Pomidorai sėjami ir daigai auginami taip pat, kaip ir šiltnamiams. Šiltnamiui skirtus pomidorų daigus auginant šiltesnėje aplinkoje. Esant geram apšvietimui ir gausiau laistant bei papildomai tręšiant, galima užauginti per 45 dienas, bet tokių daigų negalima sodinti lauke. Laukui skirti pomidorų daigai turi būti grūdinami, o tai užtęsia jų augimą ir nuo sudygimo iki daigų sodinimo į lauką praeina apie 60 dienų. Pagal daigų auginimo sąlygas parenkamas sėjos laikas. Dažniausiai pomidorai sėjami balandžio pirmąjį dešimtadienį. Jeigu daigai bus auginami kambaryje ant palangės, o bute – centrinis šildymas, pomidorai turės sudygti ir paūgėti iki pikavimo, kol dar nesibaigęs šildymo sezonas. Išpikuotiems daigams grūdinimo užteks pasibaigus šildymo sezonui. Pomidorai greičiau sudygs pasėjus parą pamirkytas sėklas. Mirkant nepilti daug vandens, kad sėkloms netrūktų oro.
Jauni pomidorų daigeliai yra labai jautrūs juodligei. Ši liga daugiausia žalos padaro grūdinant jaunus daigelius. Tokios sąlygos susidaro naktimis, daigelius laikant ant palangės. Juodligės sukėlė jų būna bet kokioje žemėje. Jie žūsta aukštoje temperatūroje. Todėl pomidorų sėjai reikia kruopščiai paruošti žemės mišinį – ji iškaitinti. Tai galima daryti ant dujinės viryklės, uždėjus skardos lakštą. Ant jo užpiltos žemės nuolat maišomos. Paūgėjusiems ir gerai įsišaknijusiems daigams juodligė jau nebepavojinga.
Lauke sodinti skirti pomidorų daigai gali būti auginami ir inspektuose. Daigų augimo pradžioje juose reikia sudaryti optimalias sąlygas, o likus dviem savaitėms iki sodinimo būtina daigus pradėti grūdinti, kad jie prisitaikytų prie šaltesnio oro. Atsižvelgiant į oro sąlygas, reikiamai praveriant langus, inspektuose auginamus pomidorų daigus labai patogu grūdinti. Deja, to negalima padaryti, kai pomidorų daigai auginami šildomame šiltnamyje. Prasidėjus saulėtoms dienoms ir nešildomas šiltnamis per daug įšyla, o vėdinimo būna per maža. Iki pastarųjų metų lauko pomidorų daigai būdavo pikuojami į gilesnes žemės mišinio pripildytas dėžutes ar į šiltnamyje-daigyne padarytas lysves arba tiesiog į inspektus. Dabar šio metodo reikėtų atsisakyti. Raunant pomidorų daigus pažeidžiamos jų šaknys, todėl augalai ilgiau neprigyja, porą savaičių vėluoja derėjimas.
Vazonėliams įsigyti reikia papildomų išlaidų, be to, užima daugiau vietos. Senos plėvelės atplaišų įsigyti nesudėtinga, daug surenkame maišelių ir nuo cukraus, druskos ir t. t. Naudotos plėvelės atplaišas reikėtų dezinfekuoti kalio permanganato tirpale. Plėvelė sukarpoma 15 cm pločio ir 25-30 cm ilgio gabalais. Ilgesnį šoną susukame cilindru ir sujungę abu galus perveriame ištiesinta sąvaržėle arba vielos gabalėliu. Vieną cilindro galą užlankstome ir turime “Vazonėlį” daigams auginti. Į tokius “Vazonėlius” pilama žemių mišinio, jie sustatomi į dėžutes arba inspektus.
Daigai pikuojami taip pat, kaip ir auginant šiltnamiams. Ribotame plote kompaktiškiau vystysis augalų šaknys, sodinant daigus bus lengva ištraukti plėvelės šonus sujungusią vielą, o nuo daigų nenubyrės žemės. Taip užauginti pomidorų daigai nepajus persodinimo streso ir pradės derėti dviem savaitėmis anksčiau. Lauke pomidorų daigai sodinami birželio 1-10 dienomis, kai baigiasi šalnos. Geriausia orientuotis pagal fenologinius reiškinius. Apsaugotoje nuo vėjų, saulės atokaitoje įšylančioje dirvoje pomidorai sodinami sužydus alyvoms, o atviroje dirvoje – erškėčiams, parskridus kregždėms. Prieš sodinimą dirva išpurenama, išlyginama grėbliu. Išrenkami varpučio šakniastiebiai (jeigu jų yra).
Sodinimo schema pasirenkama pagal veislę ir numatomą augalų formavimą. Jeigu bus auginami žemaūgiai arba vidutinio aukščio veislių pomidorai ir formuojamas vienas stiebas, sodinama 60×30 cm atstumais. Taip formuojant augalus derlius bus mažesnis, bet pomidorai pradės anksčiau derėti ir vaisiai užaugs stambesni. Jeigu numatoma augalus formuoti kelių stiebų arba auginti aukštaūgius pomidorus “Svara“), daigai sodinami rečiau-70×40 cm atstumais. Šiuo atveju pomidorai pradės vėliau derėti, bet gausiau ir ilgiau derės. Auginant vienos veislės pomidorus ir skirtingai formuojant augalus, pratęsiama derėjimo trukmė.
Prieš sodinimą pirmiausia iškasamos duobutės, pripilamos vandens (po 1,5-2 l i duobutę) ir jam susigėrus sodinami daigai, o sudrėkusi žemė apžeriama sausa. Pasodinti daigai nebelaistomi, kad nesusidarytų pluta. Jai susidarius iš dirvos išgaruoja daugiau drėgmės, šaknys gauna mažiau oro ir pomidorai blogiau prigyja.
Tvirti, gerai užauginti pomidorų daigai sodinami stačiai, 2-3 cm giliau, negu jie augo daigyne, tačiau sėklaskiltiniai lapeliai turi likti dirvos paviršiuje. Peraugę, ištįsę daigai sodinami gulsčiai, Žemėmis apipilant dalį stiebo, kad jis išleistų pridėtines šaknis. Iš vazonėlio išimti su žemėmis daigai nejunta persodinimo poveikio ir gavę drėgmės bei erdvės iš karto gerai auga. Iš lysvių išrautiems daigams pažeidžiamos šaknys, pabuvę išrauti jie pradeda vysti, praradę turgorą suglemba stiebeliai. Tokius daigus geriau sodinti po pietų, o geriausia – visai pavakare, tada jų nekaitins saulė, per naktį daigai atsigaus. Sodinant daigus reikia stengtis, kad ant lapų neliktų žemių, nes joms džiūstant sudžiūsta ir lapai.
Stačiai pasodintiems pomidorų daigams iš šiaurės pusės 8-10 cm nuo stiebelių sukalami kuolai ir prie jų pririšami daigai. Pririšant daigus virvutė ne sukryžiuojama, kaip dažniausiai daro nepatyrę pomidorų augintojai, o tik vieną kartą apsukama aplink kuoliuką, kad neslinktų žemyn. Gulsčiai pasodinti pomidorų daigai pririšami tiktai tada, kai į viršų pasikelia jų viršūnės. Kuolai kalami toje pusėje, kur buvo viršūnė, arba šone (kad kalant nebūtų pažeistos daigų šaknys).