Lietuvoje didesnių pomidorų lysvių lauke beveik niekas nesodina. Vėsūs vasaros orai ar užsitęsę lietūs gali sunaikinti ir užsimezgusius vaisius, ir pačius augalus. Bet kelis pomidorus, netilpusius į šiltnamį, tikrai galima apgyvendinti anapus jo. Tereikia paieškoti kuo geresnės vietos.
AUGINIMAS LAUKE
Lysvėse palankiu oru galima sulaukti visai neblogo pomidorų derliaus. Tačiau taip bus ne kasmet: dažniausiai oro sąlygos nėra palankios pomidorams augti lauke.
Lauko pomidorai prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais, t.y. tuo metu, kai pomidorų labai daug ir šiltnamiuose. Todėl auginimas lauke tik papildys sodo derlių.
Rinktis reikėtų ankstyvius, atsparius temperatūrų svyravimams ir ligoms hibridus. Visiems pomidorams reikalinga šilta, saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta.
Daigai laukui auginami taip pat, kaip ir šiltnamiams. Prieš persodinimą būtinai grūdinami. Persodinti galima tada, kai dirvos temperatūra pasiekia 14°C ir baigiasi šalnos – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Kad lysvėje greičiau sušiltų žemė, dvi savaites prieš planuojamą sodinimą ją giliai supurenkite, įterpkite komposto ar trąšų ir uždenkite juoda plėvele.
Lysvėse pomidorus patogu sodinti dviem eilėmis. Tarp eilių paliekamas 0,6-0,7 m tarpas, tarp atskirų augalų lysvėje – 0,3-0,5 m atstumas, priklausomai nuo veslių rekomendacijų. Sodinti geriau apsiniaukusią dieną. Į iškastas duobutes pripilama vandens ir, jam susigėrus, sodinami pomidorai. Pasodinti jie vėl palaistomi, mulčiuojami ir pririšami prie kuolelių. Augimo metu lieka įprasti priežiūros darbai: laistymas, mulčiavimas, dirvos purenimas ir apravėjimas. Laistant nereguliariai gali pradėti trūkinėti vaisiai. Po laistymo žemės paviršius supurenamas, kad nesusidarytų plutelė ir ne taip greitai išgaruotų drėgmė. Mulčiuotų pomidorų lysvės purenti nereikia. Augalai formuojami vienu stiebu, nuolat išsskinant augančius pažastukus. Papildomai tręšti pradedama praėjus dviem savaitėms po persodinimo.
REIKIA IŠRADINGUMO
Lauke pomidorai labiausiai nukenčia nuo fitoftorozės. Liga gali įsisiautėti ir sunaikinti augalus per kelias lietingas dienas. Todėl svarbiausia – saugoti pomidorus nuo lietaus. Tai yra išmonės reikalas ir kiekvienas sodininkas renkasi sau prieinamą ir tinkamą variantą. Vieni stato stogelius, kiti dengia plėvele ir kita.
Nemažai sodininkų eksperimentuoja ir atranda sau patogius, ekologiškiausius ir įmantriausius pomidorų auginimo būdus. Ypač gerų rezultatų duoda auginimas po laikinosiomis priedangomis – stogeliais, polietileniniuose tuneliukuose ir kita. Tokias priedangas nesunku perkelti, kasmet įrengti kur reikia, o žiemai sulankstyti ir padėti kur kampe. Be to, tai padeda laikytis sėjomainos plano ir dirvos atsinaujinimo.
PATARIMAS IŠ PRAKTIKOS
Iš praktikos patys visi žinome, kad norėdami užsiauginti tikrai tinkamą pomidorų derlių ir pagauti pavasarinės sėklų ir naujų rūšių manijos – prisisėjame ir prisiauginame tikrai daug daugiau pomidorų daigų negu mum reikia. Mes juos puoselėjam, auginame, nešiojame ir visaip kaip prižiūrime iki tol kol atėjus balandžio pabaigai pamatome, kad šiltnamyje toli gražu nėra tiek vietos visus “sukišti”. Tada prasideda daigų dovanojimas tėvams, draugams ar pažystamiems, kurie dažniausiai neįvertina, kiek vargo ir meilės į šiuos daigus yra įdėta.
Vienas sprendimas, kuris per pastaruosius metus tikrai pasiteisimo – tai įterpti atliekamas daržoves (ne tik pomidorus) į kiemo dizainą ir sodinti gėlynuose, alpinariumuose ir visose kitose pakampėse, kur yra nors kiek saulės ir nedidelis atliekamos žemės lopinėlis. Rezultatai – stebina! Būta visko ir sėkmių ir nesekmių ar naujos patirties. Bet viską paėmus – kiemas, sodas ir daržas susijungia į vieną visumą ir tampa beproto gražus ir naudingas. Ant kiekvieno žingsnio auga kas nors naudinga, su savo lapija, tekstūra ir savitu grožiu.
Vienas toks prisiminimas iš asmeninės patirties, tai, kad prieš dvejus metus visi, kas ateidavo į mano sodą vis klausdavo kokią čia naują, nematytą ir įdomia gėlę viduryje auginu, nes ji tapo tikra viso sodo puošmena. O iš tikrųjų net susigėsdavau, kai pasakydavau, kad tai papraščiausias lapinis burokas, kuris nuo matyt tinkamų sąlygų subujojo it rabarbaras. Net gaila buvo jį nurauti, kai atėjo laikas.
Nemeišmeskite atlikusių daigų ir sėklų. Kad ir kas tai bebūtų, o leiskite savo fantazijai, o kartais net vaikiškam naivumui reikštis ir tyrinėti kur čia kas gautusi. Nebūtinai tie augalai turi duoti maksimalų derlių, tegul auga ir puošia sodą. Išbandykite kokių naujų, nematytų ar net negirdėtų būdų – taip ne tik bus įdomu, bet gal ir ką inovatyvaus sugalvosite ir apie tai galėsite pasidalinti su bendraminčiais.
