Sodinės spanguolės uogos yra labai vertingos, jos sukaupia nemažai maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Uogose paprastai būna 12,0–4,5 proc. tirpių sausųjų medžiagų. Uogos rūgščios, nes turi daug citrinos bei kitų organinių rūgščių. Ypač vertingos organinės rūgštys — citrinos, chino, benzoinė, chlorogeno, olenolo, ursolo, oleanolo ir kt., kurių nelygu rūšis ir Veislė susikaupia 1,8-3,6 proc. (1,8-2,4 proc. rūgščių). Benzoinė rūgštis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl uogos ir jų gaminiai gerai išsilaiko. Ši spanguolių uogose esanti rūgštis žmogaus organizme mažina rūgimo, puvimo procesus, naikina įvairius mikrobus. Ursolo, oleanolo rūgštys, esančios uogose, lapuose, kituose augalo organuose, pasižymi antimikrobiniu, žaizdas gydančiu ir atpalaiduojamuoju veikimu. Pagal veikimo pobūdį ursolo rūgštis artima antinksčių hormonui. Abiejų rūgščių buvimas kartu efektingai gydo Adisono ligą. Bullgarijos fitoterapeutų duomenimis, spanguolės veikia tonizuojančiai, gaivinančiai, padidina protinį ir fizinį darbingumą.
Labai vertingi stambiauogių spanguolių pektinai, kurių uogose išties gausu — 1,2- 2,3 proc. Pektinai sudaro netirpius junginius su daugeliu mineralų (kalciu), o su sunkiaisiais metalais: stronciu, Švinu, gyvsidabriu, kobaltu ir kt. sudaro netirpius kompleksinius junginius — chelatus, kurie praktiškai nevirškinami ir pašalinami iš organizmo, tai ypač svarbu apnuodytam ar radiacijos pažeistam organizmui. Pektinams būdingos ir antibakterinės savybės, todėl jie gydo virškinamojo trakto ligas. Pektinai lėtina aterosklerozę.
Nemažai cukrų (3,0—5,3 proc.), įvairių vitaminų: C (7,5—32 mg proc. askorbo rūgšties), P, PP, B, B, B, B, A, folio rūgšties, K — filohinono, kurio trūkumas sutrikdo kraujo protrombino sintezės procesą. Ypač naudinga dažnai valgyti spanguolių.
Svarbūs fenoliniai junginiai, kurių uogose yra 44-159 mg proc.: antocianai, leukoantocianai, katechinai, flavanolai ir fenolinės rūgštys. Daugiausia leukoantocianų, antocianų ir flavanolų. Flavanolai ir fenolinės rūgštys – įvairiapusiško veikimo biologiškai aktyvios medžiagos. Jos ypač svarbios tuo, kad stiprina kapiliarų sieneles, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegiminius procesus, lėtina aterosklerozę. Leukoantocianai slopina auglių vystymąsi. Katechinai sustiprina rentgeno spindulių efektą, gydo auglius. Kvercetinas, rutinas ir kiti flavanolai Veikia antioksidaciškai.
Biologiškai aktyvi medžiaga — betainas gydo opas, mažina cholesterino kiekį kraujuje.
Svarbios chlorogeno ir neochlorogeno rūgštys. Jos stiprina kapiliarus, skatina tullžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina uždegiminius procesus.
Spanguolių uogose rasti 25 mineraliniai elementai, iš kurių daugiausia kalio, kalcio, fosforo, magnio, palyginti nemažai mangano, geležies, jodo, yra cinko, vario, aliuminio, boro, nikelio, molibdeno ir kt.
Stambiauogės Spanguolės uogose, lyginant su paprastąja, yra daugiau sausų tirpiųjų medžiagų (15,2 ir 14,0 proc. atitinkamai), chlorogeninės rūgšties (88,0 ir 72,0 mg proc…), pektinu (1.3 ir 1,1 mg proc.), angliavandeniu (3,4 ir 2,3 proc.), katechinų (374,0 ir 263,0 mg proc.), flavanolų ( 349,0 ir 298,0 mg proc.), mažiau organinių rūgščių (1,9 ir 2,9 proc.), askorbo rūgšties (32, 1 ir 33,5 mg proc.). Tačiau uogų cheminės sudėties skirtumai priklauso ne tik nuo veislės ypatu Palų, bet ir sezono meteorologinių sąlygų.
Nuo seno liaudies medicinoje spanguolės buvo vadinamos gyvybės uogomis ir buvo pirmas vaistas nuo mažakraujystės, avitaminozės, tai byloja ir liaudies patarlės: „Spalgenos galybė – sveikatos tvirtybė“, „spanguolė iš raisto, peržiem netrūks vaisto“, „Spanguolių sauja kvarabą (ligą) išrauna“. Lietuviai žinojo uogų vaistines savybes ir praktiškai jas taikė. Ir ne tik uogų! Lapų ir stiebų nuoviru skalaudavo burną, gydydami peršalimą ir anginą. Sirgdami reumatu ir norėdami sumažinti druskų nuosėdas, nuovirą naudojo Vonioms.
Amerikos indėnai nuolatos vartojo uogas savo kasdieniniame maiste, o jų žiniuoniai, gydydami nuodingomis strėlėmis sužeistus gentainius, plikytas spanguoles naudojo nuodams iš žaizdų pašalinti. Ilgesnį laiką praleisdami jūroje jūreiviai kasdien Vartojo spanguoles, saugodamiesi skorbuto. Laivuose Spanguoles ilgą laiką išlaikydavo šviežias statinaitėse, uogas užpylę vandeniu. Dėl uogose esančios benzoinės rūgšties (veikiančios baktericidiškai), jos ilgesnį laiką gali išbūti nesugedusios. Petras Pirmasis spanguolių sultis laikė jaunystės eliksyru ir geriausiu vaistu nuo daugelio ligų. XVIII a. spanguolių sultys buvo naudojamos gydant kosulį, skorbutą, kai kurias odos ligas. Kai buvo atrasta vis naujų naudingų spanguolių savybių, išsiplėtė jų naudojimo liaudies ir mokslinėje medicinoje spektras. Uogos naudojamos gydant įvairias peršalimo, infekcines ligas, maliariją, mažakraujystę, medžiagų apykaitos sutrikimus, reumatą, dusuli, Sumažintą skrandžio rūgštingumą, nuo aukšto kraujospūdžio, sergant hipertonine liga, reumatu, Sutrikus skydliaukės veiklai, inkstų ir šlapimtakių akmenlige, taip pat jos slopina uždegimus, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, gerina apetitą. Veikia tonizuojančiai.
Spanguolių negalima vartoti, jei sergama skrandžio ir žarnyno ūminiu uždegimu, padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Sultys gydo pūlingas žaizdas ir paviršinius nudegimus. Panašiai gydo ir iš trintų Spanguolių pagamintas tepalas. Uogos ir sultys vartojamos apetitui gerinti, po sunkių ligų, kurias lydėjo aukšta temperatūra. Paprastųjų spanguolių sulčių pH 2.91, o tokia vandenilio jonų koncentracija nepalanki daugelio mikroorganizmų augimui ir vystymuisi.
Labai gerai maišyti spanguoles su medumi. Tokiu medumi tepamos išsiplėtusios venos ir pragulos. Taip pat panaudojama ir trintų spanguolių košelė. Masažuojant dantenas trintomis uogomis, gydoma parodontozė. Spanguolių sultys, sumaišytos su raudonųjų burokėlių sultimis, rekomenduojamos sergant hipertonine liga, esant kraujagyslių spazmams.
Spanguolių uogos valgomos šviežios, šaldytos ar perdirbtos. Iš jų gaminamos sultys, sirupai, kisieliai, želė, uogienės, vynai, saldainių įdarai. Spanguolių dedama į raugiamus kopūstus. Uogų dažinėmis medžiagomis dažomi maisto produktai.
Ir dabar, pastaruoju metu, spanguolės ypač populiarios dėl Vertingų savybių. Be to, uogas galima ilgai išlaikyti šviežias, nes jose gausu citrinos ir benzoinės rūgšties, beje, jų daugiau būna rudenį surinktose uogose, negu pavasarį.
Šviežios ir perdirbtos spanguolės žadina apetitą ir padeda geriau pasisavinti maistą. Kai ligoniams skiriama dieta be druskos, spanguolėmis galima paskaninti maistą ir beveik pakeisti druską. Dietiniams valgiams spanguolės vartojamos dar ir todėl, kad jose yra vitamino C.
Todėl, jei jums patinka darbuotis sode ar norite įsiveisti didesnį jų plotą, sukurkite savo nuosavą spanguolyną ir kiekvieną rudenį gardžiuositės šiomis gyvybės uogos vardo vertomis uogomis. Spanguolių plotelis prie namų rudenį gražiai raudonuoja, o su raustančiomis uogomis labai dekoratyvus.