai, prieskoniniai, […]
-
Trąšos: Viskas ką reikia žinoti apie Mėšlą
Tai svarbiausia, pagrindinė, visapusiškai naudinga trąša, turinti visų augalams reikalingų medžiagų. Jų kokybė priklauso nuo gyvulių rūšies, pašaro, kraiko, perpuvimo […]
-
Agurkai (Cucumis sativus L.)
Agurkai – vienmečiai žoliniai augalai, kilę iš tropinių Indijos ir Birmos rajonų. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis (pvz., šiltnamiuose), […]
-
Darželinis dašis (Satureja hortensis L.)
Vienmetis augalas. Užauga 20-45 cm. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, siauri, linijiškai lancetiški. Sėklos sėjamos eilėmis kas 40-50 cm. Parenkama […]
-
ŠALIN KASTUVĄ IR PLŪGĄ
Apverčiamasis arimas ir jo ,,rankinis“ atitikmuo – perkasimas kastuvu ilgą laiką buvo pagrindiniu dirvos apdirbimu prieš sėją. Mokslininkai agronomai ir praktikai […]
-
Mulčas: Ką reikia žinoti?
Tai dirvos uždengimas durpių trupiniais, pjuvenomis, šiaudais, lapais, perpuvusiu mėšlu, popieriumi, juoda ar skaidria plėvele. Mulčas pagerina dirvos aeraciją, papildo […]
-
LYSVĖS: nuo A iki Z
Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]
-
Sėja pagal fenologinius indikatorius
Fenologija (gr. Phainomena – reiškiniai, logos – mokslas) yra mokslo šaka, tirianti reiškinius. Pagal fenologinį kalendorių sėjami, sodinami augalai. Svarbu, […]