Ropės kilusios iš Vidurinės Azijos. Tai dvimetė greit auganti bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Šakniavaisiai vartojami virti ir žali. Juose nemaža vitamino C .
Rajonuotų veislių nėra. Lietuvoje auginama vidutinio ankstyvumo veislės. Derlius imamas praėjus 65-75 dienoms nuo sudygimo. Šakniavaisių luobelė ir minkštimas gelsvi. Šakniavaisis sveria 150-300 g.
Ropės gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio puveningoje dirvoje. Šviežiu mėšlu tręštoje dirvoje jas auginti nepatartina, nes apninka kenkėjai. Taip pat nepatartina jas auginti ir po kitų kryžmažiedžių šeimos daržovių.
Dirva ropėms dirbama panašiai kaip ir kitoms šakniavaisinėms daržovėms. Ropės tręšiamos tik mineralinėmis trąšomis: 40 kg N, 60-120 kg P,05, 60200 kg K,0 hektarui.
Ropės auginamos iš sėklų. Sėklos palyginti smulkios (1 g yra apie 600 sėklų). Normalus daigumas 95%. Hektarui apsėti reikia 2 kg sėklų.
Ropės sėjamos tokiu laiku, kad, joms pradėjus dygti, būtų kuo mažiau spragių, nes dygstančioms ropėms jos labai žalingos. Geriausiai nuo spragių apsaugoma, kai ropės sėjamos šalpusniui (IV.13-25) ir raugei pražydus (gegužės pabaigoje). Vartoti žiemą skirtos ropės sėjamos birželio pabaigoje – liepos pradžioje.
Sėjama juostomis 50 cm viena nuo kitos, o juostoje tarp eilių – 20-25 cm atstumu. Sėklos į dirvą įterpiamos 0,5-1,5 cm gyliu. Daigai išretinami 4-6 cm atstumu; paliekami stipriausi. Kiti priežiūros darbai tokie pat, kaip ir kitų šakniavaisinių daržovių. Ropės jautrios šalčiui, todėl nukasamos prieš šalnas.
